Moksleiviai nenori lankyti kūno kultūros pamokų, o jų sveikata vis blogėja, - pastebi sveikatos pažymėjimus jiems išduodantys šeimos gydytojai ir pediatrai. Vaikai - tinginiai? Tėvai jiems pataikauja? Ar visgi kalta netobula ugdymo sistema ir atsainiai dirbantys kūno kultūros mokytojai?
"Vakarų ekspreso" pakalbinta devintokė Agnė pasakojo, jog kūno kultūros pamokų nemėgsta dauguma klasės mergaičių ir net kai kurie berniukai.
"Esame verčiami būti tokie kaip visi, atlikti vienodą skaičių pratimų, įvykdyti tuos pačius normatyvus. Manau, kad pratimai turi būti parenkami kiekvienam mokiniui individualiai, juk ne visi sugeba peršokti per ožį ar užlipti virve. Ši prievarta atbaido. Pagaliau ne visi turi polinkį sportuoti", - dėstė mergaitė.
Ji neslėpė, jog vengti šių pamokų skatina ir baimė apsijuokti, jei per pamoką pasirodys blogiau nei kiti. Todėl moksleiviai stengiasi šių pamokų išvengti, prašo iš gydytojų pažymų, leidžiančių lankyti paruošiamąją grupę.
"Labai erzina, kai būna šalta ir reikia eiti sportuoti į stadioną. Turime apsimūturiuoti ir bėgti krosą. Pavyzdžiui, reikėjo bėgti 800 metrų, apibėgau ratą ir daugiau nebesugebėjau, nes pritrūko oro. Buvo nemalonu", - pasakojo mergaitė.
Medikai susirūpinę
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji vaikų ligų gydytoja Nijolė Mandeikienė sakė, jog nemažai vaikų profilaktinių tikrinimų metu prašo išduoti pažymą, kad jie gali lankyti tik paruošiamąją kūno kultūros pamoką - "kad nereikėtų daug bėgti, daryti atsispaudimų".
"Pakalbėjome su kūno kultūros mokytojais. Jie patikino, kad krosų jau seniausiai nėra, kad lyjant jų į lauką sportuoti niekas nevaro, tad jie neatsakė, kodėl vaikai taip vengia šių pamokų. Nusprendėme, kad reikia skatinti, jog vaikai darytų tą fizinį, kuo mažiau atleidinėti nuo šių pamokų", - sakė gydytoja.
Medikus jaudina vis prastėjanti mokinių sveikata ir fizinis jų pasirengimas - daugelis vaikų negali net susilenkti, rankomis paliesti pėdas. Daugėja vaikų, turinčių antsvorio.
Šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė sako pastebėjusi paradoksą - moksleiviai, kurie tikrai serga, nenori lankyti specialiosios grupės, veržiasi į treniruotes. O sveikieji, ypač kurie turi antsvorio, bijo judėti.
"Negali dėl to kaltinti vien tik vaikus. Ir pati kartais susinervinu, kai pamatau tuos reikalavimus. Pavyzdžiui, mokytojai duoda užduotis, kartais nepritaikytas vaikų organizmui: 13 metų vaikui liepia padaryti 200 pritūpimų. Tokia užduotis gali sužaloti sąnarius visam gyvenimui. Arba, pavyzdžiui, vaikas turi nubėgti tam tikrą atstumą. Jam bėgant paskutinį ratą, kai organizmas jau būna užsiprogramavęs finišui ir visos jėgos tam sukoncentruotos, pasakoma, kad reikės bėgti dar tiek pat. Tokiu atveju vaiką gali ištikti šokas, galima net numirti. O pasipriešinti vaikai bijo", - pasakojo šeimos gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad kartais vaikai per pamokas turi sportuoti lauke darganotu ir šaltu oru. Sušalę ir sušlapę jie suserga.
Nemoka net mankštintis
Sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis įsitikinęs, jog dėl vaikų nenoro lankyti kūno kultūros pamokų kalta egzistuojanti fizinio lavinimo sistema: pamokos sportizuotos, panašios į treniruotes, jose neugdomas mokinių sąmoningumas, įprotis mankštintis.
Važinėdamas po Lietuvos mokyklas sveikatingumo bei kvalifikacijos kėlimo kursus visoje Lietuvoje vedantis sveikuolis pastebėjo, kad retas moksleivis sugeba pravesti rytinę mankštą, nesupranta, kodėl tą mankštą reikia daryti. Jie turi problemų dėl virškinimo, nemoka kvėpuoti pilvu, yra ydingos laikysenos, sustingę, nelankstūs: iš visos klasės tik 2-3 sugeba rankomis pasiekti pėdas.
"Vaikai, gal 4 ar 5 klasėje yra išgąsdinti bėgimo, kitų įskaitų. Jie bijo, tas pamokas laiko prievarta. Ir suaugusieji prasitaria, kad juos nuo kūno kultūros atbaidė prasti mokytojai. Geriausios metodikos sužlugdomos, jei nėra novatoriškumo, blaivaus mąstymo. Dabar vaikai dūsta patys nuo savęs. Jie baigia 12 klasių ir išeina beraščiai - jų sveikatingumo, kūno kultūros žinios lygios 3-4 balams iš 10. Tai katastrofa. Jei mano klasėje vaikai nenorėtų daryti mankštos - negalėčiau nė dienos dirbti mokytoju", - kalbėjo E. Valskis.
Anot jo, geriausias testas, rodantis, ar mokytojas gali dirbti, - metų gale paklausti vaikų, ar jie eitų į jo pamokas.
Mažiau žaidimų - daugiau pratimų
Apie netikusią fizinio lavinimo sistemą, sportizuotą pamokų metodiką, sakė E. Valskis, Sveikuolių sąjunga kalbanti apie 20 metų, tačiau niekas to nenori girdėti ir nieko nenori keisti.
"Man gėda gyventi Lietuvoje, kurioje niekas negirdi, ką mes, profesionalai, sakome. Čia krypstama į niekam tikusią pseudoeuropietišką metodiką, nors turėjome labai gerų tautinės mokyklos pamatinių vertybių - galėjome remtis Vydūnu, Šalkauskiu, Karoliu Dineika. Kodėl šie pasaulyje garsūs žmonės liko už borto?" - retoriškai klausė pokalbininkas.
Jo patirtis parodė, jog tinkamai pravedus pamoką vaikai, išmokyti atsipalaiduoti, pažinti savo kūną, pajusti raumenis, pajunta malonumą mankštintis, tobulinti save, pradeda geisti lankyti šias pamokas.
"Nereikia forsuoti, nereikia sporto mokyklos metodų. Didelė problema, kad kūno kultūra - tik žaidimai, neduodami koreguojantys pratimai, stiprinantys nugaros raumenis, pilvo presą, gerinantys širdies kraujotaką. Jei fiziškai neprasilavinęs, neparuoštas mokinys vykdo normatyvą - jis gali gauti 10 balų, tačiau sveikatos sąskaita", - sakė pokalbininkas.
Tik reguliariai mankštindamasis žmogus gali be streso įveikti didesnius fizinius krūvius, turėti motyvaciją fiziniam aktyvumui. Todėl sveikuoliai siūlo individualizuoti pamokas, su kiekvienu vaiku dirbti atskirai.
E. Valskio nuomone, trečios per savaitę kūno kultūros pamokos įvedimas, nekeičiant požiūrio, padėties nepagerintų - būtų tik daugiau suluošintų vaikų. Būtina esą pradėti dėstyti sveikatingumo koncepciją.
Skaičiai
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2008-2009 mokslo metais pagrindinę fizinio ugdymo grupę lankė 90,83 proc. 1-4 klasių, 77,86 proc. 5-8 klasių, 64,23 proc. 9-12 klasių mokinių. Parengiamąją grupę - 7,98 proc. 1-4 klasių, 19,26 proc. 5-8 klasių, 30,53 proc. 9-12 klasių mokinių.
Tarp 1-4 klasių moksleivių parengiamąją grupę lankė daugiau berniukų (8,72 proc, mergaičių - 7,24 proc.), tarp 5-12 klasių moksleivių - daugiau mergaičių (22,62 proc. 5-8 klasių mergaičių, 15,99 proc. - berniukų; 36,8 proc. 9-12 klasių mergaičių, 23,20 proc. berniukų).
58 moksleiviai iš viso buvo atleisti nuo fizinio lavinimo pamokų.
"Normatyvai yra juokas..."
Aldona GRIGALIŪNIENĖ, kūno kultūros mokytoja, parolimpinių žaidynių čempionė:
Stebina valdžios požiūris į vaikų sveikatą. Pavyzdžiui, 7-8 klasių berniukai ir mergaitės turi dirbti kartu, nors jų lygis skirtingas. Jei vieniems skirsi dėmesio - kiti liks be jo. Ieškodami išeities, sujungėme po dvi klases - viena mokytoja dirba su berniukais, kita - su mergaitėmis. Bet tuomet salėje vienu metu būna apie 60 vaikų. Koks gali būti darbas? Įsivaizduokite, 37 berniukai pusėje salės - kokius žaidimus jiems žaisti?
Mes, mokytojai, tikrai stengiamės, kad pamokos būtų įdomios. Kita vertus, kaip rūbinėje persirengti iš karto 37 mokiniams? Jau vien tas mokinius atbaido. Esant tiek daug mokinių būtų problema visiems apsiprausti po pamokos, tačiau jei mokinių ir nedaug - vis tiek vaikai nesiprausia. Neišugdyti jų higienos įgūdžiai šeimoje.
O normatyvai yra juokas... Pagal naują programą vaikams daugiausia skirtos 6 minutės lėto bėgimo. Jei paruošiamoji grupė - niekada niekas neduoda laikui bėgti. Tiesiog lėtai bėgi arba eini. Toks bėgimas naudingas net sergant širdies ligomis. Todėl gydytojai kartais be reikalo prašo atleisti vaikus nuo kroso. Jokio kroso mokykloje net nėra. O lėtai apibėgti 500-600 metrų, kad apšiltum, nėra sunku. Kiekvienas bėga pagal savo galimybes. Juokinga, kad tėvai tiki vaikais, tegu ateina į pamokas ir pasižiūri. Tokio krūvio per pamoką nespėjame pasiekti, koks galėtų pakenkti.
Apskritai vaikai linkę patingėti. Mergaitės ateina su makiažais, tai joms nagai nulūžta, tai kas... Sakau vaikams, kad žmogus iš prigimties yra tingus, bet kai pradeda judėti - pakyla ir noras.
"Mokytojus norėčiau apginti"
Irma BARTNINKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, kūno kultūros mokytoja:
Mokytojai labai stengiasi, kad vaikams būtų įdomu, nebėra tokių griežtų reikalavimų, normos nėra vertinamos, yra vertinamos vaikų pastangos. Mokytojai yra skatinami atkreipti dėmesį į kiekvieno vaiko sugebėjimus, sveikatos būklę, ir skiriant užduotis į tai atsižvelgti. Todėl mokytojus norėčiau apginti.
O kad vaikai aptingo - tiesa, ir kad tėvai jiems pataikauja - irgi tiesa. Pirmiausia už vaiko ugdymą atsakinga šeima. Gydytojai sako, kad mamos tiesiog reikalauja, jog vaikas lankytų paruošiamąją grupę. O aš neigiamai tai vertinu, nes judėjimas yra reikalingas, kūno kultūros programos pasikeitusios vaikų labui. Kokios užduotys skiriamos vaikams - priklauso nuo mokyklos, nebėra visiems vienodi reikalavimai, mokytojas pagal turimas sąlygas turi teisę koreguoti programą. Dabar per savaitę kūno kultūrai skirtos dvi pamokos, o per trečią rekomenduojama lankyti kokį būrelį, sporto mokyklą ar klubą.
Manau, daug kas priklauso nuo šeimos. Jei tėvai skundžiasi, kad vaikas per pamoką suprakaitavo - apie ką galime kalbėti? Tiesa, mokyklose nėra geros sąlygos higienai palaikyti. Mokyklos statytos seniai, nepakanka dušų. Bet kas nori jais pasinaudoti - galimybę turi.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
