Į baltarusio elgesį dėmesį atkreipė gynybos ir saugumo ekspertas, atsargos karininkas Aurimas Navys.
„Žmogus iš Baltarusijos Lietuvoje gyvena ir dirba 5 metus. Vilniaus viešojo transporto vairuotoju.
Nors Lietuvoje gyvena ir dirba, bet su jam „primetamais prievartiniais reikalavimais“ mokėti lietuvių kalbą, prieglobsčio pasiprašęs asmuo nesutinka.
Tačau pats reikalauja, kad su juo darbdavio atstovai kalbėtų rusų kalba. Atsisakius vykdyti jo reikalavimus, asmuo paviešina nufilmuotą pokalbį.
Taigis, baisi netvarka Lietuvoje, t.y. Lit.by (taip Lietuvos pavadinimą socialiniuose tinkluose yra rašęs A. Paukas – red. past.), kurią neva nuo režimo pabėgęs baltarusis viešai skelbiasi labai mylįs“, – pagrindinius faktus primena A. Navys.
Ir iškelia klausimą – ką tokiais atvejais daro save ir savo valstybę gerbiantys institucijų vadovai?
„Ogi štai ką: prieglobsčio pasiprašiusį ant Kremliaus arklio jojantį trolį jie nedelsiant pripažįsta grėsme valstybės saugumui. Arklys ir trolis viename kitą dieną praranda teisę gyventi ir dirbti jį priėmusioje šalyje.
Gi toks asmuo, savo ruožtu, deportuotas atgal iš kur atėjęs, Lukašenkos režimui teikia įvairiausius reikalavimus kompensacijoms dėl nepakeliamai sunkių darbo sąlygų Lietuvoje“, – akcentuoja A. Navys.
Primename, kad asmuo iš šalies deportuojamas dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra grėsmė valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Ar A. Paukas šią sąlygą atitinka, turėtų įvertinti policija arba kitos institucijos, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Kol kas duomenų, ar A. Paukas kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai ir gali būti deportuotas, nepaviešino nei Migracijos departamentas, nei VSD.
Benkunskas žodžių nevyniojo: „Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą“
Į baltarusio ir dispečerės istoriją sureagavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą“, – feisbuke rašo sostinės meras.
Primename, kad praėjusį savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kaip Vilniaus viešajame transporte (VVT) dirbantis baltarusis A. Paukas atsisako kalbėti lietuviškai su dispečere, ją be jos sutikimo filmuoja ir reikalauja jos su juo kalbėti rusiškai arba bent jau lenkiškai.
„Savaitgalį Vilniaus viešojo transporto įmonėje nuskambėjęs vairuotojo elgesys primygtinai nekalbėti su dispečere lietuvių kalba ir patalpinti pokalbį socialiniuose tinkluose, man kaip miesto vadovui – absoliučiai netoleruotinas. Tokiu elgesiu Baltarusijos pilietis parodė nepagarbą mūsų valstybinei kalbai ir VVT darbuotojams“, – komentuoja V. Benkunskas.
Nors baltarusis naujienų portalui tv3.lt tikino, esą dispečerė dažniausiai su kitais darbuotojais kalba rusiškai, tokie argumentai sostinės mero neįtikina.
„Šioje situacijoje noriu apginti dispečerę, kuri pasirinko nebendrauti su vairuotoju rusų kalba, kuris per penkerius gyvenimo metus Lietuvoje, bet tokioje elementarioje situacijoje rinkosi su kolegomis kalbėti kita kalba“, – teigia V. Benkunskas.
Anot Vilniaus mero, šis atvejis – platesnės problemos atspindys.
„Valstybės politika yra įsileisti darbuotojų iš užsienio, tačiau nemaža dalis užsienio valstybių piliečių mūsų šalyje nėra motyvuoti mokytis lietuvių kalbos, jeigu nesiekiama nuolatinio gyvenimo čia, Lietuvoje“, – sako V. Benkunskas.
Perspėja dėl baltarusio elgesio: „Tokius siūlau grąžinti namo“
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis kaip ir A. Navys siūlo valstybinės kalbos negerbiantį baltarusį deportuoti atgal į Baltarusiją.
„Mes per kelis metus priėmėme bele kiek žmonių iš kaimyninės šalies ir nelabai kas tikrino ką mes įsileidome. Dalis tų žmonių niekada mūsų negerbė ir negerbs. Tokius siūlau grąžinti namo“, – feisbuke rašo jis.
Ir primena A. Pauko paaiškinimą žiniasklaidai, kad dispečerę filmavo neva dėl to, kad pastaroji su juo ir kitais darbuotojais visada kalbėdavo rusiškai.
„Vyras penkis metus gyvena Lietuvoje ir jį kažkas turi perspėti, kad nuo rytojaus su juo šnekės lietuviškai? Smarkiai apsileidome, kad kažkam net minčių kažkam dėl to gali kilti“, – komentuoja A. Nemunaitis.
Istorikas Eimantas Gudas taip pat pažymi, kad problema – visai ne tariamas vidinis konfliktas dėl darbo, o tai, kad 5 metus Lietuvoje gyvenantis ir sostinėje vairuotoju dirbantis baltarusis nemoka lietuvių kalbos tiek, kad galėtų susikalbėti net su savo kolege dispečere.
„Pamanykite, penkerius metus Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas neapsakomai nustebo, kai dispečerė ėmė ir kreipėsi į jį lietuviškai. Jis net ėmė įrašinėti šį pokalbį! Jis mano, kad jos užduotis – ne mokyti jį lietuvių kalbos!“ – pabrėžia E. Gudas.
„O aš tuo tarpu jau kelerius metus iš principo Lietuvoje nekalbu rusiškai“, – priduria jis.
Vilniuje – baltarusio vairuotojo incidentas su dispečere
Internete paplito baltarusio VVT darbuotojo A. Pauko vaizdo įrašas, kuriame jis filmuoja dispečerę be jos sutikimo ir liepia su juo kalbėti rusiškai arba lenkiškai:
– (Rusiškai.) Labas rytas, panele... Nenori su manimi kalbėti rusiškai.
– Taip, nenoriu.
– Kodėl? Paaiškinkite.
– Prašom išjungti kamerą.
– Koks jūsų vardas?
– Prašom išjungti kamerą.
– Jūs man tai... Aš jūsų nesuprantu, prašom su manimi kalbėti suprantama kalba. Galime kalbėti baltarusiškai arba lenkiškai.
– O kokia čia valstybė?
– Matote, aš nieko nesupratau.
– Baltarusija čia?
– Baltarusija čia.
– Nu, tai kada bus čia Baltarusija, tada šnekėsim baltarusiškiai.
– Nu, kaip dabar man dirbti? Koks šiandien mano reisas?
– O kur jūsų grafikas?
– Koks jūsų vardas?
– Kur jūsų grafikas?
– Pavardus, pavardus.
– Kur jūsų grafikas, darbo grafikas? Jūs vakar baigėte darbą kelintai valandai? Pas jus dabar turi būti poilsio laikas. Jus atėjote…
– Rimtai? Na, ir pasikalbėjome. Gerai, tada einu namo.
Į šį incidentą dėmesį atkreipė žurnalistė Daiva Kučinskaitė, vaizdo įrašo ištrauka buvo parodyta TV3 Žiniose. Ir D. Kučinskaitę, ir TV3 A. Paukas apskundė policijai.
Tiesa, iš savo puslapio A. Paukas vaizdo įrašą pašalino, bet jis spėjo išplisti kitais kanalais.
Paukas paaiškino, kodėl filmavo pokalbį su dispečere
Baltarusis įsižeidė, kad TV3 panaudojo jo vaizdo įrašą iliustruoti siužetą apie migrantų radikalizaciją, ir reikalavo jo oficialiai atsiprašyti. Vyras aiškina, esą pokalbis su dispečere buvo vidinis konfliktas dėl darbo tvarkos.
„Aš padariau klaidą, sustresavau. Dispečerė anksčiau su manimi kalbėjo rusiškai, o po to prakalbo lietuviškai ir aš nieko nesupratau. Pagalvojau, kad man nori kažko negero. Tada man teko ją nufilmuoti, kad parodyčiau visiems, kad ji daro kažką neaiškaus.
Tačiau kai man išvertė, ką ji turi omenyje, aš pažiūrėjau savo grafiką ir supratau, kad sumaišiau darbo dienas – tą dieną turėjau laisvadienį. Tada aš ištryniau tą vaizdo įrašą, bet jau buvo per vėlu“, – sako A. Paukas.
Baltarusis sako, kad truputį kalba lietuviškai – kalbėdamas su tv3.lt žurnaliste jis pavartojo kelis lietuviškus žodžius. Vis dėlto jis tikina nesupratęs dispečerės: galvojo, kad ji jam įrašys pravaikštą.
„Galvojau, kad ji man trukdo, neišduoda dokumentų ir vyksta kažkas blogo. Jeigu aš žinočiau, žinoma, būčiau tiesiog nuėjęs namo ir viskas, bet kadangi nežinojau, teko imtis veiksmų“, – pasakoja A. Paukas.
Baltarusis sako, kad vairuotoju dirba apie du mėnesius ir jaučia didelį stresą.
„Dar nėra dviejų mėnesių, kai dirbu vairuotoju. Aš išvis šiame darbe labai išsiderinau, sustresavau – vienas moko vienaip, kitas kitaip, niekas neaišku. Sunkus darbas, ypač tada, kai nesuprasi, ar juokauja, ar rimtai moko. Šitame darbe yra ir sunkumų, ir kitų niuansų“, – komentuoja A. Paukas.
Sureagavo baltarusio darbdavys
Į baltarusio vairuotojo elgesį dėmesį atkreipė ir jo darbdavys VVT. Įstaigoje dėl baltarusio elgesio su dispečere pradėtas vidinis tyrimas.
„Kaip jau buvo minėta, dėl galimų etikos ir vidinės tvarkos pažeidimų šiuo metu yra atliekamas vidinis tyrimas, kurio metu vertinami tiek darbuotojo veiksmai, tiek situacijos aplinkybės“, – nurodė VVT atstovė žiniasklaidai Gintarė Žalytė-Štarienė.
„UAB „Vilniaus viešasis transportas“ netoleruoja žeminančio, įžeidžiančio ar nepagarbaus elgesio – tiek darbuotojų, tiek keleivių ar kitų asmenų atžvilgiu. Šiuo metu vertinamos visos situacijos aplinkybės ir darbuotojo veiksmai, kad būtų priimti atitinkami sprendimai“, – pridūrė ji.
Internete paplitus baltarusio įrašams, lietuviai ėmė piktintis jo elgesiu ir reikalauti baltarusį deportuoti. Migracijos departamentas paaiškino, kad sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos priimamas, jeigu:
• jis neišvyko iš Lietuvos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą;
• jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti;
• jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai yra joje ir neprašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir (ar) nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu;
• jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Kol kas pirmosios trys sąlygos A. Paukui netinka, o ar baltarusis kelia grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, turėtų įvertinti policija arba kitos institucijos, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Paklausus, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. Paukas atvyko į Lietuvą, Migracijos departamentas nurodė atsakysiantis tik gavus jo pasirašytą sutikimą.
Pagal viešai prieinamus duomenis, A. Paukas Lietuvoje gyena 5 metus. 2020 metais jis su žmona ir vaikais pabėgo iš Baltarusijos.
Paviešino pašaipią dainelę su rusiškais keiksmažodžiais
Tuo istorija nesibaigė. A. Paukas internete paviešino dar ir pašaipią dainelę.
„Kaip pasakyti lietuvių kalba? Пашел ты на***“, – spygauja baltarusis.
Ir tuojau pat aiškina, kad ir šį kartą buvo nesuprastas. Esą dainelė tebuvo meninė išraiška parodyti, kaip kalba lietuviai.
„Šią dainą parašyti kaip tik mane paskatino lietuviai, kurie viešose erdvėse keikiasi rusiškais keiksmažodžiais, ir tai labai negražiai atrodo. <...> Aš pagalvojau, kad jeigu Jūs jau taip nemėgstate rusų kalbos, reikia tada turėti ir vartoti savo keiksmažodžius. Todėl ir išėjo tokia impulsyvi daina, kad atkreipčiau dėmesį į šią problemą“, – sako A. Paukas.
„Aš geras žmogus, aš nenoriu įžeidinėti lietuvių. Jeigu Jūs žinote apie mano veiklą, tai aš užsiimu sarkazmu, ironija, kas susiję su mūsų diktatūra“, – priduria jis.
Lietuvoje gyvena 5 metus
A. Paukas pasakoja, kad į Lietuvą su žmona ir vaikais atvyko prieš 5 m., 2020 m. rugsėjo 5 d. Kaip pats sako, išvykti iš Baltarusijos jis nenorėjo, bet taip susiklostė aplinkybės.
„Po to, kai Baltarusijoje prieš rinkimus mane pasodino į areštinę, o tada išleido, mes netikėtai su visa šeima išvykome į Egiptą. Mes neplanavome išvykti iš Baltarusijos, bet jau būdami Egipte sužinojome, kad mus Baltarusijoje nori siųsti į kalėjimą.
Buvo priimtas sprendimas evakuotis į Lietuvą, nes mano žmona dažnai čia vykdavo į įvairius seminarus, čia ji turi pažįstamų. Ji priėmė tokį sprendimą, aš sutikau“, – pasakoja A. Paukas.
Paklausus, kodėl per 5 metus neišmoko lietuviškai tiek, kad galėtų susikalbėti su dispečere, baltarusis pripažino, jog jam dėl to gėda.
„Man labai gėda dėl to, kad aš negaliu išmokti lietuvių kalbos, man labai gėda kreiptis į lietuvius rusų kalba. Aš iš karto atsiprašinėju, o po to bandau ko nors prašyti“, – sako jis.
A. Paukas tikina, kad jam sunku mokytis lietuvių kalbos. Neva dėl to sukūrė pašaipią dainelę.
„Kai tik sėdu mokytis, man darosi liūdna ir neįdomu, todėl aš pradėjau kurti dainas lietuvių kalba. Na, jūs turbūt girdėjote. Ten kažkas man neteisingai išsivertė, bet buvo smagu“, – komentuoja Vilniuje gyvenantis baltarusis.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. užsieniečiai, teikiantys paslaugas arba parduodantys prekes, kuomet reikia bendrauti su klientais, turės aptarnauti klientus valstybine lietuvių kalba.
Reikalaus užsieniečių mokėti lietuvių kalbą
Valdžia siūlo, kad šalyje 5 metus pragyvenę užsieniečiai, norintys prasitęsti leidimą gyventi, taip pat tie, kurie dirba paslaugų sektoriuje, turės įrodyti lietuvių kalbos mokėjimą. Panaši pareiga numatoma ir tiems, kurie siektų atsivežti šeimos narius.
Tokias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas inicijavo konservatorius L. Kasčiūnas, joms Seimas pritarė po pateikimo.
Anot pataisų iniciatoriaus konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, siūlymai pirmiausia susiję su strateginiais klausimais. Politiko teigimu, nepaisant teigiamo poveikio šalies ekonomikai, migracija skaldo visuomenę, o iš to kyla radikalios jėgos ir kiti pavojai nacionaliniam saugumui.
„Migracija turi savo galimybių, bet ji turi labai daug rizikų ir pavojų. Mes, akivaizdu, matome, kas vyksta visai netoli nuo mūsų, šiek tiek toliau į Vakarus, kai yra susiformavusios paralelinės visuomenės, kai yra atsiradusios no-go zonos, kai iš esmės turime rimtų klausimų, ar yra užtikrinama visuomenės sanglauda“, – laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo jis.
„Akivaizdu, kad mums, kaip valstybei reikia apsispręsti, ar mes einame tuo keliu ir galime sau tai leisti (aš manau, kad ne), ar dabar susidėliojame saugiklius ateičiai, kad būtų galima turėti kontroliuojamą migracijos politiką“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, dauguma siūlymų paremti griežtesniais reikalavimais užsieniečiams mokėti Lietuvos valstybinę – lietuvių – kalbą. Pirmiausia pakeitimai paliestų tuos, kurie po 5 metų gyvenimo Lietuvoje norėtų prasitęsti leidimą čia gyventi.
„Po 5 metų, matyt, jau tu turi turėti bazines ar net daugiau nei bazines valstybinės kalbos žinias. Akivaizdu tai, ką aš ir siūlau, kad reikia nustatyti tam tikrą kartelę“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Jis siūlo, kad minimą kartelę nustatytų Vyriausybė.
Taip pat įstatymo pataisomis siūloma suteikti Migracijos departamentui teisinę galimybę tikrinti užsieniečių valstybinės kalbos žinias.
Užsieniečiai, kurie atvyksta pas savo šeimos narius, taip pat privalės mokėti bent pagrindines lietuviškas frazes.
Pagal ES direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, ne ES piliečiams, pragyvenusiems Lietuvoje 2 metus, galioja šeimų susijungimo teisė. Ši teisė pirmiausia galioja asmens sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
„Kitaip tariant, bet kuris užsienietis, gyvenantis čia 2 metus, po to jau gali bandyti atsivežti savo šeimas, savo artimą aplinką“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis jis siūlo, kad suaugę užsieniečio šeimos nariai, kurie nori atvykti pas jį į Lietuvą, taip pat turi kažkiek mokėti lietuviškai.
„Kadangi tai yra ES direktyva, mes negalime 2 metus padaryti 5 ar 10 metų, bet mes galime nustatyti tam tikrus reikalavimus“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 210 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (76 tūkst.), toliau seka baltarusiai (52 tūkst.) bei rusai (14 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
