Apie tai nujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.
Lietuvoje tie naratyvai jau plinta, kad nesame saugūs, čia nepakankamai daroma. Mes bent jau socialiniuose tinkluose tai tikrai matėme tokią reakciją.
L. Andriukaitis: Jūs labai įdomų momentą pastebėjote. Iš tikrųjų, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mes matome tokį įdomų fenomeną, kad dezinformacija kur kas labiau pradėjo sklisti per komentarus.
Tiek dezinformacija, tiek misinformacija ir tai yra susiję su keliais dalykais. Vienas dalykas, tai, kad mes, kaip Baltijos šalys ir kaip Lietuva, pakankamai neblogai apsiribojome nuo rusiškų kanalų.
Vadinasi, jiems reikėjo ieškoti naujų naujų būdų. Taip pat vakarietiška socialinė medija, tokia kaip „X“ platforma, „Facebook“, kur kas labiau atlaisvino vadeles ir tos priežiūros yra kur kas mažiau.
Tai tokią nišą priešiškos valstybės pakankamai neblogai rado ir ten veikia tiek botai, tiek automatizuotos paskyros, tiek žmonės, kurie tai daro už pinigus, kaip mes mėgstame vadinti, naudingi idiotai, kurie tiesiog žmonės šneka, ką galvoja, dažnai yra panika, iš medijų raštingumo pusės neišsilavinę, nemoka pasitikrinti informacijos arba tiesiog yra linkę perpasakoti, ką kažkur skaitė, patys per daug negalvodami.
Tai tuose komentaruose mes tikrai matome nemažai ūžesio, bet kiekvienam vartotojui socialinių medijų rekomenduočiau, prieš susidarant kažkokį įspūdį, kažkokią nuomonę, gerai pasižiūrėti, kokios čia paskyros tai komentuoja ir pastebėsite, kad dažnai būna įvairios moterų, tarkime, vyresnių paskyrų su gėlėmis vietoje nuotraukos, arba ten kažkoks vyriškis su savo „Audi“ automobiliu vietoje nuotraukos ir panašiai, kur jau gali įtarti, kad yra šansų, kad turbūt šitos paskyros yra netikros, apsimestinės arba anonimiškos.
Ir visa tai, būtent į tą mūsų teoriją, kad priešiškos valstybės yra linkusios veikti komentarų sekcijoje, pasiteisina.
Iš tikrųjų labai įdomu, kaip socialiniuose tinkluose atpažinti tuos botus, jūs paminėjote keletą aspektų. Gal yra ir daugiau patarimų, kad, tarkime, pasižiūrėti, kad tas žmogus neturi jokių nuotraukų su artimaisiais, jo profilis neseniai sukurtas ar panašiai? Kas tai dar gali būti?
L. Andriukaitis: Puikūs pavyzdžiai, reikėtų žiūrėti kaip visumą, dažnai tokios paskyros veikia kartu. Tai galima lengvai, pasižiūrėjus netgi kaip paprastam vartotojui, atrasti ryšius, kad, tarkime, 10 paskyrų viena pastoviai viena kitą mėgsta, dalinasi savo komentarais, kad draugų galbūt nėra labai daug, yra koks 10-20.
Nėra nei vienos žmogaus nuotraukos, dažnai pastebime, kad nuotraukos yra sugeneruotos dirbtiniu intelektu. Tų tokių ženklų, raudonų vėliavyčių, yra visas sąrašas, ką galima pastebėti.
O mes, kaip gyventojai, kaip vartotojai turinio internete, ar galime pranešti apie tokias paskyras? Kas čia galėtų padėti? Ar jos jau tiesiog yra ir nieko nebepadarysi?
L. Andriukaitis: Yra nemažai iniciatyvų, kurios su tuo kovoja internete. Dažnai minimi elfai, kurie daro panašų darbą, tai ilgą laiką geriausias būdas būdavo pranešti pačiai socialinių medijų platformai.
Ten yra dažniausiai priežastis, kurią reikia nurodyti, kodėl jūs manote, kad šita paskyra turėtų būti pašalinta, bet vėlgi, kadangi socialinių medijų politika šiek tiek pasikeitė pastaruoju metu, mes matome, kad tų paskyrų mažinimas vyksta kur kas kur kas prasčiau.
Tai vienas būdas yra bandyti toliau juos tokiu būdu numušinėti, kitas būdas yra šviesti visuomenę. Tai, kad žmonės netgi matydami, kad tai vyksta, suprastų ir galbūt ne taip greitai nesusidarytų tam tikrų nuomonių, neįsijungtų į tuos informacinius burbulus, kaip mes juos vadiname.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
