Kriziniu laikotarpiu diržus veržiasi ne tik paprasti Lietuvos gyventojai, bet ir valstybės pareigūnai. Tačiau kai kuriems iš jų tolimos paprastų mirtingųjų galimybės – pragyvenimo šaltinį apibrėžia griežtai reglamentuotos taisyklės, ir žengtelėjimas į šalį gali atsirūgti rimtomis nuobaudomis.
Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlė Seimo pavasario sesijoje iš naujo svarstyti Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisą.
Ja siekiama leisti vidaus tarnybos pareigūnams laisvu nuo tarnybos metu dirbti kitą darbą. Projektas pateiktas dar praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje, tačiau svarstytas nebuvo.
Iki šiol pareigūnams draudžiama dirbti samdomais darbuotojais privačiose, valstybės ar savivaldybės įmonėse, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymu nustatytą darbo užmokestį, išskyrus už pedagoginę veiklą.
Apie tai „balsas.lt“ pasiteiravo pataisos teikėjų ir opozicijos atstovų. Jų nuomonės, kaip ir tikėtasi, ganėtinai išsiskyrė.
Pataisos teikėjų, Liberalų sąjūdžio frakcijos, seniūno Audriaus Endzino nuomone, riboti statutinių pareigūnų teisę į kitas, papildomas, pajamas yra visiškai nelogiškas dalykas, ir to draudimo vertėtų atsisakyti.
„Nieko blogo neįžvelgiu tame, kad statutiniai pareigūnai po budėjimo laisvu nuo tarnybos laiku galėtų dirbti ir papildomai užsidirbti. Ypatingai dabartiniu laikotarpiu, kai jų darbo užmokestis akivaizdžiai mažėja“, – sakė A. Endzinas.
„Na, pavyzdžiui, kodėl pasienietis ar saugos darbuotojas po tarnybos negalėtų papildomai dirbti fizinio lavinimo mokytoju? Juo labiau, kad žinome, jog į statutines tarnybas savo laiku nuėjo labai daug švietimo sistemos darbuotojų. Arba gaisrininkas per dvi paras, laisvas nuo budėjimo, galėtų papildomai dirbti kitame darbe. Be abejo, ribotą valandų skaičių, kadangi yra ir su saugumo technika susijusių dalykų“, – dėstė parlamentaras.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas teigia esąs įsitikinęs, jog, mažinant šių pareigūnų darbo užmokestį, ribojamos jų galimybės į papildomas pajamas.
„Tai tiesiog ne visai etiška“, – mano A. Endzinas.
Pasiteiravus apie tai, ar, pritarus šiai pataisai, bus įmanoma išvengti piktnaudžiavimo padidėjusiomis galimybėmis užsidirbti, parlamentaras pripažino, jog bet kuriuo atveju pažeidimų galimybė išlieka.
„Tai yra ne panacėja. Tikrai taip nebus, kad visi statutiniai pareigūnai staiga mesis į papildomus darbus ir spjaus į tarnybą. Tačiau jie bent jau turės tokią galimybę, o kas, kiek, kur ir kaip, spręs poįstatyminiai aktai, kurie šituos dalykus turi apibrėžti“, – svarstė liberalsąjūdietis.
„Svarbu, kad įstatymas savo dvasia to nedraustų“, – paaiškino jis.
Tačiau į tokią siūlomą pataisą gana skeptiškai pažiūrėjo opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
„Pataisa iš pirmo žvilgsnio keistoka. Aš manyčiau, kad statutiniai darbuotojai todėl ir yra statutiniai, kad valstybė įsipareigoja užtikrinti jiems daugiau mažiau normalų atlyginimą. Statutinis darbuotojas vykdo valstybės pavestas funkcijas, ir jeigu mes sumaišysime tą dalyką su asmenine iniciatyva, manau, turėsime labai įdomią situaciją“, – dėstė „tvarkietis“.
Jo manymu, pirmas žingsnis – aiškiai apibrėžti, kiek valstybei reikia statutinių pareigūnų ir kokias funkcijas jie turi atlikti.
„Visų pirma reikia apsibrėžti ir užtikrinti jiems normalų pragyvenimo lygį. Tai yra būtina“, – griežtai pasisakė „tvarkietis“.
Jo teigimu, atverdama galimybes maišyti valstybinę tarnybą su darbu privačiose struktūrose, „valstybė eitų ne tuo keliu“.
„Aš suprantu, kad žmonės turi uždirbti, tačiau čia yra kitas klausimas. Bet jeigu valstybė mano, kad tiek statutinių darbuotojų reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, manyčiau, tai yra labai diskutuotinas dalykas. Atlyginimų klausimas žmonėms, kurie dirba statutinį, sunkų ir valstybės deleguotą darbą, turi būti sprendžiamas“, – sakė V. Mazuronis.
Vienareikšmiško šios problemos sprendimo, matyt, neįmanoma rasti. Tačiau nepaneigiama tiesa yra ta, jog teisę į žmogiškąjį orumą ir darbo krūvį atitinkantį atlyginimą turi kiekvienas, nesvarbu, ar metai sėkmingi finansiškai, ar grėsmingi žiojinčia biudžeto skyle.
