Tuo metu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas tikina, kad fondai veikia sėkmingai, o juose kaupti pensiją pasirenkančių žmonių skaičius auga.
Paskelbė naujausius duomenis
Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje bendras antros pakopos pensijų fondų turtas siekė 2,5 mlrd. eurų. Per metus fondų turtas išaugo 4,4 proc. Vidutiniškai pensijų fonduose žmonės yra sukaupę po du tūkstančius eurų.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys informavo, kad šiuo metu pensijų fondų sąskaitose žmonės turi sukaupę maždaug 500 mln. eurų daugiau, nei į juos buvo pervesta. „Per visą veiklos laikotarpį, pensijų fondai vidutiniškai uždirbo po 5 proc. per metus, o infliacija siekė 3,16 proc. Tai reiškia, kad investicinė grąža infliaciją lenkė daugiau kaip pusantro karto“, – aiškina Šarūnas Ruzgys.
Svarsto suteikti galimybę grįžti į Sodrą
Ne visiems gyventojams, kurie kaupia privačiuose fonduose, tai išeis į naudą, – įsitikinęs premjeras Saulius Skvernelis. „Yra žmonių, kurie masiniu būdu per daug negalvodami apie savo ateitį puolė pasirašinėti ir dalyvauti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Jiems turi būti suteikta informacija, ar jų sukauptų lėšų užteks atėjus pensiniam amžiui išsipirkti anuitetą. Tam reikia apie 10 tūkst. eurų. Jei žmogus nebus tiek sukaupęs, jis negalės išsipirkti anuiteto ir gaus tik vienkartinę išmoką. Sakykim, 1-2 tūkst. eurų. Ir tada, kadangi turės labai nedidelę sodrinę pensiją, kils problemų su pragyvenimu. Todėl mes galvojame, kad reikia sudaryti galimybę tiems žmonėms dar kartą apsispręsti“, – sako premjeras.
Jo siūlymu, tie, kuriems tai nenaudinga, galėtų grįžti į sodrą su savo sukauptais pinigais. O tie, kurių pensijų fondai veikia sėkmingai, galėtų tęsti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime. „Dabar žmonės yra suklaidinti. Kai kurie perėjo į privačius pensijų fondus nesuprasdami, kad jų uždarbis, stažas, nepakankami užsitikrinti pensiją tokiu būdu“, – mano Saulius Skvernelis.
Paklaustas, kas dėl tokios situacijos kaltas, ministras pirmininkas pareiškė, kad reikia ne ieškoti kaltų, o spręsti problemą. „Nekalbėkime, kas kaltas. Kalbėkime apie mūsų teisę į ekonominį raštingumą. Čia aišku priklauso nuo verslo sąžiningumo. Kaip yra paaiškinamos žmogaus galimybės. Aš manau, kad jos buvo ne iki galo išaiškintos“, – teigia premjeras.
Žmonės norėtų skirti daugiau lėšų kaupimui
Tuo metu norinčių pradėti kaupti nemažėja, – sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. Nuo 2014 metų dar apie 200 tūkst. dirbančiųjų pasirašė kaupimo sutartis ir pradėjo kaupti senatvei antros pakopos pensijų fonduose.
Šarūno Ruzgio teigimu, žmonės be kita ko nori kaupti daugiau. „Dažnai mūsų kaupiantieji pasisako, kad norėtų kaupti visa apimtimi, tačiau 2013 metais nespėjo pasirinkti šio kaupimo varianto. Turime ir tokių situacijų, kai išmoką gaunančių artimieji gailisi, jeigu patys neįsitraukė į pensijų kaupimą. Beje, visi nuo 2014 metų pradžios naujai pradedantys kaupti dirbantieji turi pasirinkti maksimalų kaupimą, tai yra prisidėti savo lėšomis“, – sako fondus vienijančios asociacijos prezidentas.
Jis priduria, kad bet kuriuo atveju sprendimą kaip kaupti pensiją turi priimti pats žmogus, valstybės neverčiamas.
Privatūs fondai – ateities būdas kaupti pensijai
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis nesutinka su premjero nuomone, kad antros pakopos pensijos kaupimo būdą pasirinkę žmonės buvo suklaidinti. „Informacija buvo prieinama, išsami ir objektyvi. Aišku, yra pavienių asmenų, kurie nesukaupė pakankamai privačių pensijų fonduose dėl mažų įmokų, mažo stažo. Dėl to galima sutikti su premjeru. Ar šiems žmonėms reikėtų leisti grįžti į Sodrą? Konkrečios nuomonės neturiu“, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, panašios pensijų reformos, kaip prieš dešimtmetį prasidėjusi Lietuvoje, vyksta daugelyje išsivysčiusių valstybių. „Žmonės supranta, kad visuomenė senėja ir ateityje iš gaunamų socialinio draudimo įmokų mokėti pensijas bus labai sudėtinga, nes mokesčių mokėtojų skaičius sumažės, o pensijų gavėjų – išaugs. Tai suvokdamos valstybės pasuko link pensijų kaupimo. Kaupimo atsisakymas iš esmės pasmerktų ateities kartas labai skurdžiai senatvei. Tik klausimas, kaip tobulinti dabartinę sistemą, kad dabartiniai dirbantieji daugiau sukauptų pensijai“, – mano Nerijus Mačiulis.
Šiu metu skiriami 2 proc. nuo darbo užmokesčio, anot ekonomisto, yra nepakankami. Jis ragina siekti, kad gyventojai į pensijų kaupimą galėtų nukreipti bent 5 proc. savo pajamų.
„Sodros“ duomenimis, antros pakopos pensijų fonduose šiuo metu kaupia apie 1,25 mln. dirbančiųjų.
