IFRI parengtoje ataskaitoje pažymima, kad tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti užtektinai ginklų.
Taip pat teigiama, kad nors Europa turi pranašumą prieš Rusiją aviacijos ir kosmoso srityje bei jūroje, jos sausumos pajėgos „kritiškai stokoja gylio ir amunicijos atsargų“, kurioje taip pat atkreipiamas dėmesys į Maskvos patirtį mobilizuojant karius vykstant karui prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau beveik ketverius metus.
Pabrėžia technologinius pranašumus
Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis komentavo, kad šiuo metu Europos kariuomenė iš tiesų yra skirta taikos metui ir ekspedicinėms reikmėms.
„Praktiškai dabar paaiškinti politikams arba rinkėjams, kodėl turi staiga padidinti kariuomenę ir biudžetą, yra pakankamai sudėtinga“, – pažymėjo D. Antanaitis.
Visgi atsargos majoras atkreipė dėmesį, kad kalbant apie Europos valstybių silpnąsias vietas, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į Rusijos trūkumus.
„Jeigu tu turi sausumos pajėgas, kurios yra didesnės, bet mes turime ilgojo nuotolio šaudymo ginklus, turime karines jūrų pajėgas su ilgo nuotolio šaudymo ginklais, turime aviaciją, tai tos rusų sausumos pajėgos nelabai ko vertos“, – tikino jis.
Be to, D. Antanaitis pabrėžė, kad dar vienas svarbus aspektas, lyginant Europą ir Rusiją, yra žvalgybiniai pajėgumai, kur Europa, pasak atsargos majoro, yra gerokai pranašesnė už Rusiją.
„Tai yra pats svarbiausias dalykas – turėti informaciją prieš prasidedant kovos veiksmams ir pasiruošti. Be jokios abejonės, jeigu tu neturi jokios informacijos ir staiga tave užpuola, tai tave pasitinka tokioje nežinioje ir, be abejo, tu gauni pirmą smūgį“, – tikino D. Antanaitis.
„Būtent ji leidžia mums pasiruošti prieš prasidedant įvykiams, kaip buvo panašiai su karu Ukrainoje, kai 2021 metų balandžio mėnesį tuo metu JAV žvalgyba gavo tikslius Rusijos planus, ką ji (Rusija – tv3.lt) planuoja daryti Ukrainoje, tiktai nebuvo aiški konkreti data“, – pridūrė atsargos majoras.
Be to, pašnekovas pastebėjo, kad Europa už Rusiją stipresnė ir kibernetinėje bei informacinių operacijų srityse.
Todėl turint viršenybę šiose srityse, anot atsargos majoro, būtų galima kompensuoti sausumos pajėgų skirtumus.
„Panaši taktika buvo panaudota Sirijoje, kada JAV nedidelį kiekį spec. pajėgų puolė 300 rusų kariuomenės ir „Wagner“ teroristų ir per naktį jie buvo praktiškai išgarinti.
Todėl, kada mes vertiname vienas prie vieno, mes darome klaidą. Mes turime vertinti technologinį pranašumą prieš kitą technologinį pranašumą. Mėsa prieš technologiją yra bevertė. Jeigu tu uždaužai logistinius kelius, tai visa sausumos kariuomenė tampa tiesiog bevertė“, – aiškino D. Antanaitis.
Vystant karinę pramonę, reikia aiškios vizijos
IFRI ataskaitoje taip pat pastebėta, kad Europai taip pat sunku padidėjusias karines išlaidas paversti „apčiuopiamu pramonės augimu“, o kaip pavyzdys pateikiamas raketų sektorius.
Pabrėžiama, kad iš Europos gynybos įmonių kasmet paprastai vidutiniškai užsakoma keli šimtai puolamųjų ginklų ir keli tūkstančiai oro ir priešraketinės gynybos perėmimo įrenginių.
„Tokie užsakymai piešia niūrų Europos raketų gamybos pajėgumų vaizdą“, – priduriama ataskaitoje.
„Tai žymiai mažiau, nei reikėtų karinei konfrontacijai su Rusija“, – nurodo ataskaitos autoriai.
Tiesa, nors D. Antanaitis šių IFRI išvadų neginčijo, jis atkreipė dėmesį į kitą aspektą, kad Ukraina nuo rusų oro atakų šiuo metu ginasi būtent vakarietiškais ginklais, o jų tiekimas Ukrainai „nenuskriaudžia ir pačių vakariečių“.
„Mes dažnai galvojame, kad vakariečiai turi tiek ginklų, kiek šią akimirką užsakė iš gynybos pramonės. Bet mes nežinome nei strateginio rezervo, nei operacinio rezervo, nei taktinio arsenalo. Mes to nežinome ir mes visą laiką vadovaujamės šia akimirka, ką mes sužinojome.
Dar kartą noriu priminti, kad Ukraina gynėsi ir sėkmingai ginasi nuo rusų oro atakų išskirtinai tuo, ką vakariečiai duoda iš savo sandėlių, bet nenuskriaudžia savo piliečių daugumoje atvejų“, – komentavo D. Antanaitis.
Tuo metu, paklaustas, kur NATO ir Europos valstybėms reikėtų pasitempti karinėje pramonėje, D. Antanaitis pažymėjo, kad reikia turėti aiškią viziją, kad ji būtų vystoma.
„Mes galime spardyti karinę pramonę, tačiau be užsakymų, be aiškios vizijos nieko nebus. Kad ir Lietuvos pavyzdžiu, kada yra viena vizija, perspektyva, kaip vystytųsi mūsų kariuomenė, tačiau tos perspektyvos neturi ryšio su konkrečiomis programomis ir su konkrečiais pirkimais, tai ta vizija ir lieka tik vizija. Kalbant bendrai apie NATO valstybes, tai iš tikrųjų yra išskirta 10 prioritetų, pagal kuriuos yra vystomos programos, skiriamas finansavimas ir planuojami pirkimai.
Mes dažnai mėgstame kaltinti ir sakyti, kad NATO arba Europos Sąjunga baili ir silpna, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Jeigu mes tylime ir jeigu mes neatskleidžiame savo kortų, tai dar nereiškia, kad tai yra silpnumo požymis“, – pabrėžė D. Antanaitis.
Aptarė Rusijos ir Europos galios pusiausvyrą
Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI) – pirmaujanti ekspertų grupė – atkreipė dėmesį į Europos silpnąsias vietas didelio intensyvumo konflikto su Rusija atveju, kurį autoriai vadina „ilgalaike grėsme“.
IFRI parengtoje ataskaitoje pažymima, kad tiesioginės konfrontacijos su Rusija atveju Europai gali būti sunku mobilizuoti pakankamai karių ar greitai pagaminti užtektinai ginklų.
Europa turi parodyti politinę valią ir „nuoseklią gynybos ekonomikos strategiją“, sakoma ataskaitoje pavadinimu „Europa ir Rusija: galios pusiausvyros apžvalga“.
„Turime (…) identifikuoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – naujienų agentūrai AFP sakė IFRI direktorius Thomas Gomartas, atkreipdamas dėmesį į „kritines karines spragas“.
„Europos valstybės turi reikiamą potencialą, t. y. ekonominius išteklius, karinius pajėgumus ir technologines žinias, kad iki 2030 m. galėtų pasipriešinti Rusijai, jei – ir tai, žinoma, yra svarbiausias žodis – jos parodys politinę valią“, – pridūrė jis.
Nuo to laiko, kai Vladimiras Putinas 2022 m. vasario mėnesį įsakė pradėti visapusišką invaziją į Ukrainą, ES šalys padidino karines išlaidas, siekdamos pažaboti grūmojančią Rusiją.
Nors Europa turi pranašumą prieš Rusiją aviacijos ir kosmoso srityje bei jūroje, jos sausumos pajėgos „kritiškai stokoja gylio ir amunicijos atsargų“, teigiama ataskaitoje, kurioje taip pat atkreipiamas dėmesys į Maskvos patirtį mobilizuojant karius vykstant karui prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau beveik ketverius metus.
„Yra pagrindo abejoti politiniu, strateginiu ir operatyviniu kai kurių Europos karių prieinamumu konfrontacijos scenarijuje, atsižvelgiant į politinį susiskaldymą ir rimtas parengties problemas“, – sakoma ataskaitoje.
„2025 m. duomenimis, 20 iš 30 Europos NATO ar ES narių turi profesionalias sausumos pajėgas, kurias sudaro mažiau nei 15 tūkst. karių“, – pažymima tyrime, kuris buvo parengtas padedant Europos ekspertų grupių direktorių iniciatyviniam komitetui.
„Išskyrus kelias pafrontės šalis, kurios savo teritorijoje galėtų mobilizuoti rezervistus ir nacionalines gvardijas, kitos valstybės negalėtų surinkti daugiau nei porą batalionų, kuriuos būtų galima išsiųsti už jų sienų“, – priduriama tyrime.
Už didumą didelių darinių būtų atsakingos „galbūt šešios šalys“, tarp jų – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Ataskaitoje nurodoma, kad Europai taip pat sunku paversti padidėjusias karines išlaidas „apčiuopiamu pramonės šuoliu“, o kaip pavyzdys įvardijamas raketų sektorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
