„Praėjusią savaitę Pentagono pareigūnai informavo Europos diplomatus, kad JAV daugiau nebefinansuos programų, kurių vertė 2018–2022 m. buvo $1,6 mlrd. Tarp gavėjų – Baltijos šalys. Kyla abejonių ir dėl Baltijos saugumo iniciatyvos (BSI), tai atskira programa, sukurta 2020 m. siekiant stiprinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Praėjusiais metais Kongresas jai patvirtino $228 mln. paramą“, – įraše „Facebook“ rašo jis.
Anot L. Kojalos, sdministracijos žingsniai atliepia ideologinę nuostatą, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą.
„Tačiau yra taikomasi į vieną jautriausių programų, kuri susijusi su pirkimais iš JAV – taigi, lėšos iš dalies sugrįžta. Be to, paramos gavėjai prisideda prie bendrų projektų vystymo.
Signalas politine prasme – neabejotinai blogas“, – pastebi politologas.
Vis dėlto, L. Kojala atkreipia dėmesį, kad sprendimų kol kas nėra.
„Administracija teikia savo poziciją Kongresui, kuriame vyksta svarstymai ir korekcijos. Pvz. , Liepos 31 d. Senato komitetas didele balsų dauguma (26-3) palaikė sprendimą BSI numatyti $228 mln. Visas Senatas dar nebalsavo. Taigi, pirminiai siūlymai gali būti perrašyti.
Tai gali tapti ir dar vienu institucinės kovos atveju: net jei Kongresas autorizuos kitokį sprendimą, Administracija siekia įvairiose srityse pademonstruoti, jog pinigų skirstymo galia priklauso išskirtinai vykdomajai valdžiai“, – priduria L. Kojala.
Žiniasklaida: JAV ketina mažinti karinę pagalbą Europai, grėsmė kyla ir programai Baltijos šalims
Jungtinės Valstijos planuoja nutraukti ilgalaikę karinę pagalbą su Rusija besiribojančioms Europos šalims, įskaitant finansavimą programai, pagal kurią pinigus gaudavo ir Baltijos šalys, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.
Laikraštis „The Washington Post“ citavo šešis su šiuo klausimu susipažinusius asmenis, kurie patvirtino planus dėl tokio JAV žingsnio.
Jis, anot laikraščio, turės įtakos šimtų milijonų dolerių paramai, kuri skirta gynybai nuo Rusijos stiprinti.
Leidinys „Financial Times“ (FT) taip pat pranešė, kad JAV pareigūnai praėjusią savaitę informavo Europos diplomatus apie Vašingtono sprendimą sustabdyti Rytų Europos kariuomenių mokymo ir aprūpinimo palei Rusijos sieną programų finansavimą.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas minėjo sausį paskelbtą D. Trumpo įsaką dėl JAV užsienio pagalbos persvarstymo, tačiau nepatvirtino sprendimo sumažinti paramą saugumui detalių.
„Šis veiksmas buvo suderintas su Europos šalimis, atsižvelgiant į vykdomąjį įsaką ir prezidento ilgalaikį akcentą, jog reikia užtikrinti, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.
Sprendimas apriboti paramą šalia Rusijos esančioms šalims priimtas D. Trumpui suintensyvinus pastangas nutraukti pusketvirtų metų trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą.
D. Trumpas jau seniai skeptiškai vertina tiek JAV išlaidas gynybai Europoje, tiek pagalbą Ukrainai, skatindamas kai kurias artimiausias Vašingtono sąjungininkes atlikti ženkliai didesnį vaidmenį abiejuose šiuose frontuose.
Pavojaus signalas Baltijos šalims
Baltijos saugumo iniciatyvos, atskiros programos, sukurtos 2020 metais Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms stiprinti, likimas taip pat pakibo ant plauko, rašo FT.
Pernai JAV Kongresas patvirtino 228 mln. dolerių šiai iniciatyvai paremti.
Baltieji rūmai kitų metų biudžete nesiekė skirti daugiau lėšų šiai programai. Apie tai informacijos turintis šaltinis sakė, kad administracija programą vertina iš naujo.
Pasak į atsargą išėjusio JAV admirolo Marko Montgomery (Marko Montgomerio), kuris šiuo metu dirba analitiniame centre „Foundation for the Defense of Democracies“, Baltijos šalims netekti JAV paramos saugumui būtų smūgis.
„Visa ši idėja – padaryti jas pačias pajėgias apsiginti“, – sakė jis.
Apie tai pranešama Baltijos šalims patiriant intensyvėjančius Maskvai priskiriamus išpuolius, įskaitant išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Baltijos jūroje, kibernetines atakas ir diversijas.
JAV administracija peržiūri savo karių dislokavimą visame pasaulyje ir teigia ketinanti mažinti jų skaičių Europoje.
Trečiadienį D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu) ir tvirtino, kad neplanuoja išvesti karių iš šios šalies.
Anot JAV žiniasklaidos, šiuo metu Lenkijoje dislokuoti maždaug 8 tūkst. JAV karių stiprina NATO rytinį flangą.
„Jei jie norės, ten dislokuosime daugiau karių“, – sakė 79 metų D. Trumpas, paspaudęs ranką 42 metų K. Nawrockiui Ovaliajame kabinete.
„Esame su Lenkija iki galo ir padėsime Lenkijai apsiginti“, – kalbėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
