Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovų teigimu, pirminiais duomenimis, to priežastys gali būti muitinės ir pasienio patikros Lenkijos pusėje bei prieš savaitgalį išaugęs transporto srautas į Lenkiją. Skelbta, kad automobilių eilėje daugiausia buvo krovininių automobilių, vis tik ir lengvųjų automobilių vairuotojai sako sulėtinantys dėl kelių remontų.
Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu.
Matėme, kad praėjusią savaitę Lenkijos pasienyje formavosi eilės. Vairuotojai svarsto, kad galbūt jos susidaro ne tik dėl patikrinimų, bet ir dėl dėl kelių remonto. Jūsų vertinimu, ar dėl kelių remonto galėjo kažkiek susidaryti spūstys?
E. Sabutis: Mano vertinimu ir įsitikinimu – tikrai ne, nes kelių remontu to nevadinčiau. Tai yra „Via Baltica“ autostrados Varšuva–Kaunas statybos, ir yra jau likęs paskutinis etapas. Šių metų paskutinis etapas Lietuvoje yra apie 12 kilometrų ir per tą laiką, vien šiais metais, esu du kartus pats asmeniškai važiavęs.
Tiek tuo metu, kai nebuvo dar patikrinimų (paskutinis kartas buvo gal trys ar keturios dienos prieš pat patikrinimo pradžią), jau mačiau, kaip pasienyje buvo ir sustatytas patikrinimas, ir jau buvo ruoštasi tam, – tikrai jokių eilių, spūsčių ar grūsčių nebuvo. Todėl sakyti, kad dėl kelio statybos – tikrai ne.
O kada pasibaigtų tos statybos? Kada jau matysime, kad viskas atlikta?
E. Sabutis: Kadangi statybų pabaiga numatyta metų pabaigoje, sakykime, iki jau tikrojo šaltojo periodo pradžios, mes, be abejo, turime suderinti pačią pabaigą ir su Lenkijos atstovais. Kadangi vis tik nuo Varšuvos iki Kauno autostrada beveik padaryta, Lenkijos pusėje taip pat yra labai nedidelė, bet dar likusi atkarpa, kurią mūsų kolegos iš Lenkijos turi pabaigti.
Todėl, kai jau kartu pabaigsime, tada bus tikroji pabaiga. Tikiuosi, kad galbūt iki to laiko ir tie patikrinimai bus pasibaigę.
Galbūt galima tikėtis, kad jau ir kitais metais bus pabaigti tie kelio darbai?
E. Sabutis: Iš mūsų pusės jokių trikdžių ar užstrigimų iš esmės nėra. Mes iš savo pusės, sakykime taip... Nežinau, kokia bus žiema, bet taip atsargiai norėčiau paprognozuoti, kad iki žiemos tikrai būsime pabaigę.
Dažnai vairuotojai kalba, kad atvažiavę į Lenkiją pastebi skirtumą ir lygina Lietuvos ir Lenkijos kelius. Turbūt jau ilgą laiką buvo girdėtas pasakojimas, kad Lenkijoje prasti keliai, o Lietuva garsėjo geraisiais keliais, tačiau dabar vairuotojai kartais sako, kad turime atvirkštinę situaciją. Ar sutiktumėte?
E. Sabutis: Sutikčiau vienu aspektu ir nesutikčiau kitu aspektu. Vienas aspektas – jeigu lyginsime pagrindinius arba autostradinius kelius Lietuvoje ir Lenkijoje, palyginimas tikrai ne į mūsų pusę.
Kadangi Lenkijos valdžia, ir ankstesnė, ir dabartinė, iš tiesų labai rimtai pažiūrėjo, labai rimtai sukoordinavo savo finansines galimybes iš įvairių Europos fondų, iš savo įvairių rinkliavų – anksčiau pritaikė rinkliavas negu mes tą darome arba ruošiamės tik daryti ir labai daug pinigų investavo į valstybinius kelius – dalis iš jų, beje, yra mokami.
Kitas aspektas, kas susiję su ne valstybiniais, o Lenkijos savivaldybių (savivaldybių sistema ten ganėtinai komplikuota ir skiriasi nuo mūsų), savivaldybių keliai nėra tokie geri. Minėjau jau paskutinę kelionę – tikrai teko pravažiuoti pirmyn atgal virš 100 kilometrų Lenkijos keliais su automobiliu, o ne su lėktuvu, ir galiu pasakyti, kad iš esmės nuo mūsų kelių jie mažai kuo skiriasi.
Vingiuoti, siauri, nemažai lopų, nemažai nemalonių atkarpų ir panašiai. Todėl taip – didžiuliai, didieji valstybiniai keliai Lenkijoje tikrai daug geriau sutvarkyti, į juos labai daug investuota, tačiau savivaldybių keliai ten turėtų būti geresni.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
