Šių metų liepos mėnesį Čikagos pasaulinių reikalų tarybos (The council of Chicago on global affairs) atliktos apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo apie 1068 amerikiečiai, 55 proc. jų teigė, kad tokiu atveju, jei Rusija užpultų vieną iš Baltijos valstybių, JAV turėtų siųsti amerikiečių karius į šias valstybes.
Dar didesnė dalis apklaustųjų (62 proc.) tvirtino, kad tą reikėtų daryti, jei būtų užpulta Lenkija.
58 proc. apklausoje dalyvavusių amerikiečių (į šį klausimą atsakė 2148 amerikiečiai) taip pat tvirtino manantys, kad Baltijos šalyse turėtų būti įsteigtos JAV karinės bazės.
Palyginus su pastaraisiais metais, šis rodiklis išaugo (2024 už JAV karines bazes Baltijos šalyse pasisakė 54 proc. amerikiečių, o 2023 m. 53 proc.), tačiau vis dar yra šiek tiek mažesnis nei koks buvo prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą (65 proc.)
54 proc. apklaustųjų taip pat teigė palaikantys JAV karinių bazių buvimą kaimyninėje Lenkijoje.
Tuo metu „YouGov“ šių metų vasario-kovo mėnesiais rengtoje apklausoje, kurioje buvo apklausiami Italijos (1010 piliečių), Prancūzijos (1008), Ispanijos (1048) ir Didžiosios Britanijos (2263) piliečiai, paklausti ar šių šalių kariai turėtų ginti vieną iš Baltijos valstybių – Latviją – jei ši būtų užpulta, mažiau nei pusė apklaustųjų atsakė teigiamai.
Italijoje šis rodiklis siekė 27 proc., Prancūzijoje 42 proc., Ispanijoje 46 proc., o Didžiojoje Britanijoje 48 proc.
Reikia įdėti dar daugiau darbo griaunant mitus
Šių tyrimų rezultatais savo feisbuko paskyroje ir geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams politologas pastebėjo, kad tokie amerikiečių apklausų rezultatai yra gana aukšti ir stabilūs jau kurį laiką.
„Nepaisant to, kad keitėsi politinės administracijos, JAV vaidmens fonas tarptautinėje politikoje, ypač Donaldui Trumpui tapus prezidentu. tai yra svarbus aspektas, kuris yra integrali bet kokio aljanso dalis.
Be abejo, tokiose srityse svarbiausi yra politikų lyderių sprendimai, gynybos, politikos formavimas, bet taip pat ir visuomenės požiūris į sąjungininkus ir supratimas, kas yra sąjungininkai ir kas jais nėra“, – vertino politologas.
„Jeigu lygintume su Europos šalimis, tas rezultatas yra net šiek tiek didesnis. Aišku, tai yra ne tas pats tyrimas, metodologijos šiek tiek skiriasi, tiesioginis lyginimas šiek tiek sudėtingas, bet vis tiktai toli gražu ne kiekvienoje Europos šalyje mes matome net arti tokio rezultato“, – pridėjo jis.
Tiesa, politologas pridūrė, kad tokį skirtumą tarp JAV ir Europos valstybių galėjo lemti ir tai, kad JAV politikai nuolat akcentuoja NATO valstybių aljanso svarbą, o tai galiausiai atsispindi ir visuomenės nuomonėje.
„Saugumo politikos klausimai yra kompleksiniai, sudėtingi, ne visada ir viešai yra prieinama informacija, kuri leidžia susidaryti tiksliausią įspūdį. Tai yra natūralu, kad atstovai, kurie yra išrenkami demokratinėse visuomenėse, turi didelį svorį lemdami politinius pasirinkimus“, – sakė L. Kojala.
O kalbėdamas apie Europos valstybes, politologas pažymi, kad po Šaltojo karo pokalbiai apie gynybos politiką tapo svetimybe.
„Mes matome tam tikrą pokytį per pastaruosius keletą metų, bet tam pokyčiui įsitvirtinti įvairiose srityse, nuo gynybos finansavimo iki visuomenės požiūrio, akivaizdu, kad dar reikės ir laiko, ir darbo“, – teigė jis.
Tuo metu paklaustas ką šios apklausos turėtų signalizuoti Baltijos šalims, L. Kojala teigė, kad tai rodo, kad reikia įdėti dar daugiau įdarbio, norint sugriauti mitus, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra neišsivysčiusios šalys.
„Deja, bet man keliaujant net ir Europoje dar vis yra paveikūs mitai, kad tai yra buvusios Rytų bloko šalys, skurstančios, ne vakarietiškos valstybės ir panašiai. Tai tie mitai didele dalimi jau yra sugriauti, bet reikia dar daugiau įdarbio, nesustoti ir toliau stengtis“, – komentavo L. Kojala.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
