Ieva Šėrytė

Recesija? Kokia recesija? Tyrimas apie Jungtinės Karalystės moterų apsipirkinėjimo įpročius parodė, kad per pastaruosius šešis mėnesius išlaidos drabužiams, sporto salėms ir atostogoms ne tik nebuvo apkarpytos, bet dar ir išaugo. Jos dar didesnės nei prieš ekonomikos nuosmukį.

Yra daug būdų pagerinti veiklos efektyvumą. Privačiame sektoriuje būdai šiam tikslui pasiekti dažniausiai paprasti ir aiškūs – reikia didinti darbuotojų motyvaciją, gerinti teikiamų prekių ar paslaugų kokybę, mažinti kaštus, didinti našumą ir panašiai. Verslo pasaulio tikslas – pelnas, kurio dydį nusako skaičiai.

Viešumas – galingas ginklas, tačiau, kaip ir moneta, turintis dvi puses. Viena vertus, jis gali pasitarnauti kylant karjeros laiptais, kita vertus, tą pačią karjerą ir sužlugdyti. Šią savaitę Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pasiūlė reikalauti griežtesnės atsakomybės iš tyčia pažeidimus padariusių valstybės tarnautojų, o informaciją apie juos ir jiems pritaikytas nuobaudas skelbti viešai.

Korupcijos problema – dažnai eskaluojama ir gana mėgstama tiek lietuviškosios žiniasklaidos, tiek valdžios atstovų. Nebeįmanoma atsekti nesibaigiančių debatų, kurių metu bandoma rasti šio ydingo reiškinio priežastis ir galimus sprendimus, pradžios. Ši kompleksinė problema reikalauja ypatingos atidos ir ryžto. Lietuvos gyventojams kyšių davimas nėra neįprastas dalykas. „Transparency International“ 2009 metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenys rodo, kad 30 proc.

Klimato pokyčiai kasmet apie 300 tūkstančių žmonių pasiunčia anapilin, taip pat paliečia 300 milijonų gyvenimus. Tai rodo pirmosios studijos apie klimato pokyčių poveikį žmonijai rezultatai. Duomenis surinko ir analizę atliko buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annan agentūra „The Global Humanitarian Forum“. Prognozuojama, kad iki 2030 metų karščio bangos, potvyniai, audros ir miškų gaisrai per metus nusineš iki 500 tūkstančių gyvybių.

Jaunimui dalyvauti politiniame gyvenime dabar yra kaip niekad daug galimybių – veikia politinės organizacijos, klubai, asociacijos, komitetai. Tačiau, kai nebepasitenkinama daugiau ar mažiau marginaliu vaidmeniu valstybės politikoje, ambicijos nusitęsia iki pat aukščiausių valdžios institucijų. Seimui ketinama pateikti Konstitucijos pakeitimo projektą, kuriuo siūloma leisti į parlamentą rinkti jaunesnius asmenis.

Pasitikėjimas valdžios institucijomis Lietuvoje niekada nebuvo aukštas. Didžiulę paramą išgyvenęs pirmasis po nepriklausomybės atgavimo posėdžiavęs Seimas, rodos, nutolo kaip miražas ir virto kone mitu. Situacijos negerina ir ekonominis sunkmetis.

Kontrabanda – įprastas reiškinys nūdienos Lietuvoje. Sunkmečio sąlygomis nelegaliai įvežamų prekių ir produktų kiekis vis didėja, o ir policija perspėja apie išaugusį nelegalaus alkoholio ir narkotikų vartojimą. Kontrabandos priežasčių esti įvairių – ir įstatyminio nelankstumo bei mokesčių naštos nulemtų, ir psichologinių bei netgi kultūrinių.

2008 metų lapkričio 13 d. tuometinis Seimo narys socialliberalas Antanas Valionis įregistravo įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį“ projektą. Tačiau atrodo, jog gigantiškas užmojis Tūkstantmečio proga iš įkalinimo vietų paleisti daugiau nei įprasta asmenų gali ir netapti realybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nuteistieji gavo progą išeiti į laisvę jau 6 kartus – 1990, 1993, 1995, 1998, 2000 ir 2002 metais.

Paaugliai kelia problemų ne tik Lietuvoje. Su pereinamojo amžiaus kraštutinumais, kartais vedančiais į nusikalstamumą, kovojama įvairiais būdais. Mūsų šalyje dažniausiai pasitelkiami įstatymai. Praėjusią savaitę Seimo narė konservatorė Vida Marija Čigriejienė pasiūlė pataisą, kuria vaikams iki 16 metų būtų uždrausta tamsiu paros metu būti viešose vietose be suaugusiųjų.

Genetiškai modifikuotų produktų likimas viešojon erdvėn iškyla laikas nuo laiko. Šio reiškinio cikliškumas apgaubtas mito skraiste – apie GMO naudą ar grėsmę esame daugiau ar mažiau viena ausimi girdėję, tačiau „povandeninė“ kova tarp verslininkų ir gamtosaugininkų yra paslėpta nuo smalsių akių.

Nuo pat pirmųjų Velykų šventimo žmoniją žavėjo įvairios su Kristaus nukryžiavimu susijusios relikvijos – įkapės, erškėčių vainikai, vinys ir kiti šventieji reliktai. Susižavėjimo neataušindavo net diskusijos dėl jų autentiškumo. Daugybę šimtmečių tikėjimas galiomis, kurios slypi fiziniuose artefaktuose, susijusiuose su Kristaus nukryžiavimu, įkvėpė pasiaukojamus žygius, pamaišydavo protą ir netgi sukeldavo karus.

Pastaruoju metu tautos išrinktiesiems gana parūpo Lietuvos lošimų verslas ir jo reguliavimas. Štai visai neseniai konservatorius Mantas Adomėnas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo balandžio dvejiems metams uždrausti steigtis naujiems lošimų punktams. Saulėlydžio komisija pateikė siūlymą pertvarkyti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją.

Kapstymasis po sovietmetį ir kaltųjų ieškojimas – ne pati maloniausia procedūra, Lietuvoje dažnai išvirstanti į patį paprasčiausią apsidrabstymą purvais.

Kriziniu laikotarpiu diržus veržiasi ne tik paprasti Lietuvos gyventojai, bet ir valstybės pareigūnai. Tačiau kai kuriems iš jų tolimos paprastų mirtingųjų galimybės – pragyvenimo šaltinį apibrėžia griežtai reglamentuotos taisyklės, ir žengtelėjimas į šalį gali atsirūgti rimtomis nuobaudomis. Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlė Seimo pavasario sesijoje iš naujo svarstyti Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisą.

Kandidatai į Seimą dažnai renkami atvirai arba pasąmoningai viliantis, jog jie taps autoritetais – atsakingumo, sąžiningumo, moralumo, etikos vertybių nešiotojais. Jų veiklos atitikimą tam tikriems moraliniams standartams iš dalies prižiūri Seimo etikos ir procedūrų komisija, tačiau ir tarp pačių parlamentarų atsiranda teigiamą įvaizdį sergstinčių iniciatorių. Štai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Vytautas Galvonas siūlo finansiškai bausti nepareigingus Seimo narius.

Rinkimų kampanija – bene svarbiausias patekimo prie valstybės vairo arba grįžimo į jį koziris, noromis ar nenoromis prikaustantis net ir apolitiškais save vadinančiųjų dėmesį. Ne veltui tūlo lietuvaičio sudominimui ir pritraukimui skiriamos tūkstantinės lėšos, aukojamas laikas ir liejamas prakaitas. Tačiau kai kurių tautos atstovų galimybės pasireikšti rinkimų kampanijos metu netenkina.

Naujų lošimo namų steigimui dabar – ne pats tinkamiausias metas. Tai lemia ne tik ekonominio sunkmečio sąlygos, bet ir naujos institucinės kliūtys. Gali būti, jog vietos savivaldybės sutikimo ir šūsnies dokumentų, reikalingų lošimo namams įkurti, net nebeprireiks. Šią savaitę Seime konservatorius Mantas Adomėnas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo balandžio dvejiems metams uždrausti steigtis naujiems lošimų punktams.

Seimo etikos sargai, kuriems pavesta ugdyti Seimo narių demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius ir įsitikinimus bei siekti moralinės santarvės, nuo šiol į savo pareigas žvelgia daug rimčiau. Šią savaitę priimtas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) darbo reglamentas, kuriame numatyta, jog komisijos nariai nebegalės komentuoti kolegų veiksmų, kol dėl jų nebus atliktas tyrimas. EPK įpareigota prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų.

Nuo nepriklausomybės atgavimo praėjus aštuoniolikai metų, sovietinės okupacijos šleifas  nenori būti uždarytas užmaršties skrynion. Tokie viešumon iškylantys incidentai, kaip „Šatrijos byla“, deja, yra tik pavieniai elementai tos didelės ir visaapimančios sistemos, dvigubais standartais smaugusios Lietuvą beveik pusšimtį metų.

Ne paslaptis, kad Lietuva pagal laisvų dienų sąrašą pirmauja Europoje. Tačiau ilgųjų savaitgalių šiais metais turėsime daug mažiau. Naujasis Seimas Darbo kodekse (DK) panaikino nuostatą, pagal kurią anksčiau kompensuotos su savaitgaliu sutampančios šventinės dienos. Naikinti šias kompensacijas nutarta krizės įveikimo plane. Prieš tai Darbo kodeksas numatė, jog jeigu švenčių diena sutampa su šeštadieniu arba sekmadieniu, ji perkeliama į artimiausią darbo dieną.

Vėlyvą šių metų pavasarį ir vasaros pradžioje Seime virė aršios diskusijos dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos. Laužytos ietys, drabstytasi ir purvais, tačiau nutarimas priimtas. Štai naujosios koalicinės Vyriausybės programoje pateikiamas šiek tiek kitoks šeimos politikos variantas. Kai kur žiniasklaidoje jis vadintas „švelnesniu“ šeimos politikos variantu.

Gruzijos ir Rusijos konflikto metu kvapą gniaužė ne tik abiejų kovojančių pusių neapykanta viena kitai, bet ir naudojamos karinės priemonės. Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė radusi įrodymų, kad Rusijos lėktuvai Gruzijos civilių gyvenamuosiuose vietose mėtė kasetines bombas ir taip nužudė mažiausiai 11 žmonių, dešimtis sužeidė.

Žymaus pramoginių laidų vedėjo ir popžvaigždžių kalvės eksperto Arūno Valinsko posūkis į politiką daugeliui buvo netikėtas. Tautos prisikėlimo partija, nušluosčiusi nosį daugeliui politikos veteranų, perstumdė žaidimo figūras. Kol kas atrodo, jog A. Valinskas rimtai ruošiasi nerti į tautos atstovo darbą. Šią savaitę pasirodė pranešimas apie tai, jog Seimo pirmininkas savo komandoje norėtų matyti ir mokinių parlamento atstovų.

Efektyvi vaiko teisių apsauga – jei ne esminis, tai vienas iš pagrindinių „sveikos“, demokratinės, ne tik praeities klaidas taisančios, bet ir ateitin žvelgiančios valstybės požymis. Lietuvoje vaiko teisių apsaugos institucijos dar labai jaunos. Štai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsirado tik 2000 metais.

Tarpuvartėse besislapstantys ir cigaretes traukiantys jaunuoliai – jau seniai praeitis. Dabar rūkoma viešai, atvirai, rūkoma daug. Praėjusią savaitę pasirodė pranešimas, jog Lietuvos tabako kontrolės indeksas nesiekia Europos vidurkio, tačiau per dvejus metus jis padidėjo 10-čia balų – šiuo metu pagal šį indeksą užimame 21-ą vietą tarp trisdešimties Europos šalių.

Dažniausiai sutinkame tokį Konstitucijos apibrėžimą –  tai „pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.

Jei reikėtų įvardyti daugiausiai dėmesio ir reakcijos spaudoje sulaukiančias Lietuvos aktualijas, žydų turto grąžinimo klausimas neabejotinai taikytų į pirmąjį trejetuką. Lietuvoje šią savaitę viešėjęs  Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius rabinas Andrew Bakeris susitikimuose su valdžios pareigūnais dar kartą priminė jų duotus pažadus dėl bendruomenės turto grąžinimo.

Lietuvos institucijos užsienyje atlieka svarbias funkcijas – jos ne tik reprezentuoja šalį, bet ir, veikdamos kitos šalies terpėje, perima jos veiklos modelius, šablonus, o kartais ir ne visai teigiamus įpročius. Tokių institucijų – o būtent ambasadų – veikimu ir jo trūkumais galėjo įsitikinti Briuselyje viešėjusi Lietuvos delegacija. Kelionės atgal metu patirti nemalonumai atskleidė ambasados veiklos trūkumus ir nekoordinuotumą.

Kalbant apie lygybės principą, visada iškyla daug diskusijų. Tačiau kuomet sprendžiama apie tai, kas turi teisę kandidatuoti į parlamentą, iečių laužymas, matyt, neišvengiamas. Spalio 1 dieną Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Po kovo 11-osios iškilmių maršo, kuriame dalyvavo radikalią nacionalistinę ideologiją išpažįstantys jaunuoliai, visuomenėje buvo kilusios aršios diskusijos. Trečiadienį Klaipėdoje vykęs incidentas, kai buvo sudeginta Izraelio vėliava, verčia sugrįžti prie šios dažnai eskaluojamos, tačiau savotišku „potvynių ir atoslūgių“ režimu žiniasklaidoje pasirodančios temos.

Atsivertę Lietuvos Respublikos Konstituciją, 29-ame straipsnyje atrandame formuluotę, skelbiančią, jog „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Politologijos studentai jau pirmaisiais studijų metais mokosi apie interesų grupes bei jų klasifikaciją, veikimo būdus ir bruožus. Realią įtaką Lietuvos valdžiai darančios interesų grupės, tokios kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija ar Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, bent jau šalies mastais yra „sunkiasvoriai“ dariniai.

Jau ganėtinai ilgą laiką yra nutilusios kalbos apie Lietuvos įvaizdžio formavimą. 2005 metais buvo paskelbtas šalies įvaizdžio strategijos kūrimo konkursas, visuomenėje virė karštos diskusijos, pristatyta konceptuali idėja „Lietuva – DRĄSI ŠALIS“. Šį savaitgalį prasidėję Šiluvos atlaidai netikėtu rakursu leidžia sugrįžti prie temos. Kodėl? Visų pirma – šiek tiek apie Šiluvos fenomeną. Atlaidai, šiais metais švenčiantys savo 400 metų jubiliejų, sutraukia gausybę lankytojų ne tik iš Lietuvos.

Rugpjūčio 22-24 dienomis nuostabioje Rytų Lietuvos Zaraso saloje karaliavo XI-asis post-folk alternative muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Zarasuose, šiais metais paskelbtuose Lietuvos kultūros sostine, festivalis vyko jau antrąją vasarą.