lietuvių kalba

TV3 projekto „Tautos bukiausias“ filmavimo metu žiūrovai išvys ne tik atkaklią kovą dėl išlikimo, bet ir itin atvirą vieno iš dalyvių prisipažinimą. Vykdydama lietuvių kalbos ir literatūros užduotį, ekonomistė, politikė Aušra Seibutytė prabilo apie profesinį kelią, kurį pasirinktų, jei gautų šansą viską pradėti iš naujo.

Nors lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas išlieka vieninteliu privalomu, o lietuvių kalba nuolat įvardijama kaip viena svarbiausių tautinės tapatybės dalių, kasdienybėje jai tenka vis daugiau iššūkių. Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė Lilija Bručkienė sako pastebinti nerimą keliančias tendencijas: vaikai vis mažiau skaito, sunkiau sukaupia dėmesį ir netgi praranda bazinius rašymo įgūdžius.

Vilniaus miesto savivaldybė toliau mažina rusų kalbos vartojimą savo įstaigose. Nuo šiol rusų kalbos nebeliks savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje, o prašymai bei skundai šia kalba nebebus priimami. Tuo pat metu sostinė plečia galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos.

Artėjantys nauji mokslo metai Lietuvos švietimo sistemai ir mokytojams žada dar vieną iššūkių kupiną etapą. Augantis technologijų ir dirbtinio intelekto vaidmuo, vadovėlių stoka bei gilėjanti pedagogų trūkumo krizė visuomenei kelia daugybę klausimų: kokia ateitis laukia gimtosios kalbos, kai mokiniai vis dažniau renkasi anglicizmus, kaip atnaujintos programos veikia pasiruošimą egzaminams ir kas prisiims atsakomybę už nuolatinę naštą ant mokytojų pečių? Apie lietuvių kalbos vietą mokykloje, tec...

Pusmetis po naujos tvarkos, kai paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad tvarka vis dar neveikia ir dalis užsieniečių nekalba lietuviškai, nors turėtų. Kaip tai veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.

Lietuviai didžiuojasi viena seniausių Europos kalbų, tačiau kasdienybėje neretai patys pirmi jos atsisako – vos išgirdę angliškai ar rusiškai kalbantį atvykėlį. Vieniems tai atrodo kaip svetingumas, kitiems – kaip giliai įsišaknijęs nepasitikėjimas savimi.

Nuo 2026 metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Tokie reikalavimai atsirado po vis dažnesnių gyventojų skundų. Vis dėlto Valstybinė kalbos inspekcija pripažįsta, kad praktikoje ši tvarka vis dar kelia nemažai iššūkių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Lietuvių kalba dažnai apipinama mitu, esą jos beveik neįmanoma išmokti. Tačiau nuo metų pradžios paslaugas Lietuvoje teikiantiems užsieniečiams nustatytas A1 lygio reikalavimas rodo priešingai – pradžiai pakanka pačių paprasčiausių frazių. Svarbiausia, kad žmogus išdrįstų kalbėti, o lietuviai – leistų jam tai daryti, užuot skubėję pereiti į kitą kalbą.

Kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra užsienietis, tačiau lietuviškai kalba ne visi. Valstybinė kalbos inspekcija fiksuoja išaugusį skundų skaičių ir sako, kad problema slypi kur kas giliau. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Lietuvoje daugėja užsieniečių – tiek dirbančių, tiek čia gyvenančių žmonių.

Prieš vienuolika metų iš Turkijos į Lietuvą atvykęs verslininkas Bilal Kaya prisipažįsta, kad pirmoji pažintis su mūsų šalimi nebuvo lengva. Atvykęs į Kretingą po gyvenimo milijoniniame Antalijos mieste jis patyrė kultūrinį šoką, o lietuvių kalbą pradėjo mokytis ne auditorijoje ar kursuose, bet turguje, prekiaudamas drabužiais. Šiandien Lietuva jam tapo antraisiais namais.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia antros lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino antrosios dalies užduotis bei dalijasi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos-ekspertės Janinos Dombrovskienės įžvalgomis. Įvertino išplėstinio kurso egzamino užduotis J. Dombrovskienės teigimu, egzaminas iš esmės atitinka ugdymo programos tikslus, tačiau kelia ir tam tikrų klausimų.

Pirmadienį, birželio 1 d. abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti dvyliktokai dalinosi įspūdžiais po egzamino. Šiemet abiturientai rinkosi iš dviejų grožinio teksto interpretavimo ir dviejų probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymo temų. Dvyliktokams šiemet buvo siūloma interpretuoti ištrauką iš Jurgio Savickio novelės „Vagis“. Kaip vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogiškumo išbandymas.

Vien sostinėje užsieniečių iš ne Europos Sąjungos šalių skaičius per kelerius metus išaugo tris kartus. Dauguma jų neskuba mokytis lietuvių kalbos – apsiriboja tik pagrindinėmis frazėmis, o apie privalomus egzaminus net nėra girdėję. Sostinės meras konservatorius Valdas Benkunskas ragina griežtinti tvarką ir siūlo, kad leidimas gyventi Lietuvoje būtų pratęsiamas tik tiems, kurie moka lietuvių kalbą bent A2 lygiu.

Šių metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premija skirta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei Liucijai Citavičiūtei. „Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija balandžio 29 dieną priėmė nutarimą 2026 metų Felicijos Bortkevičienės kalbos premiją skirti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai daktarei Liucijai Citavičiūtei“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė komisijos pirmi...

Nauja realybė Lietuvos mokyklose – vis daugiau ugdymo įstaigų mokosi mokyti vaikus, kurie nekalba lietuviškai. Šiuo metu Lietuvoje mokosi vaikai iš beveik 80 užsienio valstybių – iš viso per 14 tūkstančių. Septyni iš dešimties užsieniečių – ukrainiečiai. Dalis jų renkasi rusiškas mokyklas, tačiau dalis jų nusivylę, kad mažai pramoksta lietuviškai, pereina į lietuviškas ugdymo įstaigas.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniui stiprinant užsieniečių integracijos politiką ir svarstant aiškesnius lietuvių kalbos reikalavimus, iš Kazachstano į Lietuvą gyventi atvykęs Aknazaras Meerlanovas sako, kad kalba jam tapo ne kliūtimi, o keliu į artimesnį ryšį su žmonėmis ir gyvenimu Lietuvoje.

Vilniuje sparčiai augant užsieniečių skaičiui, vis dažniau keliamas klausimas, kaip išvengti uždarų bendruomenių, kalbinės atskirties ir užtikrinti sklandžią integraciją. Ar sostinė tam pasiruošusi? Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Kodėl vien anglų kalbos neužtenka Jūs kalbate apie lietuvių kalbos svarbą, tačiau dalis atvykusiųjų stebisi, kodėl jos reikalaujama – juk daug kur pakanka anglų kalbos.

Sostinės merui raginant inicijuoti teisinius pakeitimus, skatinančius užsieniečius mokytis lietuvių kalbos, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad nauji pokyčiai yra ruošiami ir bus pristatyti Seimui, tačiau pabrėžia Vilniaus išskirtinumą. „Šiandien mes dirbam ta linkme ir tikrai numatom naujų pokyčių, kada būtina kalbėt žmogui (lietuvių kalba – BNS)“, – žurnalistams ketvirtadienį Jonavoje sakė ministras.

Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojus prievolei su klientais dirbantiems užsieniečiams kalbėti lietuviškai ir turėti kalbos mokėjimo pažymėjimą, kitataučiai puolė egzaminuotis. Nors lietuvių kalbos egzaminas reikalauja tik bazinių žinių, jo neišlaiko kas ketvirtas atėjęs laikyti. Kai kuriems atėjusiems į egzaminą net valandą, kada reikės atsiskaitinėti, egzaminuotoja turi parodyti ženklais, nes kitaip nesupranta.

Nuo šių metų pradžios paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus turi aptarnauti lietuviškai. Kai kurie gyventojai nepatenkinti, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai netaikomi maisto kurjeriams. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) teigia, kad kurjeriai patenka į „pilkąją zoną“, o įstatymo pakeitimų iniciatorė įžvelgia spragų. Nuo šių metų  įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie reikalauja, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai klientus aptarnautų valstybine kalba.

Rusų mokyklų moksleiviai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikė dešimčia balų prasčiau nei tie vaikai, kurie mokėsi lietuvių mokyklose. Kai kurie abiturientai, net ir dvyliką metų prasimokę lietuvių kalbos, sunkiai rezga paprasčiausius sakinius.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių bendruomenės švietimo taryba kartu su Lituanistinių mokyklų asociacija ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija šeštadienį rengia parą truksiančią virtualią lietuvių kalbos pamoką. Anot organizatorių, pamoka turėtų sujungti skirtingus žemynus, laiko juostas ir kartas. Pasak JAV Švietimo tarybos pirmininkės Jūratės Bujanauskas, pamokos idėja brendo ilgą laiką, buvo ne kartą apgalvota.

Kasdien gauname dešimtis trumpųjų žinučių iš įvairių bendrovių. Dažniausiai jose būna pateikiama informacija apie paslaugas ar nuolaidas. Visgi kai kurie žmonės pastebi, kad šiose žinutėse nėra naudojamos lietuviškos raidės, kartais pasitaiko klaidų. Tačiau kodėl taip yra? Kol kai kurie gyventojai piktinasi, kad Lietuvoje siunčiamose žinutėse nėra lietuviškų raidžių, bendrovės paaiškina, kad tokia praktika taikoma norint sutaupyti nemažai pinigų.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo reikalavimas paslaugų sirtyje dirbantiems užsieničiams mokėti lietuvių kalbą. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai papasakojo, kaip vertina šį reikalavimą ir ko imasi, kad išmoktų kalbą. 29 metų Yusif prieš puspenktų metų atvyko iš Azerbaidžano. Čia jis dirbo įvairius darbus, tačiau nelaukė Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų ir lietuvių kalbą pradėjo mokytis pats. Šiandien jis jau neblogai susikalba lietuviškai, taip pat yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukia daugybę skundų. Anot inspekcijos viršininko, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugo, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavėžėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.

Sostinėje pradedami vykdyti nemokami lietuvių kalbos kursai, kuriuos galės lankyti 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kursai truks 75 akademines valandas ir vyks bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. „Per pastaruosius metus Vilniuje ir Lietuvoje imigracijos srautai augo dvigubai.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas, įpareigojantis prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus lietuvių kalba. Nors užsieniečiai gali lankyti ir valstybės finansuojamus, ir privačius kalbos kursus, kol kas norinčiųjų antplūdžio nėra, o pavėžėjai jau sugalvojo, kaip apeiti sistemą.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukė 31 skundo. Anot inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavežėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai. „Besiskundžiantys piliečiai nepatenkinti nesaugumo jausmu.

2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų, tačiau jų galimybės išmokti lietuvių kalbą ir integruotis išlieka nevienodos ir priklauso nuo gyvenamosios vietos, skelbia auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Institucija teigia, kad Lietuvoje nėra sukurtas užsieniečių vaikų integracijos modelis, todėl dauguma sprendimų palikti savivaldybėms ir mokykloms.

Panevėžyje jaunas pavežėjas pyktį liejo išdaužydamas automobilio ukrainietiškais numeriais stiklus ir į vidų įgrūdęs Ukrainos vėliavą. Beje, aršuolis vėliavą pavogė nuo pačiame Panevėžio centre esančio Specialiųjų tyrimų tarnybos pastato. Dėl Ukrainos vėliavos išniekinimo kaltinamas vyras pirmajame teismo posėdyje nepasirodė. Teismo  prašymu į kitą posėdį jį turėtų atvesdinti policijos pareigūnai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vos tik šiemet įsigaliojo prievolė klientus aptarnauti lietuviškai, pasipylė gyventojų skundai, kad paslaugas teikiantys užsieniečiai lietuviškai nekalba. Iš viso per kelias dienas Valstybinės kalbos inspekcija jau gavo 11 skundų – daugiausia dėl pavežėjų ir maisto kurjerių.

Sausį įsigaliosiant reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, kurjerių ir pavėžėjų atstovai sako, kad stengiamasi jiems padėti, bendradarbiaujama su kalbų mokyklomis. Tuo metu prekybos tinklų atstovai teigia, kad dauguma darbuotojų yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas nebus taikomas. Kitiems darbuotojams įmonės rengia mokymus.

Kitąmet įsigaliosiant reikalavimams klientų aptarnavimo srityje dirbantiems užsieniečiams mokėti lietuvių kalbą minimaliu lygiu, sausio viduryje bus organizuojami A1 ir A2 lygių valstybinės kalbos egzaminai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pasak agentūros, kol kas suplanuota surengti penkiolika tokių egzaminų.

Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mažėja užsieniečių vaikų, kurie mokosi lietuvių kalbą. Pastaraisiais metais beveik pusė jų mokėsi rusų arba ukrainiečių kalbą, skelbia Valstybės kontrolė, atlikusi užsieniečių vaikų integracijos į šalies mokyklas auditą. Ekspertai tokį reiškinį vertina skeptiškai, teigdami, kad šių vaikų integraciją sunkina netolygios galimybės išmokti lietuvių kalbą ir gauti švietimo pagalbą.

Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė žada padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose. Tai numatyta praėjusią savaitę paskelbtame Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane. Toks dokumentas yra tvirtinamas kiekvienos naujos Vyriausybės.

Užsieniečių teisinė padėtis: Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai gali būti nutraukiama, jeigu prieglobsčio gavėjas be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų lietuvių kalbos ir (ar) lietuvių kultūros pažinimo kursų suaugusiesiems užsiėmimų.

Vyriausybė trečiadienį naują – bazinį – lietuvių kalbos mokėjimo lygį, kurį nuo kitų metų turės atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai. Po dvejų metų gyvenimo Lietuvoje iš jų bus reikalaujama kalbą mokėti aukštesniu lygiu. Tokį siūlymą, kuriuo keičiamas Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašas, teikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Apytiksliu ministerijos skaičiavimu, pakeitimai galimai būtų aktualūs apie 94 tūkst. asmenų.

Turbūt ne vienas, įsėdęs į pavežėjo automobilį ir pamatęs, kad vairuotojas užsienietis, pokalbį iš karto pradeda anglų kalba. Vis tik turinio kūrėja Jūratė Stankuvienė pasidalijo situacija, kuri parodė jai, kad net susidūrus su kitataučiu Lietuvoje vertėtų pokalbį pradėti megzti lietuviškai. Įrašo autorė, įmonės „Mediaskopas“ vadovė neslėpė, kad šis susitikimas įkvėpė ją dažniau mėginti susikalbėti lietuviškai.

Internete išplitus vaizdo įrašui, kaip baltarusis Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojas filmuoja dispečerę ir reikalauja jos kalbėti rusiškai, pats vairuotojas skelbia, kad po vidinio tyrimo VVT jį atleidžia iš pareigų. Baltarusis Andrejus Paukas feisbuke pasidalijo dokumento nuotrauka.

Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas Andrejus Paukas socialiniuose tinkluose paviešino pokalbį su dispečere, kurios reikalavo su juo kalbėti rusiškai. Vyras aiškina, neva dispečerė visada su visais kalba rusiškai, todėl jai prabilus lietuviškai A. Paukas neva pasimetė ir dėl to ėmė ją filmuoti. Viešojoje erdvė kilo pasipiktinimo banga, kodėl 5 metus Lietuvoje gyvenantis ir vairuotoju dirbantis baltarusis neišmoko lietuviškai ir dar provokuoja kitus gyventojus.

Lietuvoje gyvenantis baltarusis vairuotojas Andrejus Paukas socialiniuose tinkluose paviešino pokalbį su dispečere, kurios reikalavo su juo kalbėti rusiškai. Į šią situaciją sureagavo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą“, – feisbuke rašo sostinės meras.

Siekiant rusakalbių šeimose gimusiems vaikams sudaryti palankesnes sąlygas integruotis į visuomenę, Vilniaus savivaldybė siūlo lietuvių kalbos mokymą stiprinti rusiškuose darželiuose ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Internete paplito baltarusio Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojo Andrejaus Pauko vaizdo įrašas, kuriame jis filmuoja dispečerę be jos sutikimo ir liepia su juo kalbėti rusiškai arba lenkiškai. Vyras socialiniuose tinkluose prisistato tinklaraštininku. A. Pauk pats savo socialiniuose tinkluose didžiuodamasis rodo, kaip kalba su dispečere: – (Rusiškai.) Labas rytas, panele... Nenori su manimi kalbėti rusiškai. – Taip, nenoriu. – Kodėl? Paaiškinkite. – Prašom išjungti kamerą.

Seimas šią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus. Konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas po pateikimo procedūros palaikė 85 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siekiant didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose, ministrė Raminta Popovienė sako, jog jų laiką tikimasi reguliuoti ministro įsakymu. „Iš tiesų, ko gero, prieisime to, kad ministrų įsakymu mes galėsim koreguoti ir susitiksime artimiausiu metu su tautinių mažumų atstovais. Esu sudarius pas save ir patariamąją grupę“, – šią savaitę opozicinių konservatorių frakcijoje kalbėjo R. Popovienė.

Nuo kitų mokslo metų sostinės tautinių mažumų – lenkų, rusų, vokiečių – mokyklų pradinukai turės rimčiau kibti į lietuvių kalbą. Vilniaus savivaldybė paveda mokykloms užtikrinti ne mažiau kaip šešias lietuvių pamokas per savaitę, vietoje iki šiol įprastų keturių ar penkių. Esą kalbinė atskirtis yra vis dar opi problema, kuri pasimato mokiniams laikant egzaminus.

2008 metais su šeima į Kiprą persikėlusi nekilnojamojo turto agentūros savininkė Rasa šiandien vadovauja verslui ir aktyviai puoselėja lietuvišką tapatybę – tiek savo šeimoje, tiek lietuvių bendruomenėje. Nors šalyje oficialios kalbos yra graikų ir turkų, o plačiai paplitusi ir anglų kalba, Rasa pabrėžia, kad lietuvių kalba jos šeimoje išliko gyva ir svarbi.

Lietuvė Rasa prieš 15 metų išvyko gyventi į Kiprą. Čia sukūrė šeimą, pradėjo verslą. Regis, turėtų jau būti primiršusi ir gimtąją kalbą, šalyje, kurioje kalbama graikiškai, turkiškai ir angliškai. Bet Rasa - tikras lietuviškų šaknų puoselėjimo pavyzdys: ir pati kuo puikiausiai kalba lietuviškai, ir jau paaugę sūnūs šneka lietuvių kalba. Dar Rasa, būdama lietuvių bendruomenės Kipre nare, organizuoja lietuviška dvasia alsuojančius vakarus.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį visuomenei pristatys tautinių mažumų mokyklose planuojamus įvesti pokyčius, susijusius su platesniu lietuvių kalbos ugdymu. Pasak savivaldybės, nuo kitų mokslo metų pradiniame ugdyme ketinama skirti ne mažiau kaip šešias savaitines valandas lietuvių kalbos pamokoms. Taip pat planuojama skatinti dvikalbį ugdymą Vilniaus rusakalbių darželiuose-mokyklose.