aurimas navys

Atsargos pulkininkas Aurimas Navys praneša, kad buvo išbrauktas iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingavimui skirto galimų kandidatų į Seimą sąrašo. Karininko teigimu, taip nutiko, nes partijos prezidiumo pareikalautas, jis atsisakė stoti į partiją. „Reitingavimui skirtame sąraše kažkodėl yra praleistas 143 numeris. Prie šio skaičiaus turėjo būti mano pavardė. Ji, partijos prezidiumo sprendimu, kaip matote, yra išimta.

Antradienį TV3 laida „TOP 3“ pakvies apsilankyti kaimyninėje Lenkijoje. Jau eilę metų klausomės, kad maistas čia – kur kas pigesnis nei Lietuvoje. Tačiau ar tikrai? Taip pat išgirsime apie didžiulę kauniečio nesėkmę – už menką klaidą vyrui teks už grotų praleisti net dvejus metus… Ar elgiamės teisingai, įkalindami už mažiausius pažeidimus, kai tuo tarpu laisvėje vaikšto visuomenę iš tiesų gąsdinantys nusikaltėliai? O iš Ukrainos grįžęs buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurim...

Antradienį JAV respublikonai užblokavo paramą Ukrainai. Kaip gali pasisukti karas be Jungtinių Valstijų paramos, laidoje „Dienos komentare“ atsakė buvęs specialiųjų pajėgų karininkas Aurimas Navys. Stringa Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, jog Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. O į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Kai kurie Europos valstybių vadovai bei žiniasklaida paskelbė nerimą keliančias žinias, jog šie ir ateinantys metai gali būti naujos Rusijos invazijos į Europą metai. Esą Rusijos taikinys – Moldova ir Baltijos šalys, todėl pasiruošti konvenciniam karui liko labai mažai laiko. Šia tema domėjosi TV3 laidos „TOP 3“ žurnalistai.

Rusijos planuojamas pajėgumų didinimas Vakarų karinėje apygardoje gali būti įgyvendintas per šešerius ar dešimt metų, bet kai kurie Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje iškelti uždaviniai bus pabaigti įgyvendinti gerokai po 2030-ųjų metų. Taigi Rusija bus nustekenta Ukrainoje, spės atsigauti, o mes tuo laiku vis dar galime būti nepasirengę gintis.  „Priminsiu, dvi šalys šalia mūsų, kaimynės, yra kare, jos kariauja.

Kaip niekas kitas Ukrainos skausmą ir išgyvenimus suvokiantys lietuviai nuo agresorės kenčiančiai šaliai siekia padėti kaip įmanydami. Vienas iš būdų tą padaryti – prisidėti prie humanitarinės pagalbos, kuo skubiau pasiekiančios kiekvieną karį ir civilį.

Dar viena kibernetinė ataka: greičiausiai prorusiški įsilaužėliai užgrobė karą Ukrainoje komentuojančio informacinių karų eksperto Aurimo Navio „Facebook“ paskyrą. Joje ėmė atsirasti teroristiniai įrašai, žiaurios nuotraukos, o vėliau patalpinti ir du vaikų pornografijos vaizdo įrašai.  A. Navio paskyroje niekadėjai patalpino ISIS nuotraukas, žiaurumus, kuriuose kertamos galvos, įvairius islamiškus pareiškimus, o vėliau – ir vaikų pornografiją.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Rusija garsiai kalba apie planus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. Ką reiškia šis branduolinis šantažas ir kaip į jį atsakys Vakarai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos karinės pajėgos Bachmute ukrainiečiams bėdas kelia intensyviai, tačiau Ukraina kalba apie pavasarį vyksiantį kontrpuolimą ir naują karo etapą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsargos karininkas Vygintas Ušinskas ir atsargos karininkas, karybos ekspertas Aurimas Navys plačiau papasakojo, kodėl šiuo metu koncentruojamasi Bachmute ir koks tolimesnis jo likimas.

Ukraina kalba apie pavasarį vyksiantį kontrpuolimą ir naują karo etapą. Kur laukia svarbiausi mūšiai ir kuo šiandien gyvena Ukraina? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos karininkas Vygintas Ušinskas ir atsargos karininkas, karybos ekspertas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusija 2022-ųjų vasario 24-ąją be perspėjimo ir neturėdama jokio pagrindo įsiveržė į kaimyninę Ukrainą. Jau metus laiko Rusija nenustoja bombarduoti miestų ir žudyti civilių.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ karybos apžvalgininkas ir buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys bei buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius pasakė, kiek tai dar gali tęstis.

Praėjus lygiai metams nuo karo pradžios – pasaulis vis dar sunkiai įsivaizduoja, kaip užbaigti Rusijos agresiją ir pasodinti Putiną į teisiamųjų suolą. O ir pergalės mūšio lauke, anot ekspertų, staiga nereikėtų tikėtis. Kruvino karo rezultatai – kol kas, deja, Putino naudai. Nors Planas užgrobti Ukrainą per tris dienas nepavyko ir ukrainiečiai sunaikino 150 tūkstančių rusų karių, dešimtys tūkstančių sužeista – rusų orda per metus papildomai nuo Ukrainos atplėšė Lietuvos dydžio teritoriją.

TV3 televizija ir Nacionalinis kraujo centras kviečia susitelkti dar vienai paramos akcijai Ukrainai. Nors gali atrodyti, kad Rusijos užpultiems ukrainiečiams ir jų kariams trūksta kraujo donorų, pasirodo, stinga ne jų, o paprasčiausių kraujo surinkimo maišelių. Kiekvienas toks septynis eurus kainuojantis maišelis tiesiogine prasme gali išgelbėti gyvybę. O tokių maišelių Ukrainai dabar reikia milijono. 50 tūkstančių eurų maišeliams skiria Kraujo centras.

Priėmus sprendimą, kad Lietuva spartina karinės įrangos įsigijimus, netruko pasklisti tikinimai, kad mūsų šalis ruošiasi paskelbti aukštesnį pasirengimo lygį. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sako, kad realios grėsmės Lietuvai tikimybė yra maža, tačiau būnant taip arti kariaujančios valstybės, nutikti gali visko.

Karas vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir mūsų galvose. Kaip susitvarkome su karo keliama įtampa ir nerimu? Ar nutikus nelaimėje pultume į paniką ar šaltai reaguotume ir žinotume, ką reikia daryti, kad apsaugotume save ir savo artimuosius? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusija nesiliauja raketomis atakuoti skirtingų Ukrainos miestų. Vieni karybos ekspertai sako, kad tai yra Putino kerštas dėl susprogdinto Krymo tilto, o kiti – kad tai ilgai planuotas režimo veiksmas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys mano, kad energetikos struktūrų sprogdinimas yra okupantų bandymas palaužti ukrainiečių valią priešintis, o tai parodo, kad Rusija visiškai nesupranta situacijos.

Po pirmųjų Rusijos kariuomenės nesėkmių daugelis pradėjo džiūgauti, kad ukrainiečiai greitai išvarys okupantus iš savo šalies. Tačiau karo ekspertai ragina per anksti nesidžiaugti, nes rusai gali įsitvirtinti Ukrainoje ilgam, o atsiimti miestus bus sunku, tad karas užsitęs. Kokia linkme gali pasisukti jau daug kraujo pareikalavusios kovos, diskutavo laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų kalbinti pašnekovai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje galvas paguldė jau maždaug 25 tūkstančiai okupantų. Kol senka Rusijos pajėgų žmogiškieji resursai, ukrainiečiai iš Vakarų gauna vis daugiau naujų ginklų ir technikos, tad kai kurie ekspertai numato galimą kontrpuolimą. Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys sako, kad jei Ukrainos pajėgos sėkmingai puldamos pasiektų Mariupolį, tai reikštų Rusijos sutriuškinimo pradžią.

Ukrainoje nėra viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti būnant Lietuvoje, teigė ten besilankantis buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys. Naujienų poralo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvs“ Ukrainoje esantis A. Navys papasakojo, kaip situacija atrodo iš vidaus.  Gerbiamas Aurimai, žiūrint iš Vilniaus atrodo, kad ukrainiečiams sėkmingai sekasi atremti rusų atakas.

Vis daugiau karo ekspertų daro prielaidas, kad Rusijos kariuomenė bandys bet kokia kaina pasiekti reikšmingesnę pergalę Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai Maskvoje bus minima Pergalės diena. Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys sako, kad tokie bandymai žutbūt eiti į priekį gali okupantų kariuomenei pasibaigti tragiškai. Pokalbis su A. Naviu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiuo metu esate Ukrainoje.

Karo Ukrainoje pradžioje Kyjivą šturmuoti bandęs Putinas pakeitė planą. Anot JAV pareigūnų, Rusijos vadovas dabar siekia užimti pietines ir rytines Ukrainos teritorijas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys sako, kad protingiausias Kremliaus žingsnis dabar būtų išlaikyti jau okupuotas teritorijas, o tai gero nežada.

Po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio? Rusija jau yra sutelkusi 200 tūkst. kareivių, kurie rengiasi okupuoti Ukrainą. Vakarai baiminasi, kad po Ukrainos ateis ir Baltijos šalių eilė, o kėslų atkurti Rusijos galią, neslepia ir pats Vladimiras Putinas. Apie tai, kas mūsų laukia, šiandien diskutuos ir TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt“ svečiai.

Partizanai – miško broliai ir herojai ar šaltakraujai žudikai ir banditai? Tokį klausimą žiūrovai kelia pamatę naujausią Šarūno Barto filmą „Sutemose“, kuriame dalis žiūrovų įžvelgia menkinantį už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų vaizdavimą. Tačiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas istorikas tvirtina, kad režisierius sugebėjo realistiškai pavaizduoti sudėtingą istorijos laikotarpį.

Pavėžėjimo paslaugas teikiančiai Rusijos kapitalo įmonei „Yandex Taxi“ žengiant į Lietuvą, politikos ir saugumo apžvalgininkai nevengia pasvarstymų, kad šis verslas kelią pavojų Lietuvai. Tuo metu patys įmonės atstovai nelinkę daugžodžiauti apie tariamus ryšius su Kremliumi ir žada, kad Lietuvos klientai pajus konkurencijos su kitais pavėžėjais teikiamą naudą.

Verslo įtaką politiniams procesams tyrę parlamentarai nustatė, kad Lietuvos oro uostose veikė rusiška oro navigacijos sistema. Tai, anot saugumo analitikų, rodo, kad Lietuvoje vis dar gana aplaidžiai vertinama kaimyninės Rusijos grėsmė, o dalis tautiečių apskritai neigia vykstantį karą. Trečiadienį paviešintose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadose rašoma, jog 2004 m. valstybinė įmonė „Oro navigacija“ įsigijo radiolokacinės įrangos iš Ispanijos įmonės.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinė kalba nuskambėjo kaip niekad karingai ir pasaulio lyderiai, ko gero, ištempė ausis. Ypač suklusti privertė kalbos apie neva pranašesnę nei Vakarų ginkluotę. Tačiau lietuvių analitikų teigimu, V. Putino kalba tėra agitacija prieš artėjančius rinkimus ir dar vienas bandymas įbauginti Vakarus. Praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai.

Visai netrukus Lietuva papildys dosniau savo gynybą paremiančių NATO valstybių klubą. Nors žinia džiugina, specialistai lieka skeptiški – vargu, ar didesnės lėšos reikšmingai paveiks mūsų ginkluotę, nes šiuos pinigus... jau išleidome. Nuo 2018 m. Lietuva įsipareigojo savo gynybai skirti 2,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 873 mln. eurų. 2018 m. biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos gynybai, palyginus su 2017 m., augs kiek daugiau nei 149 mln. eurų.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“, Lietuva žinojo, kad reikia pasiruošti ir galimoms provokacijoms. Pratybų metu į Lietuvos oro erdvę įskridę du Rusijos kariniai orlaiviai – nebūtinai provokacija, bet turime būti pasiruošę viskam, mano ginkluotės žinovai. Rugsėjo 16 d. vėlai vakare į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros įskrido du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

Prireikė viso labo metų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakeistų savo požiūrį ir užuot sakęs, kad NATO valstybės neturėtų tikėtis automatiškos JAV pagalbos, tvirtintų, kad užatlantės galiūnė „labai saugo šį regioną“. Negana to, pasakęs, jog JAV pasirūpintų Baltijos jūros regiono saugumu, jis pridūrė norintis išlaikyti draugiškus santykius su Maskva.

Lietuvos prisijungimas prie NATO prieš lygiai 13 metų iki šiol yra laikomas vienu svarbiausių saugumo garantų. Tačiau su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria JAV prezidento kritikuojama ir nuolatinius Rusijos judesius stebinti organizacija? Ar jau laikas pamiršti sąjungininkus ir savo likimą imtis ginti patiems? Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos direktorius Aurimas Navys pabrėžia aljanso svarbą Lietuvai ir tikina, kad net ir be NATO, mūsų šaliai būtinai reikėtų sąjungininkų.

Vienas Rusijos propagandos tikslų yra siekis palaužti žmonių norą priešintis, sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys. Seime penktadienį pilietinio saugumo klausmais vykstančioje diskusijoje pranešimą skaitęs kariuomenės atstovas pažymėjo, jog Rusijos televizijos pasiekia 14 proc. arba 405 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys mano, kad kiekvienas iš mūsų turi ginklą. Kokį? Atsakymas gali būti netikėtas. „Visi iš jūsų esate ginklo valdytojai, nes ginklas – tai informacija. Galiu pasakyti, kad karas jau vyksta, tik ne toks, kokį mes pratę įsivaizduoti. <...> Propaganda mūsų šalyje nori įtvirtinti savo galią, o mes turime turėti valios jai priešintis“, – penktadienį Seime dėstė A. Navys.