Dar labai naudojamas 'reikšmė' arba 'reiškia'. Tai žinai ta, reiškia, padariau tą ir aną ir t.t. Nu ir na... čia tas reiškia? kai nieko nereikškia. Arba dar visur ieško 'prasmės' daug kas. Visur 'ta prasme ir ta prasme', nors nėra jokios prasmės ten.

Kirve suomiškai

Lietuvos vardas kilęs iš veiksmažodžio lieti, todėl viskas bus gerai.

vėplinti, chujalinti...

ką JŪS ten VARTOJATE?

P.S: žodis - kas - daiktavardis, daiktai naudojami. Žodžiai naudojami informacijai gauti, perduoti ir / arba saugoti - gaunama nauda. Žodžiai nėra valgomi, absorbuojami.

Vartotojai (neaiškių medžiagų) JŪS.

aktualijos...

Manau, kad kiekvienas save gerbiantis žmogus, privalo paskaityti šį straipsnį:

„Garsus teisininkas : „Lietuva yra pasmerkta žlugti valstybė”“
laisvas • com/garsus-teisininkas-lietuva-yra-pasmerkta-zlugti-valstybe

P.S: kas suvokiate šio straipsnio svarbą - pasidalinkite juo.
'''''''

O zalupa iš kur kilusi

Gal prieš rašant tokius straipsnius, reikėtų pasidomėti, , kad pinigai skolinys ne iš slavų kalbų . Iš vokiečių lenkai perėmė žodį pfennig ( vokiečių aukštaičių tarmėmis) arba penning ( vokiečių žemaičių tarmėmis) , jis virto pieniądze. Angliškai penny.

aplink Lietuvą gyveno slavai- lenkai, gudai, Lietuvoje dvarininkai šnekėjo lenkiškai, tad nenuostabu kad kalboje buvo pilna slavizmų ir nauji daiktai neesant lietuviškų pavadinimų buvo vadinami nelietuviškai kol nebuvo sukurti lietuviški terminai, kad nenuslavėjome o išsaugojome savo kalbą vietoj svetimybių kuriant lietuviškus terminus

seni žmonės tarmiškai sakydavo piningai, piningą vietoj pinigų žemaitijoje