Užuot sulaukus profesionalios policininkų, ugniagesių ar su korupcija kovojančios Specialiųjų tyrimų tarnybos pagalbos, gyventojams gali tekti susidurti su savo darbą atmestinai atliekančiais pareigūnais.
Muitinės gali tapti atlaidesnės kontrabandininkams, o įkalinimo įstaigose – susilpnėti nuteistųjų priežiūra.
Skambina pavojaus varpais
Apie tokį pavojų visuomenę įspėja kai kurios statutinių pareigūnų profesinės sąjungos. Jos pasipiktinusios valdžios užmojais iš pareigūnų atimti socialines privilegijas ir šiuo atžvilgiu prilyginti juos eiliniams šalies piliečiams.
Teisingumo ministerija parengė statutų pataisas, pagal jas statutiniams valstybės tarnautojams suvienodinamas laikinojo nedarbingumo, tėvystės (motinystės) bei vaiko priežiūros pašalpų dydis. Šiems įstatymų projektams pritarė Vyriausybė ir jie dabar svarstomi Seime.
„Sumažintas darbo užmokestis, nemokamos atostogos, net kuro tarnybiniam automobiliui stygius sugrąžins mus 20 metų atgal, kai į policiją ėjo dirbti tik tie, kurie daugiau niekur nepritapo“, –prognozuoja Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis irgi neslepia esąs sunerimęs. Jo nuomone, pareigūnai nusipelnė turėti bent šiokių tokių socialinių privilegijų, palyginti su kitais gyventojais, ir neteisinga jų socialines garantijas suvienodinti.
Tačiau Teisingumo ministerija laikosi pozicijos, kad tos socialinės garantijos, kurios nėra objektyviai siejamos su pareigūnų darbo specifika, neturėtų skirtis nuo kitiems asmenims nustatytų socialinių garantijų. Pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo, motinystės, vaiko priežiūros pašalpų dydžio ir trukmės.
Ministerijos teigimu, pareigūnai nebus visiškai prilyginti eiliniams darbuotojams, jie ir toliau turės papildomų socialinių garantijų, susijusių su jų darbo rizika.
Praras trečdalį pajamų
Teisingumo ministerijos parengtose statutų pataisose pareigūnams ligos atveju siūloma nebemokėti 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmokų, kurias jie iki šiol gauna susirgę.
Siūloma, kad jiems už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas būtų mokama iki 80 procentų, už 3–7 dienas – 40 procentų, o nuo 8 dienos – 80 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa.
Pareigūnams taip pat siūloma sumažinti motinystės (tėvystės), vaiko priežiūros išmokas tokiu procentu, kokiu jis sumažintas kitiems gyventojams. Teisingumo ministerijos nuomone, neteisinga, kad dėl sunkios šalies finansinės padėties visiems gyventojams šios išmokos buvo sumažintos, o statutinių valstybės tarnautojų tai nepalietė.
L.Soščekienės teigimu, neteisinga yra ignoruoti faktą, kad pareigūnų darbas susijęs su nuolatine rizika sveikatai ir gyvybei, jiems tenka dirbti ir dieną, ir naktį, lyjant, sningant ar kepinant saulei. Be to, esą pareigūnai, skirtingai nei kiti valstybės tarnautojai, negali dirbti jokio kito darbo, negali dalyvauti politinėje veikloje ir kt.
„Šiandieninė situacija tokia, kad iš pareigūno reikalaujama puikių darbo rezultatų, nepriekaištingo elgesio, bet jam taikomi įvairūs apribojimai, draudimai, drastiškai mažinamos socialinės garantijos“, – kalbėjo ji.
Profesinės sąjungos vadovė sakė, kad jie už tai, jog statutiniams pareigūnams būtų paliktos dabar galiojančios socialinės garantijos, tačiau būtų griežtinama nedarbingumo kontrolė, kad 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa gaunantys pareigūnai nepiktnaudžiautų.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis „Sekundei“ teigė, kad su statutinių įstaigų vadovybėmis bei profesinėmis sąjungomis vargais negalais buvo sutarta, jog jiems būtų mokama 85 procentų vidutinio kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio nedarbingumo išmoka.
„Pareigūnai, nors ir nenoriai, tiek nusileido. Juk vis dėlto sunkmetis paliečia visas sritis. Tačiau projekto rengėjai neatsižvelgė į Vidaus reikalų ministerijos nuostatą socialines garantijas pareigūnams mažinti ne taip drastiškai“, – kalbėjo ministras.
R.Palaičio teigimu, pareigūnai dirba kitokiomis sąlygomis nei kiti darbuotojia, todėl turėtų turėti didesnes socialines garantijas.
L.Soščekienės teigimu, jeigu Seimas pritars Teisingumo ministerijos siūlymams, pareigūnai laikino nedarbingumo atveju praras trečdalį pajamų.
„Pareigūnai dirbs sirgdami, o tai turės neigiamos įtakos darbo kokybei“, – tikino ji.
Profesinės sąjungos vadovė neabejoja: atėmus iš pareigūnų dabar turimas socialines garantijas, teisėsaugos institucijos susilpnės ir neigiamas pasekmes neišvengiamai pajus visa visuomenė.
Tarp statutinių – irgi nelygybė
Teisingumo ministerijos teigimu, dabar socialinių garantijų atžvilgiu lygybės nėra ir tarp pačių statutinių pareigūnų. Mat statutinių valstybės tarnautojų socialinės garantijos reglamentuojamos atskiruose atitinkamų statutinių tarnybų statutuose (Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, Vidaus tarnybos, Muitinės).
Nors dauguma statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų šiuo metu reglamentuojama panašiai, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų, sudarančių sąlygas kilti atskirų statutinių tarnybų pareigūnų diskriminacijai. Tai siekiama pašalinti – nustatyti visiems statutiniams valstybės tarnautojams vienodas socialines garantijas.
Kaip jau minėta, nedarbingumo atveju ar tėvystės (motinystės) bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu statutiniams valstybės tarnautojams siekiama nustatyti tokias pat socialines garantijas (gaunamų išmokų dydį ir jų mokėjimo trukmę), kokios yra nustatytas ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme visiems kitiems dirbantiems asmenims.
Teisingumo ministerijos nuomone, valstybė, mažindama tam tikras socialines garantijas, turi pareigą laikytis Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo, jį pažeidus būtų pažeistas ir teisinės valstybės principas. Ministerijos teigimu, jei valstybė mažina įstatymuose nustatytas socialines garantijas (pašalpų, kitų išmokų dydžius ir jų mokėjimo trukmę), tai turėtų būti daroma nuosekliai ir sistemiškai, proporcingai mažinant socialines garantijas visoms gyventojų grupėms.
Minėtos priežastys esą lėmė būtinybę peržiūrėti ir statutiniams valstybės tarnautojams nustatytas socialines garantijas (jų dydžius), nes būtų diskriminuojami visi kiti dirbantys šalies gyventojai.
Inga SMALSKIENĖ
