lietuvių kalba

Nuo šių metų pradžios paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Kai kurie gyventojai nepatenkinti, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai netaikomi maisto kurjeriams. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) teigia, kad kurjeriai patenka į „pilkąją zoną“, o įstatymo pakeitimų iniciatorė įžvelgia spragų. Nuo šių metų  įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie reikalauja, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus aptarnautų valstybine kalba.

Rusų mokyklų moksleiviai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė dešimčia balų prasčiau nei tie vaikai, kurie mokėsi lietuvių mokyklose. Kai kurie abiturientai, net ir dvyliką metų prasimokę lietuvių kalbos, sunkiai rezga paprasčiausius sakinius.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių bendruomenės švietimo taryba kartu su Lituanistinių mokyklų asociacija ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija šeštadienį rengia parą truksiančią virtualią lietuvių kalbos pamoką. Anot organizatorių, pamoka turėtų sujungti skirtingus žemynus, laiko juostas ir kartas. Pasak JAV Švietimo tarybos pirmininkės Jūratės Bujanauskas, pamokos idėja brendo ilgą laiką, buvo ne kartą apgalvota.

Kasdien gauname dešimtis trumpųjų žinučių iš įvairių bendrovių. Dažniausiai jose būna pateikiama informacija apie paslaugas ar nuolaidas. Visgi kai kurie žmonės pastebi, kad šiose žinutėse nėra naudojamos lietuviškos raidės, kartais pasitaiko klaidų. Tačiau kodėl taip yra? Kol kai kurie gyventojai piktinasi, kad Lietuvoje siunčiamose žinutėse nėra lietuviškų raidžių, bendrovės paaiškina, kad tokia praktika taikoma norint sutaupyti nemažai pinigų.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo reikalavimas paslaugų sirtyje dirbantiems užsieničiams mokėti lietuvių kalbą. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai papasakojo, kaip vertina šį reikalavimą ir ko imasi, kad išmoktų kalbą. 29 metų Yusif prieš puspenktų metų atvyko iš Azerbaidžano. Čia jis dirbo įvairius darbus, tačiau nelaukė Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų ir lietuvių kalbą pradėjo mokytis pats. Šiandien jis jau neblogai susikalba lietuviškai, taip pat yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukia daugybę skundų. Anot inspekcijos viršininko, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugo, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavėžėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.

Sostinėje pradedami vykdyti nemokami lietuvių kalbos kursai, kuriuos galės lankyti 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kursai truks 75 akademines valandas ir vyks bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. „Per pastaruosius metus Vilniuje ir Lietuvoje imigracijos srautai augo dvigubai.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas, įpareigojantis prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus lietuvių kalba. Nors užsieniečiai gali lankyti ir valstybės finansuojamus, ir privačius kalbos kursus, kol kas norinčiųjų antplūdžio nėra, o pavėžėjai jau sugalvojo, kaip apeiti sistemą.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Anot inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai. „Besiskundžiantys piliečiai nepatenkinti nesaugumo jausmu.

2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų, tačiau jų galimybės išmokti lietuvių kalbą ir integruotis išlieka nevienodos ir priklauso nuo gyvenamosios vietos, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Institucija teigia, kad Lietuvoje nėra sukurtas užsieniečių vaikų integracijos modelis, todėl dauguma sprendimų palikti savivaldybėms ir mokykloms.

Panevėžyje jaunas pavežėjas pyktį liejo išdaužydamas automobilio ukrainietiškais numeriais stiklus ir į vidų įgrūdęs Ukrainos vėliavą. Beje, aršuolis vėliavą pavogė nuo pačiame Panevėžio centre esančio Specialiųjų tyrimų tarnybos pastato. Dėl Ukrainos vėliavos išniekinimo kaltinamas vyras pirmajame teismo posėdyje nepasirodė. Teismo  prašymu į kitą posėdį jį turėtų atvesdinti policijos pareigūnai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vos tik šiemet įsigaliojo prievolė klientus aptarnauti lietuviškai, pasipylė gyventojų skundai, kad paslaugas teikiantys užsieniečiai lietuviškai nekalba. Iš viso per kelias dienas Valstybinės kalbos inspekcija jau gavo 11 skundų – daugiausia dėl pavežėjų ir maisto kurjerių.

Sausį įsigaliosiant reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, kurjerių ir pavėžėjų atstovai sako, kad stengiamasi jiems padėti, bendradarbiaujama su kalbų mokyklomis. Tuo metu prekybos tinklų atstovai teigia, kad dauguma darbuotojų yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas nebus taikomas. Kitiems darbuotojams įmonės rengia mokymus.

Kitąmet įsigaliosiant reikalavimams klientų aptarnavimo srityje dirbantiems užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą minimaliu lygiu, sausio viduryje bus organizuojami A1 ir A2 lygių valstybinės kalbos egzaminai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak agentūros, kol kas suplanuota surengti penkiolika tokių egzaminų.

Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mažėja užsieniečių vaikų, kurie mokosi lietuvių kalbą. Pastaraisiais metais beveik pusė jų mokėsi rusų arba ukrainiečių kalbą, skelbia Valstybės kontrolė, atlikusi užsieniečių vaikų integracijos į šalies mokyklas auditą. Ekspertai tokį reiškinį vertina skeptiškai, teigdami, kad šių vaikų integraciją sunkina netolygios galimybės išmokti lietuvių kalbą ir gauti švietimo pagalbą.

Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė žada padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose. Tai numatyta praėjusią savaitę paskelbtame Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane. Toks dokumentas yra tvirtinamas kiekvienos naujos Vyriausybės.

Užsieniečių teisinė padėtis: Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai gali būti nutraukiama, jeigu prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų.

Vyriausybė trečiadienį naują – bazinį – lietuvių kalbos mokėjimo lygį, kurį nuo kitų metų turės atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai. Po dvejų metų gyvenimo Lietuvoje iš jų bus reikalaujama kalbą mokėti aukštesniu lygiu. Tokį siūlymą, kuriuo keičiamas Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašas, teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Apytiksliu ministerijos skaičiavimu, pakeitimai galimai būtų aktualūs apie 94 tūkst. asmenų.

Turbūt ne vienas, įsėdęs į pavežėjo automobilį ir pamatęs, kad vairuotojas užsienietis, pokalbį iš karto pradeda anglų kalba. Vis tik turinio kūrėja Jūratė Stankuvienė pasidalijo situacija, kuri parodė jai, kad net susidūrus su kitataučiu Lietuvoje vertėtų pokalbį pradėti megzti lietuviškai. Įrašo autorė, įmonės „Mediaskopas“ vadovė neslėpė, kad šis susitikimas įkvėpė ją dažniau mėginti susikalbėti lietuviškai.

Internete išplitus vaizdo įrašui, kaip baltarusis Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojas filmuoja dispečerę ir reikalauja jos kalbėti rusiškai, pats vairuotojas skelbia, kad po vidinio tyrimo VVT jį atleidžia iš pareigų. Baltarusis Andrejus Paukas feisbuke pasidalijo dokumento nuotrauka.

Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas Andrejus Paukas socialiniuose tinkluose paviešino pokalbį su dispečere, kurios reikalavo su juo kalbėti rusiškai. Vyras aiškina, neva dispečerė visada su visais kalba rusiškai, todėl jai prabilus lietuviškai A. Paukas neva pasimetė ir dėl to ėmė ją filmuoti. Viešojoje erdvė kilo pasipiktinimo banga, kodėl 5 metus Lietuvoje gyvenantis ir vairuotoju dirbantis baltarusis neišmoko lietuviškai ir dar provokuoja kitus gyventojus.

Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas Andrejus Paukas socialiniuose tinkluose paviešino pokalbį su dispečere, kurios reikalavo su juo kalbėti rusiškai. Į šią situaciją sureagavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą“, – feisbuke rašo sostinės meras.

Siekiant rusakalbių šeimose gimusiems vaikams sudaryti palankesnes sąlygas integruotis į visuomenę, Vilniaus savivaldybė siūlo lietuvių kalbos mokymą stiprinti rusiškuose darželiuose ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Internete paplito baltarusio Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojo Andrejaus Pauko vaizdo įrašas, kuriame jis filmuoja dispečerę be jos sutikimo ir liepia su juo kalbėti rusiškai arba lenkiškai. Vyras socialiniuose tinkluose prisistato tinklaraštininku. A. Pauk pats savo socialiniuose tinkluose didžiuodamasis rodo, kaip kalba su dispečere: – (Rusiškai.) Labas rytas, panele... Nenori su manimi kalbėti rusiškai. – Taip, nenoriu. – Kodėl? Paaiškinkite. – Prašom išjungti kamerą.

Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus. Konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas po pateikimo procedūros palaikė 85 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siekiant didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose, ministrė Raminta Popovienė sako, jog jų laiką tikimasi reguliuoti ministro įsakymu. „Iš tiesų, ko gero, prieisime to, kad ministrų įsakymu mes galėsim koreguoti ir susitiksime artimiausiu metu su tautinių mažumų atstovais. Esu sudarius pas save ir patariamąją grupę“, – šią savaitę opozicinių konservatorių frakcijoje kalbėjo R. Popovienė.

Nuo kitų mokslo metų sostinės tautinių mažumų – lenkų, rusų, vokiečių – mokyklų pradinukai turės rimčiau kibti į lietuvių kalbą. Vilniaus savivaldybė paveda mokykloms užtikrinti ne mažiau kaip šešias lietuvių pamokas per savaitę, vietoje iki šiol įprastų keturių ar penkių. Esą kalbinė atskirtis yra vis dar opi problema, kuri pasimato mokiniams laikant egzaminus.

2008 metais su šeima į Kiprą persikėlusi nekilnojamojo turto agentūros savininkė Rasa šiandien vadovauja verslui ir aktyviai puoselėja lietuvišką tapatybę – tiek savo šeimoje, tiek lietuvių bendruomenėje. Nors šalyje oficialios kalbos yra graikų ir turkų, o plačiai paplitusi ir anglų kalba, Rasa pabrėžia, kad lietuvių kalba jos šeimoje išliko gyva ir svarbi.

Lietuvė Rasa prieš 15 metų išvyko gyventi į Kiprą. Čia sukūrė šeimą, pradėjo verslą. Regis, turėtų jau būti primiršusi ir gimtąją kalbą, šalyje, kurioje kalbama graikiškai, turkiškai ir angliškai. Bet Rasa - tikras lietuviškų šaknų puoselėjimo pavyzdys: ir pati kuo puikiausiai kalba lietuviškai, ir jau paaugę sūnūs šneka lietuvių kalba. Dar Rasa, būdama lietuvių bendruomenės Kipre nare, organizuoja lietuviška dvasia alsuojančius vakarus.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį visuomenei pristatys tautinių mažumų mokyklose planuojamus įvesti pokyčius, susijusius su platesniu lietuvių kalbos ugdymu. Pasak savivaldybės, nuo kitų mokslo metų pradiniame ugdyme ketinama skirti ne mažiau kaip šešias savaitines valandas lietuvių kalbos pamokoms. Taip pat planuojama skatinti dvikalbį ugdymą Vilniaus rusakalbių darželiuose-mokyklose.

Nuo kitų metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turės mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti dar metams – iki 2027-ųjų. Universitetų atstovai tokiam pavėlinimui nepritaria ir siūlo padėti – esą jie jau dabar moko lietuvių kalbos įvairiais lygiais ir turi testavimo sistemą.

Trečiadienį, birželio 4 d., abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai papasakojo, kaip jautėsi po kitokio nei visuomet egzamino ir atskleidė savo ateities planus. Šiemet abiturientai galėjo rinktis iš dviejų grožinio teksto interpretavimo temų ir dviejų probleminio klausimo svarstymo pagal pateiktus kūrinius temų. Prie užduočių pateikta po vieną žinomą autorių ir po vieną mokykloje nenagrinėtą.

Atlikėja ir dainų autorė Viltė Ambrazaitytė – viena iš kūrėjų, kurių muzika ne tik skamba, bet ir kalba. V. Ambrazaitytė dainose tą daro su ypatingu dėmesiu lietuvių kalbos skambesiui, ritmui bei prasmei. Nors dalis šiuolaikinių atlikėjų vis dažniau renkasi kurti anglų kalba, Viltės pasirinkimas – kryptingas ir jai savaime suprantamas. „Visada žavėjausi atlikėjais, kuriančiais mūsų gimtąja kalba. Man atrodo labai gražu ir svarbu išlaikyti bei puoselėti tai, ką turime brangaus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai planuojant atidėti reikalavimą paslaugų srityje dirbantiems užsieniečiams aptarnauti lietuviškai, kalbininkai ir universitetų atstovai siūlo to nedaryti ir pasinaudoti jų kompetencijomis.

Lietuvių kalba yra viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, o jos žodynas slepia daugybę netikėtų faktų ir istorijų. Kai kurių kasdien vartojamų žodžių kilmė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti savaime suprantama ir aiški, tačiau dalies jų atsiradimą lydi netikėtos ir ne visiems žinomos istorijos.

Valstybinei kalbos inspekcijai dar vieną kadenciją vadovaus Andrius Valotka. „Štai konkursas ir baigtas, kultūros ministras pasirinko mano kandidatūrą dar penkerius metus vadovauti Valstybinei kalbos inspekcijai“, – feisbuke rašo inspekcijos vadovas. „Visas procesas užtruko ilgokai, beveik vienuolika mėnesių. Tai jums ne konklava: susirinko ir – pykšt – po poros dienų te jums popiežių. Čia dalykai rimti.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos institute apsilankęs prezidentas G. Nausėda ragina labiau atsižvelgti į mokslininkų nuomones politinių debatų lauke. „Lietuvių kalbos institutas – kaip ir kitos mokslinį pažinimą plečiančios įstaigos – yra svarbus ne tik mokslo, bet ir kalbos politikos dalyvis“, – rašoma antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime.

2025 metais pasirodęs filmas „The Gorge“ sulaukė ypatingo dėmesio dėl netikėtos scenos, kurioje pagrindinė aktorė Anya Taylor-Joy atlieka lietuvišką gimtadienio dainą. Ši scena ne tik nustebino žiūrovus, bet ir atskleidė subtilų filmo ryšį su Lietuva. Anya Taylor-Joy ir lietuviška daina Filme Anya Taylor-Joy įkūnija Drasą, Lietuvos snaiperę, kuri kartu su JAV jūrų pėstininku Levi (akt. Miles Teller) saugo paslaptingą tarpeklį.

Ketvirtadienį prasideda dešimtosios Lietuvių kalbos dienos, šiemet jų sostine išrinkti Šiauliai ir Vašingtonas. Ta proga Šiaulių miesto meras Artūras Visockas siūlo siekti, kad Šiauliai taptų miestu, kuriame nevartojami rusiški keiksmažodžiai.

Vis didesnę dalį norinčių mokytis lietuvių kalbos užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai, BNS nurodė Valstybinė kalbos inspekcija. Jos surinktais Užimtumo tarnybos duomenimis, finansuojamus lietuvių kalbos kursus 2024 metais pradėjo lankyti 3,4 tūkst. žmonių, iš jų 84 proc. buvo ukrainiečiai. Tuo metu 2023 metais pradėjusių kursus buvo 3,8 tūkst., o ukrainiečiai sudarė 79 procentus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 2,45 mln. eurų paramos lietuvių kalbos skaitmeniniams ištekliams, kurie bus naudojami dirbtinio intelekto (DI) sprendimams kurti, antradienį pranešė ministerija. Anot jos, penkiais finansuojamais projektais bus kuriami garsynai ir tekstynai, kurie pagerins kasdienes paslaugas sveikatos apsaugos, švietimo ir kituose sektoriuose.

Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. Teismas iš inspekcijos priteisė Vilniaus rajono savivaldybei daugiau nei 12 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Kalbos inspekcija dar 2023 metų gegužę nurodė rajono merui Robertui Duchnevčiui panaikinti Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose esančius viešuosius užrašus lenkų kalba. Tačiau meras su tuo nesutiko ir nurodymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Nors lietuvių kalba kaip niekada klesti, pastebima, kad jau dabar yra susiduriama su tam tikrais iššūkiais, kurie ateina dėl atsirandančių svetimybių ir naujadarų. Valstybinės kalbos inspekcijos specialistė pasamprotavo, kaip atrodys mūsų kalbos ateitis, kokias tendencijas pastebi šiuo metu, kas daro didžiausią neigiamą įtaką, ir ar jau reikėtų sunerimti.

Kai kalbame apie požiūrį, dažnai sakome, kad jaučiamas itin didelis atotrūkis tarp vyresnės ir jaunos kartos atstovų: bet retai kada susimąstome, kad pirmiausia, dėl ko gimsta skirtumai, tai yra paprasčiausias nesusikalbėjimas. Jaunimas kalba savo, šiuolaikine kalba, įterpiant trumpinius, skolinius ar net naujadarus, vyresnieji – dažniau kalba arba tarmiškai, arba taisyklinga lietuvių kalba.

Punsko miestelis šiaurės Lenkijoje – svarbus lietuvių centras. Skaičiuojama, jog net 75% Punsko gyventojų yra lietuviai, todėl nenuostabu, kad užėjus į parduotuvę pirmiausia pasitiks būtent lietuvių kalba.  Punske veikia svarbūs Lenkijos lietuvių kultūros centrai – pagrindinė mokykla, licėjus, spaustuvė, leidykla, Lietuvių kultūros namai ir įvairios draugijos bei ansambliai.

Lietuvių kalbos redaktoriaus profesija praeities ir dabarties sandūroje: reikalinga it duona, ar likusi „paraštėse“? Kodėl kai kurios įmonės, įstaigos bei organizacijos atsisako kalbos redaktorių paslaugų, o leidyklos jų ieško „užsimušdamos“? Kaip siužeto herojė – kalbos redaktorė Rūta Krasnovaitė –„gydo sergančius“ lietuvių kalbos žodžius ir kodėl ji negali susikalbėti su mokslininkais? Atsakymai – video siužete.

Lenkijoje yra miestelis, kuriame dažniau išgirsi kalbant lietuviškai nei lenkiškai: net užsukus į parduotuvę ir pardavėjos, ir čia apsilankę pirkėjai tarpusavyje kalba... dzūkiškai! Punske sutikti lietuviai juokauja, jei pamatysite čia lenkų tautybės žmogų, tai ko gero, jis čia „atsirado“ per klaidą. Tokios gilios čia lietuvių tautiškumo ir lietuvių kalbos šaknys, kad jokie istorijos vingiai jų nepajėgūs išrauti.

Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo diskusijų apie tai, ar lietuviai dainininkai turėtų dainuoti vien lietuviškai, ar realizuoti save anglų kalba, taip didindami šansus, jog sulauks pripažinimo tarptautinėje muzikos arenoje. Ypač aršios diskusijos užverda, kai Lietuva renka „Eurovizijos“ dainų konkursui atstovausiančią dainą: vieni teigia, jog privalome atstovauti šalį su tarptautiška, angliška daina, o kiti palaiko atlikėjų bandymus pavergti Europą lietuvių kalbos žavesiu.

Nors remiantis istoriniais šaltiniais teatras lietuvių kalba pradėtas kurti tik XIX amžiaus pabaigoje, šiandien sunkiai įmanoma įsivaizduoti kitokia kalba kuriamus ir pristatomus šalies valstybinių teatrų spektaklius.  Šiandien pasigirsta nemažai diskusijų, ar teatras ir spektakliuose vartojama kalba turi priartėti prie žiūrovo, ar išlaikyti tam tikrą atstumą ir tęsti švietimo misiją, nepataikauti auditorijai, tad ir kalbėti normine lietuvių kalba.