žygimantas vaičiūnas

Prezidentas paskyrė socialdemokratą Mindaugą Sinkevičių premjeru ir susitiko su dviem ministrais kandidatais – Linu Kukuraičiu ir Luku Savicku. Po susitikimo su Kukuraičiu prezidentūra išliko atsargi, o Savicko atveju skepticizmo nebuvo. Ar visi kandidatai bus paskirti? Apie būsimo ministro prioritetus, tai, ką žada – pokyčius ar tęstinumą, „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su Luku Savicku.

Valstybės valdomai „Ignitis grupei“ birželio pabaigoje Energetikos ir Finansų ministerijoms pateikus jos pradėto plėtoti 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės pirmojo komercinio jūros vėjo parko projekto kaštų ir naudos analizę bei jo įgyvendinimo scenarijus, energetikos ministras pareiškė, kad projekto šiuo metu neįmanoma įgyvendinti. Žygimantas Vaičiūnas ragina grupės vadovybę kuio greičiau paviešinti projekto kaštų ir naudos analizę.

Naujai koalicijai sutarus, kad Energetikos ministerija atiteks demokratams, Žygimantas Vaičiūnas sako nesigailintis pernai priimto sprendimo tapti socialdemokratų nominuotu energetikos ministru, nes taip pavyko tęsti pradėtus darbus. „Tikrai nesigailiu, nes šitas laikotarpis buvo intensyvus Europos Sąjungoje, pavyko pasiekti – kaip tik šią savaitę vyksta galutiniai etapai – kad kritinė energetikos infrastruktūra visos ES lygiu galės būti finansuojama.

 Lietuva kalbasi su Latvija ir Estija dėl bendrų kritinių elektros įrangos atsargų, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, reikalingas ilgai gaminamų elektros transformatorių ir šuntinių reaktorių bei kitų įrenginių rezervas, kuriuo Baltijos šalys galėtų dalintis, jei dabartinė infrastruktūra nustotų veikti, pavyzdžiui, dėl techninių nesklandumų, sabotažo.

Valstybinei „Ignitis grupei“ atliekant jos vystomo pirmojo jūros vėjo parko projekto analizę, o antrojo projekto konkursui pernai neįvykus, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažįsta, jog dabartinėmis sąlygomis būtų naivu kalbėti apie abiejų vėjo parkų projektų įgyvendinimą tuo pačiu metu. „Reikia kompleksiškai vertinti. Kadangi buvo planuoti du projektai – akivaizdu, kad apie abiejų buvimą šiuo metu kalbėti būtų naivu.

Seimo Audito komitetui siūlant prokurorams įvertinti milijardinės vertės „Ignitis grupės“ įgyvendinamo pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projektą, energetikos ministras neskuba vertinti, ar yra prasmės tęsti projektą. Vis dėlto Žygimantas Vaičiūnas mano, jog projektas, vystomas be valstybės paramos, nepasiteisino ir patiria vis didesnių rizikų. „Šis projektas susiduria su vis didesnėmis rizikomis“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

 Prezidentui siūlant sudaryti galimybę stambiam verslui laikinai sumažinti dalį elektros kainos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau sako, kad tai būtų laikinas sprendimas, o galutiniai kaštai verslui mažėtų nežymiai. Šalies vadovas siūlo, kad didelėms pramonės įmonėms Vyriausybė galėtų penkerių metų laikotarpiu iki 30 proc.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad su biurokratinėmis kliūtimis susidūręs Vilniaus „Teltonika High-Tech Hill“ puslaidininkių gamyklų parko projektas prie elektros tinklų turėtų būti prijungtas dar anksčiau nei planuota – iki šių metų pabaigos. „Kaip žinia, anksčiau planavome, kad elektros pajungimas, visi darbai bus padaryti, kad būtų galima 2027 m. rugpjūčio mėnesį (prijungti prie tinklų – ELTA), čia jau pagal pagerintą planą, adaptuotą.

Likus maždaug mėnesiui, kai „Ignitis grupė“ turi įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas bei įrodyti, kad jos be valstybės pagalbos vystomas 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parkas atsipirks, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad svarbiausias jo keliamas tikslas – projektas turės mažinti elektros kainas galutiniams vartotojams.

Lietuvoje už elektrą permoka daugiau nei pusė visų pažeidžiamų vartotojų, galinčių ją gauti pigiau visuomeniniame tiekime, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iš viso Lietuvoje yra apie 500 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, iš jų maždaug 300 tūkst. yra pas nepriklausomus tiekėjus ir jie nesinaudoja pigesne alternatyva (visuomeniniu tiekimu – BNS)“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Jei Lenkija nuspręstų apmokestinti išaugusį energetikos koncerno „Orlen“ pelną, Lietuva analogišką mokestį galėtų taikyti grupės įmonei „Orlen Lietuva“, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vis dėlto, anot jo, šiuo metu reikia palaukti kaimyninės valstybės sprendimų ir veiksmus koordinuoti. „Pirmiausia, reikia akcentuoti patį principą, kad šiuo metu būtent naftos perdirbėjai visame pasaulyje gauna didesnes pelno maržas, čia yra faktas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Valstybės kontrolės (VK) audito pastabų sulaukusi pirmojo jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ šiuo metu atlieka projekto analizę, siūlymus parlamentui pristatys birželį. „Dėl vėjo parkų jūroje – pastebėčiau, dabar yra daroma papildoma analizė, „Ignitis“ tą analizę daro, siūlymai dėl šio (pirmo jūros vėjo parko – ELTA) projekto Seimui bus pateikti birželio mėnesį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Vaičiūnas.

Seimui praėjusią savaitę sumažinus dyzelino akcizą siekiant amortizuoti šio kuro brangimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ši priemonė jau davė efektą, tačiau visas jos poveikis pasijus per ilgesnį laiką.  „(Energetikos – BNS) krizė tikrai dar nesibaigė. Efektas (akcizo – BNS) tikrai buvo. Yra ta psichologinė dviejų eurų už litrą kaina kalbant apie dyzeliną, tai ji buvo numušta“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Europos Sąjungai raginant šalis mažinti iškastinio kuro vartojimą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad viena iš svarstomų priemonių yra taikyti naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą naujų ir naudotų elektromobilių įsigijimui. „Be abejo, tai yra viena iš tikrai svarbių priemonių ir seniai tokių idėjų buvo.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Europos Komisija (EK) siūlo, kad sprendimą apmokestinti neplanuotai išaugusį šalies naftos atsargas kaupiančios bendrovės „Orlen Lietuva“ pelną Lietuva koordinuotų su Lenkija, kad rinkoje nepritrūktų kuro atsargų, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Anot jo, EK antradienį pristatys priemonių paketą, kuriame nėra numatyta „revoliucinių“ priemonių, bet siūlomos rekomendacijos valstybės narėms, kaip spręsti kuro kainų krizę.

Tūkstančiai gyventojų už elektrą vis dar moka daug brangiau, negu galėtų. Politikai ir valdininkai ragina juos pereiti į daug pigesnį visuomeninį tiekimą. Tačiau, pasirodo, kad tą padaryti gali būti neįmanoma. Kai kuriuos institucijos ir elektros tiekėjai klientus siuntinėja vieni pas kitus. Nors turėtų matytų jų duomenis ir nuotoliu pakeisti elektros tiekimą. Kol viešai rodomas tariamas rūpestis pažeidžiamais vartotojais, jie ir toliau priversti permokėti už elektros energiją.

Net jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose baigtųsi artimiausiu metu, energijos išteklių rinkos stabilizuotis galėtų nebent metų pabaigoje, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Naftos kaina nukrito, bet degalinėse degalų kainos išlieka aukštos. Kodėl vos prasidėjus karui jos tą pačią dieną šovė į viršų, tačiau dabar kone nė nepajuda iš vietos? Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu. Kaip mažins kuro kainas? Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui laikinai sumažinti dyzelino akcizą, o galutinis balsavimas bus kitą savaitę.

Šalies degalines nuo trečiadienio įpareigojus teikti duomenis apie dienos degalų kainas, tačiau ne visoms tai padarius pirmą dieną, energetikos ministras sako, kad ketvirtadienį dar daugiau degalinių pateiks tokią informaciją.    „Vyko aktyvūs pokalbiai vakar (trečiadienį – BNS) su degalinių operatoriais, šiandien (ketvirtadienį – BNS) turėsime statistiką 14 val.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasaulyje kilus naftos ir jos produktų krizei, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva bent jau artimiausiu metu tikrai nepritruks dyzelino.  „Ne, tikrai ne. Kol kas Lietuva tikrai ne“, – žurnalistų paklaustas, ar Lietuva gali patirti degalų trūkumą, trečiadienį sakė ministras. Anot jo, kai kurioms Europos šalims didesnį iššūkį kelia aviacinio kuro stygius.

Energetikos ministras sako, kad pažeidžiami vartotojai dar nepakankamai naudojasi visuomeninio elektros tiekimo galimybėmis.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, tokių gyventojų dabar yra apie 300 tūkstančių.    „(Elektros kaina – BNS) rinkoje šiuo metu yra nukritusi, bet pažeidžiami vartotojai dar nepakankamai naudojasi visuomeninio tiekimo galimybėmis. Ir nors daugėja visuomeniniame tiekime pažeidžiamų vartotojų, kurie turi tokią teisę į šį tiekimą pereiti, bet dar beveik 300 tūkst.

Nuo trečiadieniodegalinės kasdien iki 10 val. privalės pateikti duomenis apie degalų kainas Lietuvos energetikos agentūrai (LEA).   Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį Seime pranešė pasirašęs tai numatantį įsakymą.  „Šiandien (antradienį – BNS) pasirašiau įsakymą, kuriuo degalinės įpareigojamos kiekvieną darbo dieną ne vėliau kaip iki 10 val. ryto pateikti duomenis Lietuvos energetikos agentūrai apie tos dienos degalų pardavimo kainas“, – teigė ministras.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad siūloma apriboti degalinių teisę keisti kainas, nes jos šiuo metu tai daro itin dažnai. „Šiuo metu nėra reglamentuotas kainų keitimo dažnis degalinėse, dėl to pastebime, kad kainos keičiamos ypač dažnai ir dažniausiai tas keitimas yra kainos didėjimo linkme. Dėl to manome, kad reikalingi tokie pakeitimai, kurie yra susiję su dviem dalykais.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šią savaitę lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur dalyvaus viename svarbiausių pasaulyje energetikos sektoriaus renginių „CERAWeek by S&P Global“. Kaip pranešė ministerija, šioje konferencijoje ministras pasisakys tema „Naujoji Europos solidarumo architektūra: fizinio saugumo ir rinkos paklausos sujungimas“. Ministras taip pat dalyvaus ir kalbės JAV kongreso narių kartu su SEEC institutu bei Rice universitetu organizuojamame renginyje...

Lietuvai prašant Europos Komisijos leidimo kuro kainas mažinti panaudojant papildomas pajamas iš surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministras kol kas nesiima prognozuoti, kada EK galėtų priimti sprendimą. „Labai sunku prognozuoti bendravimą su Komisija, bet mes tikrai labai skubame šitame visame kontekste“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė Kristupas Vaitiekūnas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki 2028 metų Rytų Europos regione planuojama skirti beveik 400 mln. eurų kritinės infrastruktūros apsaugai bei tikimasi, kad iki pusės šio poreikio padengs Europos Sąjunga. „Bendrai finansai sudėlioti, kurie siekia beveik 400 mln. eurų viso regiono apimtyje. Ir, be abejo, tikimės Europos Sąjungos kofinansavimo iki 50 proc.“, – penktadienį Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad artimiausiomis dienomis priėmus sprendimus dėl šalies kuro rezervo atlaisvinimo atsargos degalines pasiektų dar šios savaitės pabaigoje arba ateinančios savaitės pradžioje. „Sprendimas bus parengtas, bus pasirašytas ministro įsakymas ir šitie kiekiai jau galėtų šią savaitę pasiekti rinką. (…) Iš principo tai yra kelių dienų klausimas, kada tos atsargos galėtų būti išleidžiamos į rinką“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako – į rinką atlaisvinus dalį Lietuvos kuro rezervų, įtaka dyzelino kainai gali siekti 10–15 centų už litrą. Lietuva planuoja atlaisvinti apie 80 tūkst. tonų kuro atsargų, kas atitinka apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo. „Pirmiausia tai yra kainos stabilizavimo tikslas, antras dalykas – (…) priklausys nuo proporcijos, jeigu į kasdienį tiekimą atlaisvinama po 40–50 proc.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad sprendimai dėl Lietuvos naftos ir jos produktų rezervo panaudojimo bus priimti artimiausiomis dienomis. Jo teigimu, būdų, kaip panaudoti nacionalines atsargas siekiant sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, bus ieškoma antradienį, susitikime su rinkos dalyviais.

Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant degalų kainoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Konkurencijos taryba tam turėtų skirti daugiau dėmesio. „Manome, jog reikalingas papildomas Konkurencijos tarybos dėmesys ar tyrimas, jis tikrai nepakenktų ir duotų visuomenei atsakymus, kad tokia situacija nėra piktnaudžiavimo objektas“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ pateikus ataskaitą apie tai, kaip bendrovė įgyvendina Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl statomo jūros vėjo elektrinių parko, bus sprendžiama dėl grupės vadovo Dariaus Maikštėno atsakomybės, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Į Valstybės kontrolės pastabas, kurių yra nemažai, „Ignitis grupė“ turi atsakyti nustatytais terminais.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog, Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) nusprendus šalims atverti galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų, Lietuva galėtų atlaisvinti iki 57 mln. barelių arba 80 tūkst. tonų kuro atsargų. „Tarptautinė energetikos agentūra kartu su aktyviu Baltijos šalių dalyvavimu priėmė sprendimą atlaisvinti atsargas, 400 mln. barelių.

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) leidus šalims-narėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų. Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažintų kuro kainas. „Dėliojame skaičius, bet iš esmės kalbame apie 80 tūkst.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį Paryžiuje dalyvavo antrajame Pasauliniame branduolinės energetikos viršūnių susitikime, kur pabrėžė, kad branduolinė energetika gali reikšmingai prisidėti prie augančios elektros paklausos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Skelbiama, kad ministras taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti patikimą ir tvarią elektros energetikos sistemos plėtrą būtina vertinti visas galimas elektros gamybos technologijas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki šių metų pabaigos bus vertinama, ar Lietuvai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. „Lietuvoje tikrai priimtas sprendimas, kad didžiosios branduolinės energetikos nebus. Ir jos yra tiek, kiek yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesas.

Vyriausybei planuojant siūlyti papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, taip kompensuojant nepriklausomų tiekėjų nuostolius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl to savarankiškai elektrą gaminančių gyventojų kaštai smarkiai nedidės.

Energetikos ministerijai šiemet mažinant paramą gyventojų saulės elektrinėms, Seimo konservatoriai pirmadienį su ministru Žygimantu Vaičiūnu aptars situaciją. Konservatoriai teigia, kad menkinant paramą Vyriausybė atsitraukia nuo nacionalinių energetinės nepriklausomybės tikslų. Jie  ragina užtikrinti būtiną finansavimą, o pinigų tam ieškoti kitose ES programose.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kartu su vienuolika kitų Europos valstybių ministrais pasirašė bendrą pareiškimą dėl Vidurio ir Rytų Europos gamtinių dujų tiekimo saugumo, pranešė ministerija. Dokumentu šalys įsipareigojo stiprinti regiono energetinį saugumą, diversifikuoti tiekimo šaltinius, atsisakant rusiškų dujų ir skatinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Europos bendradarbiavimą energetikos srityje.

JAV, Lietuva bei kitos Europos šalys sutarė stiprinti Europos energetinį saugumą. JAV energetikos ir vidaus reikalų sekretoriai bei 12 Europos valstybių energetikos ministrai antradienį Vašingtone pasirašė bendrą pareiškimą dėl Vidurio ir Rytų Europos gamtinių dujų tiekimo saugumo, kuriuo taip pat įsipareigojo diversifikuoti tiekimo šaltinius atsisakant energijos išteklių importo iš Rusijos, užtikrinti skaidrią ir konkurencingą prieigą prie dujų infrastruktūros, šalinti reguliacinius barje...

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Vašingtone, kur su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnais ir energetikos sektoriaus atstovais aptars strateginį bendradarbiavimą stiprinant Lietuvos ir viso regiono energetinį saugumą, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ragina Tarptautinę energetikos agentūrą (TEA) labiau padėti Ukrainai atstatant dėl nuolatinių Rusijos atakų nutraukiamą energijos tiekimą bei investuoti į šalies energetinį saugumą. Tai ministras akcentavo vasario 18–19 dienomis vykusiame TEA ministrų susitikime Paryžiuje, kur kartu su Lenkijos energetikos ministru Miloszu Motyka pirmininkavo pokalbiams apie investicijas į Ukrainos energetinį saugumą, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nuo trečiadienio lankysis Paryžiuje, kur dalyvaus kas dvejus metus vykstančiame Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ministrų tarybos susitikime.  Anot Energetikos ministerijos, tai vienas svarbiausių pasaulinės energetikos politikos renginių, kuriame aptariami energetinio saugumo, kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos, investicijų į švariąją energetiką ir tiekimo grandinių atsparumo klausimai.

Visi elektromobilių savininkai nuo šiol galės uždirbti iš jiems įkrauti sunaudotos elektros bei  turės geresnes sąlygas tapti aktyviais energetikos sistemos dalyviais.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymo pakeitimus, kurie sukurs daugiau galimybių elektromobilių įkrovos stoteles turintiems vartotojams bei elektrinį transportą naudojančiam verslui įsitraukti į „žalių“ degalų rinką, pranešė ministerija.

Sunkumų vystant pirmąjį maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinio vėjo jėgainių parką patirianti „Ignitis grupė“ vėliausiai iki liepos turi atsiskaityti, kaip jai sekasi įgyvendinti Valstybės kontrolės pastabas bei įrodyti, kad projektas nebus nuostolingas, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Galutinis terminas yra birželio pabaigoje. (...) Bendrovė turi pateikti planą, kaip projektas galėtų būti vystomas rinkos sąlygomis nerizikuojant – kad nepatirtų nuostolių.

Dėl didelių šalčių ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos sausį smarkiai išaugus šildymo sąskaitoms, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad biokuro katilų keitimui savivaldybėse, kuriose šildymo kainos yra didžiausios, valstybė skirs 14 mln. eurų. Anot ministro, lėšos bus skirtos 65 katilų pakeitimui 22 savivaldybėse.

Lietuva, Latvija ir Estija iki 2050-ųjų ketina koordinuoti savo nacionalines energetikos strategijas siekdamos sistemų plėtros, integracijos ir saugaus energijos tiekimo. Minėtų trijų Baltijos šalių energetikos ministrai trečiadienį Rygoje pasirašė tai numatantį pareiškimą, pranešė Energetikos ministerija.

Pirmadienį minint Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais metines, šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su energetikos bendruomenės atstovais. Susitikime prezidentas akcentavo, kad prieš metus žengtas žingsnis sustiprino regiono energetinį saugumą.  „Lygiai prieš metus kartu su Baltijos valstybių, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovais tapome istorinio įvykio liudininkais – Baltijos šalių elektros sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentine Europa.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad vieno iš svarbiausių sinchronizacijos projektų – jungties su Lenkija „Harmony Link“ – statybos galėtų būti užbaigtos metais anksčiau, o tai sukurtų naudų tiek Lietuvos, tiek kaimyninės valstybės elektros vartotojams.

Europos Komisijai (EK) skyrus Lietuvai 22 mln. eurų kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tam lėšų reikės daugiau, o jų bus siekiama gauti 2028–2034 metų ES biudžete. Pasak ministro, Lietuva nori, kad europinių lėšų būtų skiriama ne tik su sinchronizavimu susijusiems objektams saugoti. O tam, kad regiono valstybės galėtų tinkamai apsaugoti energetikos objektus, joms kitąmet reiktų apie 1 mlrd. eurų. „Tai (22 mln.