„Bent jau pirmoji stadija galėtų būti užbaigta iki kitos daugiametės finansinės programos. Ir galbūt kitame ES plane būtų skirti pinigai specialiai tikslui projektą įgyvendinti, pereiti prie antrosios „dronų sienos“ kūrimo stadijos“, – prieš ketvirtadienį vyksiantį Europos politinės bendrijos susitikimą žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Danijos sostinėje susirinkę ES lyderiai aptaria pagrindinius Europos saugumo ir gynybos iššūkius bei siekia detalizuoti prioritetinius projektus, įskaitant „dronų sieną“ Rusijos keliamai grėsmei atremti.
Praėjusią savaitę gynybos ministrai iš maždaug dešimties šalių, daugiausia esančių rytiniame ES flange, pradėjo derybas dėl plano sukurti gynybos sistemą, skirtą dronams aptikti ir galiausiai numušti.
G. Nausėdos teigimu, tai – ambicingas projektas, tačiau pastaruoju metu įvairiuose Bendrijos šalyse fiksuoti dronų incidentai rodo, jog su šia problema susiduria ne tik sieną su Rusiją turinčios valstybės.
„Iš pradžių manėme, kad tai yra grėsmė toms šalims, kurios turi tiesioginę sieną su Baltarusija, Rusija, (...) tačiau įvykiai Danijoje rodo, kad net šalys, kurios neturi sienos su Rusija, yra pažeidžiamos“, – kalbėjo prezidentas.
Pastarosiomis dienomis Danija, kuri rotacijos tvarka šį pusmetį pirmininkauja ES, buvo sunerimusi, nes dėl neatpažintų dronų teko trumpam uždaryti kelis oro uostus, be to, dronai skraidė netoli karinių objektų.
Rusijos orlaiviai pastaraisiais mėnesiai taip pat įsibrovė į NATO narių Lenkijos, Estijos bei Rumunijos oro erdves.
Šią vasarą į Lietuvą buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.
„Lietuvoje bandome apsaugoti tas teritorijas ar tas mūsų sienos dalis, kurios yra labiausiai atviros arba labiausiai pažeidžiamos, nes matome, kad dronai paprastai atskrenda iš Ukrainos per Baltarusijos teritoriją. Baltarusija bando juos numušti taip pat, bet ne visais atvejais sėkmingai“, – sakė G. Nausėda.
„Turime saugoti sritis, kurios yra arti mūsų sostinės, nes jos patenka į iš Ukrainos atskrendančių dronų trajektoriją. Tai kainuoja pakankamai daug pinigų, bet vis tiek yra pigiau nei kurti sieną ar sistemą, kuri galėtų apsaugoti kiekvieną Lietuvos teritorijos lopinėlį“, – teigė jis.
Lietuvai ketinant įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už pusę milijardo eurų, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad net tai neleis 100 proc. užtikrinti oro erdvės saugumo.
Pasak generolo, tokio lygio oro erdvės apsaugai reikėtų kalbėti apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
