žygimantas vaičiūnas

Energetikos ministras tikina, kad parlamentaras Artūras Skardžius nedarė spaudimo ministerijai, tyrusiai jo anksčiau teiktas įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančia energetika. A. Skardžius tikina, kad pataisas siūlė, siekdamas sumažinti elektros kainas vartotojams.

Ūkio ir Energetikos ministerijos ateityje galėtų būti sujungtos, kaip kadencijos pradžioje ir planavo rinkimus laimėję „valstiečiai“, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vienas iš variantų svarstomas irgi toks, dėl sujungimų (Ūkio ir Energetikos) ministerijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Trečiadienį pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos ir energijos taupymo srityse. Pasak susitarimą pasirašiusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuvai – pažangiai ir inovatyviai atsinaujinančios energetikos technologijų gamintojai, atsiveria naujos galimybes augančioje JAE rinkoje, praneša Energetikso ministerija.

Lietuva ir Liuksemburgas pasirašė bendradarbiavimo sutartį atsinaujinančios energetikos srityje. Tai pirma tokio pobūdžio sutartis visoje Europos Sąjungoje, leisianti Lietuvai parduoti perteklinis atsinaujinančios energijos kvotas už 10 mln. eurų. „Lietuva yra tarp lyderių ES pagal pažangą atsinaujinančioje energetikoje. Šiandien kartu Liuksemburgu mes rodome dar vieną pavyzdį, kaip galima kartu siekti bendrų ES atsinaujinančios energetikos tikslų.

 Socialdemokratų partijos deleguotam Mindaugui Sinkevičiui paliekant ūkio ministro postą, laikinai šias pareigas eis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė premjero teikimu pasirašė tai numatantį dekretą. Spalio 13, 18 ir 19 dienomis ūkio ministre bus M. Vainiutė, nes Ž. Vaičiūnas tomis dienomis bus išvykęs.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

„Buivydžiai – tai tipinis Lietuvos kaimas. Apsnūdusioje, kiek daugiau nei 300 gyventojų turinčioje gyvenvietėje yra bažnyčia, pora parduotuvių ir mokykla, priimanti vaikus iš aplinkinių kaimelių. Tačiau prieš trejus metus horizonte pasirodė naujas kaimynas“, – rašoma Richardo Milne ir Henry Foy’aus straipsnyje „Financial Times“. Vos už 20 kilometrų pasirodė masyvūs AE šaldymo bokštai, stovintys šalia nedidelio baltarusių miesto Astravo.

Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui nuo 2018 iki 2038 metų dar reikia 1,6 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis turėtų siekti 314 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį turėtų pavesti Energetikos ministerijai derėtis dėl europinės paramos IAE uždarymui po 2020 metų. Anot ministerijos, siekiant gauti paramą, svarbu, kad Lietuva įsipareigotų pati skirti ne mažesnį finansavimą uždarymui nei dabar.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui iš JAV, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad jų kaina galutiniams vartotojams atsispindės kitąmet, kai bus perskaičiuotos dujų kainos. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pasakyti, jog dujos pigs, kol kas negalima. „Tradiciškai kainos perskaičiuojamos kas pusę metų. Nuo šių metų liepos turime vienas kainas, nuo sausio mėnesio jos gali būti kitos.

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų už senesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, jeigu klaida įsivėlė dėl įmonės, o ne vartotojo kaltės. Ministerija Energetikos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatą, kad sąskaitas perskaičiuoti galima būtų už dviejų mėnesių laikotarpį. Šiuo metu elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonės turi teisę perskaičiuoti sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, kuris skiriasi, priklausomai nuo sektoriaus.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

Energetikos ministras sako, kad vartotojai turėtų būti geriau informuojami apie elektros tiekimo sutrikimus ir avarijų padarinių šalinimą. Žygimantas Vaičiūnas mano, jog tokius įvykius galima prognozuoti ir geriau jiems pasiruošti, nes sutrikęs elektros tiekimas net 5 proc. visų vartotojų padarė daug žalos. „Matome situaciją, kad ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet visais atvejais viena iš silpnesnių grandžių yra vartotojų informavimas.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Naftos ir dujų krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaus buvęs finansų grupės „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius. Jis daugiau nei 5 metus dirba ir įmonės valdyboje. M.Jusius laimėjo įmonės skelbtą generalinio direktoriaus konkursą ir pareigas pradės eiti nuo balandžio 11 dienos, pranešė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Lietuvos politiniai lyderiai vieningai susitarė pripažinti Astravo atominę elektrinę pavojinga, o Energetikos ministras vakar lankėsi Latvijoje, su kuria iki šiol bandoma susitarti dėl bendradarbiavimo. Pastaroji iki šiol nesutinka kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės projekto.  Nuo 2008 metų, Lietuva stengiasi užkirsti kelią 55 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybai.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Europos Komisija, (EK) atmetusi Estijos bendrovės „Alexela“ paraišką dėl paramos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai Paldisko uoste, pasiuntė signalą, kad Baltijos valstybėse pakanka vieno terminalo. Nepaisant to, baiminamasi, kad derybos dėl Klaipėdos terminalo pripažinimo regioniniu nepalengvės. Lietuva siekia susitarti su Latvija ir Estija, kad šios pripažintų Klaipėdos terminalą regioniniu, tokiu atveju Klaipėdos SGD laivo išpirkimui būtų galima gauti apie 100 mln.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atskleidė, kokių darbų imsis pirmiausiai. Be kita ko, laukia polyčiai saulės energetikoje. Žadama, kad ja galės naudotis ne tik privatūs namų ūkiai, bet ir įmonės. Didelis darbas laukia ir kovojant su Astravo atominės elektrinės statybomis bei siekiant energetinio saugumo. Pranešė apie artimiausius planus Nors Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas dar nepatvirtintas, kai kurios ministerijos jau įvardijo svarbiausius savo planus.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė riboti nesaugiose trečiųjų šalių jėgainėse pagamintos elektros importą į Lietuvą. Vyriausybė pritarė piliečių iniciatyvai dėl elektros importo ribojimo, tačiau įstatymo iniciatoriams pasiūlė projektą kiek patobulinti.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas. Šioje ministerijoje penkerius metus anksčiau dirbęs Ž.Vaičiūnas prisidėjo prie pagrindinių Lietuvos energetikos projektų, įskaitant ir dabar įšaldytą Visagino atominės elektrinės projektą.

Vietinis verslas iš Visagino atominės elektrinės (AE) gali gauti apie 30 proc. projekto vertės – apie 5,2 mlrd. litų, šiandien pristatydamas elektrinės projekto verslo planą teigė jos vadovas. Anot Visagino AE generalinio direktoriaus Rimato Vaitkaus, Visagino AE statybos projektas – didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jis pritrauks apie 10-14 mlrd. litų.

Penktadienį Vilniuje parafuota Koncesijos sutartis dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Sutartį parafavo Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Hitachi, Ltd.“ viceprezidentas Masaharu Hanyu. Sutarties parafavimas reiškia, kad intensyvios derybos dėl Koncesijos sutarties, trukusios mažiau nei metus, baigtos.

Lenkai dar gali grįžti į Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, bet, pasak Lietuvos valdžios atstovų, netgi jeigu jie ir nebegrįš, branduolinis projektas vis tiek bus įgyvendinamas. Statybos turėtų prasidėti 2014-aisiais, rašo „Kauno diena“. Praėjusį penktadienį Vyriausybėje pasirašytas susitarimas dėl esminių VAE koncesijos sutarties sąlygų.

Liepos 22 dieną bendrovės valdyba „Lietuvos elektrinės“ generaliniu direktoriumi išrinko iki šiol bendrovės administracijos direktoriumi bei valdybos nariu dirbusį Laimoną Lukočių. Valdyba patenkino prašymą ir iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų atšaukė iki šiol šias pareigas ėjusį Praną Noreiką. „Lietuvos elektrinės“ generalinis direktorius L. Lukočius, pasak bendrovės, turi didelę valdymo patirtį ir pastaruoju metu dirbo įvairiose vadovo pareigose Lietuvos energetikos sektoriuje.

Analitinių diplomatijos ir saugumo klausimų tyrimų branduoliu turėjęs tapti Strateginių studijų centras dėl finansavimo stokos merdi ir dar šiemet gali būti uždarytas. Prieš penkerius metus Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamentas tapo viešosios įstaigos Strateginių studijų centro (SSC) steigėjais.