lietuvių kalba

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) teigia, kad būtina stiprinti lietuvių kalbos prestižą, tad per penkerius metus tam ji ketina išleisti 1,3 mln. eurų. Tai numatyta komisijos parengtoje ir patvirtintoje Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programoje 2025–2030 metams. „Lietuvių kalbos funkcionavimui didelę reikšmę turi du dalykai: teisinė jos padėtis (statusas valstybėje) ir jos prestižas.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia planuojanti skaitmeninti lietuvių kalbą nuo tekstų iki garso: bus kuriamas garsynas ir 4 skirtingi tekstynai. „Spartindami su lietuvių kalba susijusį technologinį progresą, turime sukurti tam skirtus išteklius – garsyną ir tekstynus. Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus.

Vyriausybė metams pratęsė terminą, per kurį įsidarbinti norintys Ukrainos pabėgėliai turėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, 3 metus nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d. „Karas Ukrainoje vyksta jau dvejus metus. Kaip tik galime, padedame ukrainiečiams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams. Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žada tartis su visuomene, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.

Lopšelio-darželio „Žiburėlis“ darbuotoja, pavadinusi lietuvių kalbą šunų kalba, sukėlė pasipiktinimo, sureagavo ir visuomenė, ir darželio administracija. Eseistas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas mano, kad reikėtų suteikti pedagogei šansą atsiprašyti lietuvių tautos. „Aš gyvenu Lietuvoje visą gyvenimą, lankiau rusišką mokyklą ir vaikai nuėjo į rusišką.

Lietuvių kalbą „šunų kalba“ pavadinusi Vilniuje veikiančio darželio „Žiburėlis“ pedagogė abipusiu sutarimu palieka darbą, pirmadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. „Socialiniuose tinkluose išplitęs darželio „Žiburėlis“ pedagogės komentaras visiškai nepriimtinas ir nepateisinamas. Šiandien lopšelio-darželio pedagogų taryboje buvo aptartas mokytojos elgesys.