Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ministre pirmininke Inga Ruginiene.
Ar tiesa, kad prezidentas iš pradžių kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus kandidatūrai pritarė, o po to liepė ką nors su tuo daryti? Ir ką su tuo galima padaryti?
Prezidentas nieko neliepė daryti, tokios kalbos tarp mūsų niekada ir nebuvo. O tai, kad pritarė, tą rodo pasirašytas dekretas. Bet šiai dienai, ką aš deklaruoju ir tikrai kviečiu daryti visą kultūros bendruomenę, tai sėstis prie bendro stalo ir kalbėtis. Visada, kai yra problema, galima surasti kompromisinius sprendimus.
Prezidentas kalbėjo ir apie bandomąjį laikotarpį ministrui.
Man atrodo, kad ministrams nėra bandomojo laikotarpio. Aš manau, žmogus, atėjęs dirbti į ministeriją, jis turi būti pasiryžęs dirbti ir ginti viešąjį interesą, ir dirbti sąžiningai. Tai praktiškai, jeigu tu nueini nuo šitų vertybių, tada kyla klausimas, ar tu gali tą darbą dirbti.
Aš noriu kviestis kalbėtis ir ieškoti sprendimo, nes aš pasirengus tą daryti ir labai norėčiau, kad ir kita pusė tą irgi sutiktų padaryti. Kol kas iš protestuojančių kultūrininkų to reikalavimo pakeisti ministrą nebuvo. Kol kas reikalavimas sueina į tai, kad Kultūros ministeriją reikia atiduoti kitai partijai. Nežinau, ar tai spręstų problemą, bet vėlgi, dėl to reikia kalbėtis.
Bet tai įmanoma?
Kol kas nematau, kad tai būtų įmanoma, nes tai yra koalicijos sandaros klausimas. Bet vėlgi, jeigu yra problema ir tu susėdi ir kalbiesi, tai kompromisinius sprendimus tikrai galima rasti ir dažniausiai tvariausi sprendimai yra tada, kai abi pusės suinteresuotos tuos sprendimus rasti.
Pasirodo, mes visiškai nepasirengę dronų karui, bet mes perkame tankus, mes perkame braziliškus orlaivius, iš ministrės patarėjų bėga darbuotojai. Atrodo, kad visiškas chaosas gynybos srityje. Jūs ketinate keisti gynybos politiką?
Tikrai norėčiau, kad gynyboje būtų svarbus rezultatas. Ir saugumas yra vienas iš tų prioritetų, kur keliame ne tik mes, bet ir visa Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad tikrai turiu nuraminti, kad orlaivių niekas neperka, o yra tik diskusijos dėl galimybės pirkti. Yra Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas, kad reikėtų eiti tuo keliu, bet galutinio Vyriausybės sprendimo tikrai nėra.
Manau, kad yra tikrai protinga ir logiška sulaukti STT tyrimo pabaigos, ir jeigu iš tikrųjų visi procesai skaidrūs ir tarnybos nemato priežasčių, tik tada daryti tam tikrus jau realius sprendimus. Bet neabejotinai, ko šiandien mums labiausiai reikia (...), tai oro gynybos. Ir šitą klausimą rimtai svarstėme jau šios savaitės VGT susitikime ir visi sutarėme, kad tai turi būti prioritetas numeris vienas, ir jau tam tikri veiksmai yra daromi, bet, matyt, juos reikia intensyvinti. Taip jau yra gynyboje, kad vieną tu suplanuoji dešimtmečiui, bet geopolitinė situacija tau koreguoja planus ir mes turime būti inertiški tuos planus koreguoti.
Praktiškai visas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pasipiktinęs dabartine Krašto apsaugos ministerijos vadovybės veikla. Ar gali būti pokyčių toje vadovybėje?
Bet kurioje ministerijoje gali būti pokyčių, jeigu matysime, kad darbas atliekamas netinkamai. Bet, ką aš pati asmeniškai padariau, tai susitikau su Laurynu Kasčiūnu. Mes kalbėjome apie gynybą. Pati tikrai inicijuosiu procesą dėl nacionalinio susitarimo dėl gynybos.
Aš manau, kad tai ne vien tik socialdemokratų klausimas, tai yra absoliučiai visų partijų, kurios yra šiai dienai parlamente, klausimas. Ir būtų nuostabu, jeigu mes turim skirtingas nuomones kitais klausimais, tai dėl gynybos turėtume bendrą matymą ir poziciją. Ir visas nuomones reikia girdėti, tikrai yra įvairių argumentų dėl vienos ar kitos krypties. Dėl to nacionalinis susitarimas, matyt, sujungs mūsų visus argumentus ir rasim geriausius sprendimus.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
