Apie susiklosčiusią situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir politologas Vladimiras Laučius.
Kopenhagoje šią savaitę planuoja susitikti Europos Sąjungos vadovai ir aptarti dronų sienos projektą, kuri saugotų pasienį su Rusija turinčias valstybes. Tame projekte labai aktyviai ketina dalyvauti Vokietija, labai smarkiai prisidėti žada ir Didžioji Britanija, bet kažkodėl vokiečių gynybos ministras Borisas Pistoriusas skeptiškai anot žiniasklaidos žiūri į šį projektą. Ar galite paaiškinti, kiek jis yra realus ir iš kur tas skepsis B. Pitoriuso?
Dabar man atrodo yra toks metas, kai atsiranda vis didesnis supratimas ir ypatingai po Ursulos von der Leyen vizito visame rytiniame flange, iš pačios Europos Komisijos toks tikrai postūmis eiti link tokios vadinamosios dvigubos sienos. Vienas dalykas fizinės infrastruktūros kūrimo barjerų ir taipogi dronų sienos. Tai aš sakyčiau, kad vis tiek reikia laiko diskusijoms ir matyt Vokietija išnaudos tą laiką diskusijoms.
Mes suprantame, kad Vokietija visada turbūt žiūri labai rimtai į finansinius įsipareigojimus ir kadangi matyt šitas projektas irgi kainuotų nemažai, tai gali būti tai susiję, bet tikrai nenorėčiau spekuliuoti, nes man atrodo, kad tikrai Vokietija supranta rytinio flango poreikius. Vokietijos karių vis daugiau čia kiekvieną dieną atvažiuoja, brigada kuriasi, tai tikrai net neabejoju, kad Vokietija yra suinteresuota, kad taipogi ir Lietuvoje, kur jų kariai yra ir bus dislokuoti, būtų ta dronų siena.
Tai aš sakyčiau palikime laiko diskusijoms ir tikrai bus iškristalizuota pati koncepcija, kadangi puikiai suprantame, kad irgi reikia padaryti tam tikrus namų darbus, pažiūrėti, kaip perimti patirtį iš ukrainiečių, kadangi vykusiame susitikime praėjusios savaitės, kur ir ministrė dalyvavo su A. Kubiliumi tikrai buvo aptarta ir įvertinta ukrainiečių patirtis ir tikrai bus manau didžiulis sutarimas bei pritarimas.
Ar nėra neteisinga, kad COVID-19 atveju buvo sukurtas didžiulis 750 milijardų fondas, iš kurio didžiąją dalį sudarė subsidijos kovoti su priešu, o dabar kovai su priešu kalbama tik apie skolinimosi liberalizavimą?
Aš sakyčiau, kad reikia irgi turėti omenyje patį seifo instrumentą, kadangi seifo instrumentas kaip žinia 150 milijardų ir tame seifo instrumente įvairių klasių dronams ir atitinkamai kovos su dronais sistemomis yra skirtas dėmesys ir konkrečios eilutės, ir šalys pateikdamos savo poreikius irgi tą numatė. Ir Lietuva tame tarpe. Tai toje vietoje mes nekalbame apie kažkokius iliuzinius instrumentus, nes mes turime seifą.
Kodėl mes vis dar nepasiruošę, o tokia šalis kaip Lenkija, kuri atrodo labai ruošiasi galimam karui su Rusija, ten rusų dronai skraido kaip nori, kur nori ir jokio rimtesnio atsako vis dar nėra, nors karas Ukrainoje jau tęsiasi šitiek metų?
Na, tikrai, geras klausimas ir čia galime prisiminti Rumunijos nuolatinius atvejus. Dabar mes matome, kad ši problema vis gilėja ir mes turime daryti papildomus žingsnius. Tai aš dabar nesivelčiau į vertinimą, kokia situacijoje, nes ji tikrai nėra pati geriausia ir mes dabar vieningai visi rytiniame flange ir pačiame aljanse didiname detekciją, kad suprastume geriau, kokie čia objektai skraido, nes puikiai suprantame, kad kartais juos sunku identifikuoti dėl to, kad jie atspindžio galbūt kažkokio nedaro, tai – detekcijos pajėgumai. Ir kitas dalykas, kad mes tikrai nenaudotume brangių platformų juos numušant ir brangių instrumentų. Tai atitinkamai dėl to ir buvo tartasi karinių vadų susitikime.
Dar vienas klausimas, tai tie braziliški orlaiviai ir dėl kurių STT pradėjo tyrimą. Jei paaiškėtų, kad ne viskas čia buvo skaidru, tai kas čia kaltas būtų – Krašto apsaugo ministerija?
Tai aš pasakyčiau taip, kad mes lauksime STT išvados ir priklausys nuo jų išvados, kokia ji bus. Tai jei bus vertinimas, kad kažkas buvo su procesu blogai, tai vadinasi bus ir atitinkamos išvados ir matyt tas pirkimas nebus tęsiamas. Tai lauksime išvados ir matysime, kokia ji bus.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
