Partijų atstovų teigimu, tokius pokyčius dažnu atveju lemia partijos narių sprendimai keisti karjeros kryptį, demografinės priežastys bei griežtesnė dalyvavimo partijos veikloje ir nario mokesčio mokėjimo tvarka.
„Partijos narių skaičiaus dinamiką didžiąja dalimi lemia natūralios priežastys – narių karjeros pokyčiai, kuomet žmonės nebegali suderinti politinės veiklos su darbine, taip pat demografinės. Mūsų partija kūrėsi Sąjūdžio metais, todėl natūralu, kad dalis partijos narių yra vyresnio amžiaus ir tokių aplinkybių partija negali paveikti“, – Eltai sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.
„Džiaugiamės, kad per pastaruosius metus į partijos gretas įstojo beveik 0,5 tūkst. naujų narių. Nors narių skaičius kinta dėl įvairių priežasčių, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriame aktyvios ir įsipareigojimus vykdančios bendruomenės stiprinimui. Griežčiau vertiname narių dalyvavimą partijos veikloje ir nario mokesčio mokėjimą. Dėl to didžiosios dalies per metus partiją palikusių asmenų narystė buvo nutraukta“, – aiškino LSDP atstovas Andrius Grumadas.
Panaši tendencija, kai narių skaičius mažėja, pastebima ir tarp kitų pagrindinių Seime mandatus iškovojusių partijų. Pavyzdžiui, valdančiojoje daugumoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per minėtą laikotarpį neteko 104 narių, o šiuo metu partiją sudaro kone 3,7 tūkst. atstovų.
Liberalų sąjūdis nuo praėjusių metų spalio neteko 17 atstovų ir šiuo metu turi kiek daugiau nei 6,6 tūkst. narių.
Savo ruožtu tris mandatus Seime iškovojusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) savo gretose šiuo metu turi kiek daugiau nei 2 tūkst. atstovų – 25 mažiau nei prieš metus.
Didžiausi narių praradimai – į Seimą nepakliuvusiose Lietuvos regionų ir Darbo partijose
Tiesa, daugiausia partijos narių per metus prarado ne rinkimuose lyderiaujančias pozicijas užėmusios LSDP ir TS-LKD, o patekimo į parlamentą kartelės neperkopusios Lietuvos regionų ir Darbo partijos. Abi šios politinės jėgos per metus neteko po daugiau nei 1 tūkst. narių.
Darbo partijai praėjusių metų spalio pradžioje priklausė 8,8 tūkst. narių, o šių metų spalio 1 d. duomenimis, šios partijos atstovų liko 7,7 tūkst.
Tuo metu Lietuvos regionų partija, prieš metus turėjusi 7,3 tūkst. atstovų, šiuo metu jų turi kiek mažiau nei 6,2 tūkst.
Savo ruožtu praėjusios kadencijos Seime tarp valdančiųjų buvusi Laisvės partija, pernai vykusiuose rinkimuose neperkopusi numatytos 5 proc. kartelės, savo gretose šiuo metu turi daugiau nei 3 tūkst. atstovų – 78 mažiau nei prieš metus.
Tuo metu Lietuvos žaliųjų partija, taip pat negavusi nei vieno mandato Seime, per metus prarado 57 atstovus ir šiuo metu turi apie 2,2 tūkst. narių.
Narių skaičius išaugo „Nemuno aušroje“ ir Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“
Tiesa, kai kuriose partijose nuo praėjusių metų narių skaičius ne sumažėjo, o kaip tik išaugo. Viena iš jų – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. Valdančiajai koalicijai priklausančioje partijoje šiuo metu yra daugiau nei 2,8 tūkst. narių. Tai kone 300 daugiau nei prieš metus.
Tuo metu tarp valdančiųjų po Seimo rinkimų buvusioje Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ praėjusių metų spalį buvo 3,7 tūkst. narių, o šiuo metu, partijai dirbant opozicijoje, jai atstovauja kone 200 asmenų daugiau. Partijos narių skaičius šiuo metu siekia beveik 3,9 tūkst.
ELTA primena, kad praėjusių metų rudenį vykusius Seimo rinkimus laimėjo LSDP. Antri liko konservatoriai, o trečią vietą pagal gautų mandatų skaičių užėmė „Nemuno aušra“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
