Tai išgirdusią ir draudimo neturinčių vieną gyventoją ištiko insultas, kita sako dabar kojas bučiuotų agentei, kuri privertė ją apsidrausti. Tačiau dalis gyventojų bijo, ar tai nebus proga draudikams pasipinigauti.
Liepsnos prieš savaitę paliko be stogo apie dešimt butų sostinės Dzūkų gatvėje. Namo gyventoja Irena svarsto, kad dėl gaisro kalti kaimynai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Bloga instaliacija elektros buvo, matyt, gal truputėlį šitaip“, – pirštu rodydama į galvą sakė apdegusio namo gyventoja Irena.
Irenos butas nuo gaisro nenukentėjo, bet liepsnos prarijo stogą. Stogas – bendra namo konstrukcija, vadinasi, prisidėti turi ir Irena. Stogo remontas gali kainuoti ir apie 150 tūkst.
„Butas mano apdraustas, tai draudimas gal ne viską kompensuos. Tai per daug nepergyvenu“, – komentavo apdegusio namo gyventoja.
Senjorė prisipažįsta, drausti buto labai nenorėjo – draudikė paskatino.
„Ji tiesiog taip įkalbėjo, kad tiesiog privertė. O dabar aš kojas pabučiuočiau“, – aiškino Irena.
Irenos kaimynės butas nenukentėjo, bet dėl stogo remonto kaštų, kaip spėja pati, sustreikavo kaimynės sveikata.
„Insultas. Aš tai ne medikas. Bet, mano nuomone, ji susinervavo, nes jos pensija labai maža, o dar šitokios išlaidos. Butas nedraustas“, – tikino ji.
Nori įvesti privalomą draudimą
Kad žmonėms gaisro ar kitų stichijų padaryti nuostoliai netaptų nepakeliama našta, Būsto rūmai siūlo įvesti privalomą daugiabučių bendrojo naudojimo patalpų draudimą.
„Nuo nelaimingų atsitikimų, užpylimų, gaisrų, stichinių nelaimių, stogas nuplešiamas“, – tvirtino Būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius.
Kiek toks draudimas kainuotų butui, Būsto rūmų atstovas sako nežinantis.
„Mokestis, aišku, nebūtų didelis, bet nauda būtų labai ženkli, kadangi apimtys tų darbų nemažos ir darbai gana brangūs“, – aiškino R. Klimavičius.
„Jeigu yra visas namas apdraustas, tai ir valdyti, ir atlyginti žalą yra žymiai paprasčiau, bet kol kas Lietuvoje tai savanoriškas draudimas ir kiekvienas gyventojas pats sprendžiasi, kaip jam saugoti turtą“, – tikino Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Būsto rūmų siūlymus dėl privalomo bendrų patalpų draudimo girdėjo ir jiems pritartų buvęs aplinkos ministras.
„Tai yra būtina, draustis reikia, nes visi galvojame, kad gyvensime be nelaimių, bet nelaimės užtinka neplanuotai. Kavos puodelis per mėnesį mažai, lyginant su tuo, kad gali likti be stogo“, – tvirtino Simonas Gentvilas.
Gyventojai piktinosi dėl siūlymo
Tačiau prievolei drausti bendras patalpas pritaria ne visi:
„Tai turi būti pamatuotas sprendimas, jeigu nuostoliai, tikimybė, kad gali atsirasti, nebūtų pagrindas draudimo bendrovei piktnaudžiauti surenkant tam mokestį.“
„Jeigu kavos puodelis, tai nieko baisaus.“
„Jeigu kiek 10 eurų, aš sutinku, jeigu reikės mokėt šimtais, tai ne.“
„Kiekvienas turėtų rūpintis savo turtu, gal ir vertėtų.“
„Žinoma, turbūt, kadangi yra kokia problema, žmonės tuo metu neturi pinigų, geriausia variantas.“
Jei prievolė draustis būtų įteisinta, draudikai sako, mokėtų ne visais atvejais.
„Draudimas neatleidžia nuo prievolės rūpintis savo turtu. Jeigu dviratis pavagiamas, kuris buvo neprisegtas, tai negali tikėtis atlyginimo. Turi būti atsakingas už savo turtą, o draudimas tau padeda suvaldyt tavo finansines rizikas“, – aiškino A. Romanovskis.
Dabar draustis labiau linkę nuosavų namų gyventojai – apsidraudę 6 iš 10. Ir tik 4 iš 10 butų yra apdrausti. Ir tai, kaip sako draudikai, dėl to, kad bankai paėmusius paskolas priverčia.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
