Visuomeninis judėjimas Piliečių santalka ir "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS) abejoja Vilniaus savivaldybės ketinimais privačiam verslui perduoti renovuoti ir eksploatuoti penkiolika švietimo įstaigų.
"Viešo ir privataus sektoriaus partnerystė šiuo atveju kelia abejonių. Numatoma skelbti viešųjų pirkimų konkursą, kurio esmė - geriausia prekė ir mažiausia kaina, tačiau šis projektas labai didelis ir akivaizdžiai leidžiantis uždirbti, todėl mes galime daryti prielaidą, kad konkursas skirtas tik keliems stambiems rinkos dalyviams", - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė TILS vadovas Rytis Juozapavičius.
Nevyriausybininkai pažymi, kad mažos įmonės galėtų pretenduoti į vienos mokyklos renovaciją.
"Panašu, kad savivaldybei vykdyti penkiolika viešųjų pirkimų yra pernelyg sudėtinga. Lieka neaišku, kodėl miesto valdžia nenori leisti uždirbti smulkesnėms įmonėms? Nenoriu ko nors pranašauti, bet šį pirkimą vėl gali laimėti kokia nors su "Rubicon group" siejama įmonė", - dėstė R.Juozapavičius.
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu numatomai mokyklų renovacijai buvo parengta galimybių studija, kuri, pasak nevyriausybininkų, neatsako į daugelį bendruomenei svarbių klausimų ir tai juos verčia susirūpinti, ar studijai atlikti skirti 738 000 litų buvo išleisti racionaliai. Studiją parengė bendrovių "Verslo procesų valdymas", "Vilnius Consult" ir "RSM Robson Rhodes LLP" konsorciumas.
Anot Piliečių santalkos atstovo Raimundo Pilkos, iš galimybių studijos aiškėja, kad keturiolikos mokyklų ir vieno vaikų darželio numatomi priežiūros įkainiai yra beveik aštuonis kartus didesni, negu Vilniuje esantys mažiausi komunalinių įmonių teikiamų paslaugų įkainiai.
"Mūsų skaičiavimais, studijoje numatyta priežiūros kaina vienam švietimo įstaigos kvadratiniam metrui yra 3,47 Lt, tačiau šiandien kai kurie vilniečiai už savo buto vieno kvadratinio metro priežiūrą moka 0,44 Lt", - teigia R.Pilka.
Jo teigimu, studijoje tris apsirikta vertinant galimybę sutaupyti renovavus mokyklas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai keturių mokyklų po renovacijos būsimus energetinius sutaupymus vertina 183 460 litų per metus, tuo tarpu galimybių studijoje šie sutaupymai sudaro 65 000 litų per metus.
"Mes turbūt buvome pirmieji, kurie realiai apžiūrėjo ketinamas renovuoti mokyklas. Kai kuriose klasėse langai jau yra pakeisti, tačiau savivaldybės studijoje į tai neatsižvelgiama. Neaiškūs ir mokyklų pasirinkimo kriterijai ir kas bus su kitomis mokyklomis", - pasakojo R.Juozapavičius.
Vilniaus mero patarėja Rūta Vainienė nevyriausybininkų pareiškimus vadina nepagrįstais.
"Negaliu sutikti nė su vienu Piliečių santalkos išsakomu priekaištu. Vilniuje yra apie 208 švietimo įstaigos. Pirmame etape bus renovuojamos 15, tai jau yra decentralizuota. Bus skelbiami du viešieji pirkimai, visas projektas skaidomas į du paketus ir tai reiškia, kad vienu pirkimu renovuojama pusė iš tų penkiolikos mokyklų ir tai yra labai decentralizuota", - BNS teigė R.Vainienė.
Jos teigimu, daryti konkursą kiekvienai mokyklai yra ekonomiškai neefektyvu.
"Juk visiškai aišku, kad jei perkami dažai 7 mokykloms, tai kainos ir galimybės gauti nuolaidas yra žymiai palankesnės. O kvalifikaciniai reikalavimai yra tikrai žemi ir pirkime gali dalyvauti ir mažos įmonės", - teigė valdininkė.
Ji pažymi, kad netikslu yra lyginti buto ir mokyklos eksploatacines išlaidas, nes į mokyklos priežiūrą įeina patalpų valymas ir kitos išlaidos, už kurias sąskaitų negauna butų gyventojai.
Vadinamoji švietimo įstaigų rekonstrukcijos ir ilgalaikės priežiūros galimybių studija savivaldybės taryboje patvirtinta 2006 vasarą. Viešųjų pirkimų konkursus ketinama skelbti per artimiausius metus.
