Vis dėlto, jau 20-oji Vyriausybės programa patvirtinta, o prieš savaitę Seime prisiekė premjerė Inga Ruginienė bei naujojo Ministrų kabineto nariai.
Pasižvalgykite, kokie yra mūsų naujieji ministrai bei faktai apie juos.
Aplinkos ministras
Naujasis aplinkos ministras – Kastytis Žuromskas.
Jis pareigose pakeitė Povilą Poderskį, kuris, sugriuvus Gintauto Palucko Vyriausybei, taip pat pretendavo į postą, tačiau nesulaukė Gitano Nausėdos palaikymo.
Aplinkos apsaugos inžinerijos išsilavinimą Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijęs K. Žuromskas nuo šių metų sausio 2 d. dirbo aplinkos viceministru ir kuravo statybų bei teritorijų planavimo sritis.
Prieš tai jis buvo finansų konsultantas ir 2021 m. įkūrė mažąją bendriją „Redplyta“. 2018–2020 m. dirbo verslo plėtros vadovu sutelktinio finansavimo platformoje „Profitus“, o 2015–2018 m. – bendrovės RE/MAX nekilnojamojo turto brokeriu, brokerių komandos vadovu ir įmonės vadovu.
Ekonomikos ir inovacijų ministras
Naujasis ministras yra Edvinas Grikšas.
Prieš tai šias pareigas užėmė Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“ partijos narys Lukas Savickas. Vis dėlto pasikeitus koalicijai ši ministerija perleista Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungai (LVŽ-KŠS).
E. Grikšas baigęs Vilniaus universitetą, kur įgijo istorijos bakalauro laipsnį. Kiek vėliau baigė Mykolo Romerio universitetą ir įgijo vadybos magistrą.
Politikas prieš užimdamas ministro pareigas vadovavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Inovacijų politikos grupei, o užpernai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Varėnos rajono merus. E. Grikšas pateikė prašymą stoti į „valstiečių“ partiją.
Tiesa, prieš kurį laiką G. Nausėda nebuvo linkęs tvirtinti E. Grikšo ministru, o apie tai pasakė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, nors prezidentas pozityviai žiūri į kandidato požiūrį į regioninę ekonomiką, galutinis sprendimas bus priimtas įvertinus E. Grikšo poziciją kitais aktualiais klausimais.
„Pozityvu buvo tai, kad kandidatas daug kalbėjo apie regioninę ekonomiką, bet, be abejo, ekonomikos ir inovacijų sritis yra gerokai platesnė, ir tų klausimų spektras buvo labai platus: nuo viešųjų pirkimų iki turizmo, iki pramonės ir iki kitų dalykų. Tai tuos visus klausimus dar reikės įvertinti. Tam reikia laiko“, – žurnalistams sakė V. Augustinavičius.
Energetikos ministras
Ministro pareigose šiai kadencijai buvo paliktas demokratų į praėjusią Vyriausybę deleguotas Žygimantas Vaičiūnas.
Kiek anksčiau prezidentas yra užsiminęs, jog Ž. Vaičiūnas galėtų likti ministro poste net ir tuo atveju, jei jį į praėjusią Vyriausybę delegavusių demokratų neliktų tarp valdančiųjų.
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis tada sakė, kad laikinojo energetikos ministro Ž. Vaičiūno likimas ministerijoje priklausys nuo jo pozicijos dėl „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimo.
„Mes matome, kad yra aiškus konglomeratas užvaldyti Lietuvos energetinį sektorių. Jeigu Vaičiūnas viešai išeis ir prisipažins, ir pasakys: taip, aš esu už tai, kad „Ignitis“ būtų delistinguotas kaip Estijoje (...). Jeigu Vaičiūnas norės tą dalyką daryti ir į kameras viešai jums pasakys – tada bus svarstoma apie galimybę teikti jį į ministrus“, – antradienį žurnalistams komentavo R. Žemaitaitis.
„Jeigu ne, matyt, šansai labai maži“, – pabrėžė „aušrietis“.
Žygimantas Vaičiūnas turi daugiau kaip 20 metų patirtį nacionalinėje ir Europos Sąjungos energetikoje. Jis 2016–2020 m. buvo Lietuvos Respublikos energetikos ministras, 2014–2016 m. – Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje energetikos atašė.
Ž. Vaičiūnas 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistro laipsnį. Savo profesinę karjerą pradėjo kaip analitikas, taip pat dirbo lektoriumi Vilniaus universitete.
Finansų ministras
Naujasis ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Politikas yra baigęs Vilniaus teisės ir verslo kolegiją, kur įgijo transporto vadybos bakalaurą. Taip pat kiek vėliau Vilniaus universitete įgijo ekonomikos, o vėliau ir tarptautinių finansų magistrus.
Pareigose jis pakeitė Rimantą Šadžių. R. Šadžiaus pamaina – 23-imis metais jaunesnis už pirmtaką, buvęs viceministras K. Vaitiekūnas – taip pat politikos naujokas. Anksčiau dirbęs analitiku mokesčių klausimais įvairiuose versluose.
„Aš norėjau turėti savarankišką pasirinkimą, tai tą ir padariau. Ir suteikiau pirmenybę Kristupui Vaitiekūnui“, – šnekėjo paskirtoji premjerė I. Ruginienė.
42-ejų K. Vaitiekūnas dirbo UAB „Merits“ sandorių kainodaros analitiku, UAB „TaxCube“ vyr. konsultantu sandorių kainodarai, UAB „Rödl & Partner“ mokesčių projektų vadovu, o nuo šių metų pradžios buvo finansų viceministru.
Pasak socialdemokrato, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso, K. Vaitiekūnas nuo pat Vyriausybės performavimo pradžios buvo minimas kaip žmogus, kuris galėtų tapti finansų ministru. Pasak A. Syso, tiek K. Vaitiekūnas, tiek R. Šadžius iki šiol Finansų ministerijoje dirbo gerai, o būtent viceministro kandidatūra į ministerijos vadovo postą jį tenkintų.
Krašto apsaugos ministrė
Krašto apsaugos ministre išliko Dovilė Šakalienė.
Sekanti po K. Budrio pas prezidentą ant kilimėlio pasirodė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė. Tradiciškai, kadangi prezidentas yra ginkluotų pajėgų vadas. Nors ministrė įsivėlė į žvalgybos vadovo neskaidraus atleidimo skandalą, o opozicija ir net partneriai ją kaltino neadekvačiai ir emocijų pagrindu priimamais sprendimais prezidentūra jos kandidatūra taip pat patenkinta.
„Jokių didesnių priekaištų ministrei neišsakė. Prezidentas remia ir pasitiki, ir linki sėkmės“, – po susitikimo komentavo vyriausiasis prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Darbo yra labai daug, situacija yra sudėtinga. Aš neturiu jokių vilčių, kad kokia nors tvari taika su Rusija yra įmanoma. O tai reiškia, kad tuos darbus reikia skubiai daryti“, – sako D. Šakalienė.
Ji gimė 1978 m. birželio 1 d. Kaune, o vėliau baigė psichologijos studijas Vilniaus universitete, gilino žinias Mykolo Romerio universitete, kur įgijo teisės psichologijos magistro diplomą „Cum Laude“. Politinę karjerą pradėjusi kaip nepartinė kandidatė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, nuo 2017 m. ji prisijungė prie socialdemokratų.
Iki darbo politikoje D. Šakalienė buvo gerai žinoma žmogaus teisių srityje – daugiau nei dešimtmetį vadovavo Žmogaus teisių stebėjimo institutui, dirbo žurnaliste, radijo laidų autore ir apžvalgininke.
Be politinės veiklos, ministrė domisi fotografija, kinu, fantastine literatūra ir meditacija, laisvalaikį leidžia keliaudama su šeima ir augintiniu.
Kultūros ministras
Kultūros ministro pareigas užėmė Ignotas Adomavičius.
Bene daugiausiai aptarinėjamas, kritikos ir nepasitenkinimo sulaukęs Vyriausybės narys – I. Adomavičius.
Kol kas didžiausias iššūkis ministrui – surasti bendrą kalbą su kultūros bendruomene. Tiesa, šia bendruomene ir jos renkamais parašais ant peticijos ministras dar maždaug prieš savaitę abejojo ir metė kaltinimus politiniams oponentams.
„Burbulas to, ko mes iš tiesų nežinome. Ar nebus tai opozicija, ar kokie kiti žmonės, kurių mes negalime patikrinti“, – komentavo pastarojoje ankstesnėje spaudos konferencijoje jis.
Dabar, paklaustas, kiek jam reikės laiko susitaikyti su bendruomene, jis atsako: „Geras klausimas. Manau, kad tai parodys laikas.“
Praėjusią savaitę Simono Daukanto aikštėje buvo surengtas protestas dėl Kultūros ministerijos patikėjimo „Nemuno aušrai“ ir I. Adomavičiaus skyrimo šios ministerijos vadovu. Kone tūkstantis į protestą susirinkusių žmonių reikalavo, jog Kultūros ministerijai vadovautų kompetentingas, jų interesus tinkamai atstovaujantis profesionalas.
Be to, kultūros bendruomenė savaitės pradžioje inicijavo ir peticiją dėl Kultūros ministerijos perdavimo „Nemuno aušrai“ bei I. Adomavičiaus skyrimo ministru. Per kelias dienas ją pasirašė per 51 tūkst. žmonių.
Savo ruožtu protestuodami prieš sprendimą skirti kultūros ministru „Nemuno aušros“ atstovą, Europos šalių kino festivalis „Scanorama“ atsisakė prezidento G. Nausėdos globos. Apie stabdomą bendradarbiavimą su prezidento kanceliarija pranešė ir vizualinis teatras „Kosmos Theatre“.
Penktadienį prezidento globos atsisakė ir Vilniaus knygų mugė. Jie taip pat pranešė renginyje nepageidaugantys premjerės Ingos Ruginienės ir I. Adomavičiaus kalbų.
Politikas gimė 1983 m. gegužės 5 d. Vilniuje. Baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą, kur įgijo verslo vadybos bakalauro laipsnį, patirties semtis išvyko ir į užsienį – Moraine Valley Community College (JAV), kur gilinosi į strateginio valdymo studijas. Vėliau savo horizontus praplėtė ir kultūros srityje – Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
2024–2025 m. jis dirbo Seimo narių Agnės Širinskienės ir Rimanto Šukio patarėju, o prieš tai daugiau kaip penkerius metus vadovavo komercinei UAB „Bravopasta“ veiklai.
I. Adomavičius kalba keliomis užsienio kalbomis – laisvai anglų, pažengęs rusų ir pradedantysis vokiečių. Laisvalaikiu jis renkasi aktyvų sportą – buriavimą, jėgos aitvarus ar kalnų slidinėjimą, taip pat mėgsta keliones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas užėmė istorikė Jūratė Zailskienė.
60-ies J. Zailskienė yra labiau žinoma kaip regiono politikė, konkrečiai Prienų. Šioje savivaldybėje ji dirbo ir mero patarėja, ir savivaldybės direktore, ir vicemere.
Pagal išsilavinimą – istorikė. LSDP nare yra nuo 2012 m. Į SADM ministres siūloma J. Zailskienė teigia didelį dėmesį teiksianti būsto prieinamumui.
„Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius – tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, – teigė J. Zailskienė.
Ji taip pat akcentavo dėmesį skirsianti vyresnio amžiaus gyventojų didesnėms galimybėms įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
„Žinoma, tarp prioritetų – pažeidžiami žmonės, kad jaustų valstybės rūpestį. (...) Taip pat yra labai svarbu vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, kad jie jaustųsi oriai. Galėtų tinkamai dirbti, ko sulaukia pensijinio amžiaus, o vėliau – savanoriauti, jaustųsi reikalingi visuomenei“, – sakė socialdemokratė.
Vis dėlto politologai stebėjosi tokiu sprendimu. „Tai aš nežinau... Kodėl jos. Gal prezidentas paprašys susikeisti ir viskas taip išsispręs, nes žiūrint į patirtį, į išsilavinimą, atrodo, kad tiesiog atrodo, kad tie žmonės buvo sumaišyti“, – aiškino Ainius Lašas.
Susisiekimo ministras
Susisiekimo ministro pareigas pradėjo eiti Juras Taminskas.
Prieš tai ministro kėdę turėjusį Eugenijų Sabutį pakeitė susisiekimo viceministras.
E. Sabutis yra įsivėlęs į „čekiukų“ skandalą, kaip teigė paskirtoji premjerė, šis klausimas jai itin skausmingas, mat, jos nuomone, jis buvo geras ministras.
„Kad ir kaip man skaudėtų širdį ir labai gaila, bet E. Sabučio tikrai nebus. Gaila, kad praradome ypatingai gerą ministrą“, – „Žinių radijui“ sakė I. Ruginienė.
Apie naujai pretenduojantį susisiekimo ministrą J. Taminską daug viešos informacijos nėra, bet tam tikri faktai žinomi.
Teisininkas J. Taminskas anksčiau dirbo Seimo kontrolieriaus patarėju, Žmogaus teisių biuro patarėju, o vėliau – specialistu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėju.
2024–2025 m., iki tapdamas viceministru, jis buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais.
Sveikatos apsaugos ministrė
Sveikatos apsaugos ministerijai toliau vadovauti liko Marija Jakubauskienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra išreiškęs pasitikėjimą, kad ji galėtų tęsti savo darbus ministerijoje, o socialdemokratų planuose – išlaikyti esamą vadovę.
„Prezidento nuomone, pasitikėjimas ministre yra jau dabar. Ministrės darbų gausa tą įrodo. Tie darbai yra tęstiniai“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
M. Jakubauskienė dirbo jau atsistatydinusio Gintauto Palucko Vyriausybėje. Prieš tai ji vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutui.
Jos mokslinių tyrimų sritys ir interesai apima visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatos temas, gyventojų sveikatą lemiančių veiksnių ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė
Darbus tęsia ir socialdemokratų švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Pas prezidentą apsilankiusi ir socdemų palaiminimą gavusi švietimo ministrė R. Popovienė sulaukė šalies lyderio pasitikėjimo toliau tęsti darbus. Juolab kalbėti su kandidate prezidentui yra ką. Skandalų per šiuos nepilnus metus ministerijoje netrūko. Ir tikriausiai nieko nestebina – prezidentui R. Popovienė tinka. Visgi, tai socdemų kandidatė, pastaruosius dešimt mėnesių dirbanti ministrės poste.
„Iš esmės reiškia pasitikėjimą ministre, linki jai imtis realios lyderystės ir vesti švietimo akademinę bendruomenę švietimo ir mokslo proveržio kryptimi“, – komentavo prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
Nepaisant skandalo, ministerija pasišvaistė papildomais balais visiems abiturientams, nes išlaikiusiųjų egzaminus buvo per mažai. Tad po ministerijos malonės – išlaikiusiųjų procentas šovė į viršų.
R. Popovienė prieš paskiriant ją ministre, tikino, kad sieks užmegzti kontaktą ir išklausyti visas suinteresuotas visuomenės grupes. Tarp esminių socialdemokratės prioritetų – siekiai mažinti atskirtį švietime. Tai pat prieš tampant ministre teigė, kad politikės prioritetinių darbų sąraše būtų ir mokytojų atlyginimų didinimas bei vadovėlių trūkumas.
R. Popovienė turi įgijusi muzikos edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, moka rusų ir vokiečių kalbas. Domisi muzika, knygomis, kelionėmis, kulinarija.
Teisingumo ministrė
Teisingumo ministrės pareigas užima Rita Tamašunienė.
Prieš naująją ministrę šias pareigas ėjo Rimantas Mockus.
R. Tamašunienės kandidatūrą teigiamai vertina ir I. Ruginienė, ir G. Nausėda.
Politikė į Seimą išrinkta vienmandatėje Nemenčinės apygardoje. Ši kadencija jai yra ketvirta.
Ji jau yra ėjusi ministro pareigas – 2019–2020 m. vadovavo Vidaus reikalų ministerijai. Prieš darbą Seime ir Vyriausybėje R. Tamošunienė daugiau nei dešimtmetį dirbo Vilniaus rajono savivaldybėje, kur kilo nuo skyriaus vedėjo pavaduotojos iki administracijos direktoriaus pavaduotojos.
Politikė baigė vokiečių filologijos bei edukologijos studijas, o vėliau Mykolo Romerio universitete įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Užsienio reikalų ministras
Darbus tęsia ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Kad Kęstutis Budrys yra prezidento numylėtinis – aišku ir ne tik dėl to, kad prieš tapdamas ministru jis dirbo prezidento patarėju. O juo tapo socdemams sulaukus pasiūlymo iš prezidentūros. Dėl jo galimybių toliau vadovauti Užsienio reikalų ministerijai prezidentūrai nekyla jokių klausimų.
Jis pirmasis susitiko su šalies vadovu ir pristatė savo kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus. Budrys pas prezidentą užtruko apie valandą vietoje numatytų 45 minučių.
Kaip diplomatijos vadovas K. Budrys į šalies reikalus ir aktualijas žvelgia ir atsakinėja diplomatiškai. Ir nuomonės apie naujai suformuotą koaliciją, kurios Vyriausybėje ministru toliau dirba, nereiškia.
K. Budrys studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, įgijo politikos mokslų bakalauro ir tarptautinių santykių magistro laipsnius. Taip pat stažavosi JAV ir Kanados universitetuose.
Kęstutis Budrys buvo Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėju nacionalinio saugumo klausimais ir nacionalinio saugumo grupės vadovu. Jis taip pat vykdė valstybės gynybos tarybos sekretoriaus ir žvalgybos koordinavimo grupės pirmininko funkcijas. Pareigas jis pradėjo eiti 2022 m. pradžioje.
Politikas turi daugiau nei 20 metų patirtį nacionalinio saugumo srityje. Šešerius metus ėjo Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo atsakingas už technologinės žvalgybos disciplinas, žvalgybos analizę ir grėsmių prevenciją. 2009-2015 m. buvo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju žvalgybos ir gynybos politikos klausimais. Iki 2009 m. K. Budrys ėjo vadovaujamas pareigas žvalgybos analizės srityje.
Vidaus reikalų ministras
Vidaus reikalų ministro pareigas eina Vladislavas Kondratovičius.
Politikas yra buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas, buvęs susisiekimo viceministras, taip pat užėmė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Be to yra Blaivios gyvensenos sveikatos, sporto ir turizmo draugijos „Optimalietis“ prezidentas.
Moka anglų, baltarusių, lenkų, rusų kalbas. Tarp politiko pomėgių – sportas ir turizmas.
Žemės ūkio ministras
Žemės ūkio ministro pareigas užėmė Andrius Palionis.
Prieš tai šias pareigas užėmė Ignas Hofmanas.
A. Palionis susitiko su prezidentu aptarti savo kadencijos, ar būtų tinkamas kandidatas, tačiau tuo metu G. Nausėda dar nebuvo apsisprendęs dėl jo kandidatūros.
„Šiandien tokio sprendimo nėra, tinka ar netinka. Iš esmės, tai buvo pirmas pokalbis su kandidatu į žemės ūkio ministrus“, – po susitikimo sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
„Išgirdome kandidato matymą, (…) prioritetus (…). Jis šiuo metu eina viceministro pareigas, nėra ministro pareigose, todėl, jeigu iš tikrųjų reikės, gali būti ir antras susitikimas, nes (žemės ūkio – ELTA) sektorius tikrai yra labai svarbus. (Siekiant – ELTA) įvertinti kandidato pasirengimą užimti šitas pareigas, bus skiriama tiek laiko, kiek reikės“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
A. Palionis teigė, kad buvo pakviestas pačios I. Ruginienės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
