Praėjusią savaitę V. Putinas pateikė savo metinę ataskaitą Federalinei tarybai. Kalbos metu šalies prezidentas pareiškė, kad Rusijoje sukurta nauja sparnuotoji raketa, turinti ne tik branduolinį užtaisą, tačiau ir tokie paties tipo variklį, leidžiantį „faktiškai neribotą laiką išbūti ore“, ir kad toks aparatas jau buvo sėkmingai išbandytas.
Tiek Rusijos, tiek Vakarų ginkluotės specialistai ir politologai į tokį pareiškimą puolė reaguoti teigdami, kad tokia ginkluotė apskritai yra neįmanoma ir Rusija blefuoja.
Duoklė rinkimams?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė V. Putino kalbų apie tariamus modernius Rusijos ginklus nesureikšmina ir teigia, jog svarbiausia suprasti, kad ši kalba – priešrinkiminė. Rusijos prezidento rinkimai startuos kovo 18 dieną.
„Visi viešai kalba apie V. Putino rinkimus. Vienas iš pagrindinių tikslų yra ne tas, kad įvyktų rinkimai ir V. Putinas laimėtų, bet kad laimėtų dideliu skirtumu. Kodėl dabar vyksta tos diskusijos apie kalbą, tai jos nukreiptos, kad gyventojai pamatytų alternatyvią situaciją, bet kartu, kad ir jaustų norą ateiti prabalsuoti. Reikia nenuvertinti demokratinio legitimumo svarbos Rusijos valdžiai“, - tv3.lt kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Kita priežastis tokiai karingai kalbai, mano D. Jakniūnaitė, V. Putino noras, kad rusai dėl savo šalies jautųsi gerai. Būtent todėl prezidentas pasirinko labai nacionalistinę retoriką.
Tačiau gynybos analitikas Aurimas Navys mano, kad minėdamas ginklus V. Putinas siekė visus įvesti į nežinią ir svarstymus, o palaikymo rinkimuose jam ir taip netrūksta.
„Palaikymo papildomo V. Putinui tikrai nereikia. Jeigu būtų Rusijoje demokratija – kiek skelbia sociologinių tyrimų centras, šiuo metu V. Putiną palaiko virš 70 proc. žmonių – didžioji dalis Rusijos piliečių jį išrinktų“, - tv3.lt teigė A. Navys.
Pasipuikavimas prieš Vakarus
Be abejonės, arši kalbos retorika skirta ne tik Rusijos piliečiams, bet ir Vakarams, sutaria abu specialistai.
„Viena vertus, tiesmukai pasakoma Vakarų lyderiams – jūs manęs neklausote. Tai nuolatinis leitmotyvas Putino nuo senų senovės, nuo tada, kai jis atėjo 2000 m. į valdžią kalbėti apie pagarbą, kad Rusijos niekas negerbia ir mes norime pagarbos. Tai dabar buvo labai tiesmukai pasakyta, tik su vizualinėmis priemonėmis“, - sakė D. Jakniūnaitė.
Tuo tarpu A. Navys teigia, kad iki šiol klausytose kalbose jam neteko girdėti, kad V. Putinas būtų nusiteikęs taip grėsmingai. Jo teigimu, akivaizdu, kad šis grėsmingas tonas skirtas Vakarams.
„Tai yra akivaizdus grasinimas, eilinis branduolinis teroristinis bandymas „išgąsdinti“ Vakarų pasaulį ir toks pasiryžimas, parodymas, kad Putinas yra pasirengęs naujam etapui, kur jau vis dėlto bus galima kalbėti apie ginklavimosi varžybas ar karus kitoje žemėje, kaip Sirijoje. Tai labai aiškiai yra parodoma, kad Rusija, kol Putinas yra, gali imtis veiksmų atstatyti Sovietų Sąjungos teritorinį vientisumą, beje, tą Putinas išreiškė“, - kalbėjo A. Navys.
Ko laukti iš Vakarų?
Vakarų žiniasklaida netruko pradėti analizuoti, ką savo kalba V. Putinas bandė pasakyti būtent Vakarų lyderiams. Vienų leidinių akimis, tai buvo reikalavimas į Rusiją imti žiūrėti rimtai, kitų – ginklavimosi varžybų pradžia. O kokios reakcijos galime tikėtis iš pačių lyderių?
Specialiųjų ir informacinių operacijų ekspertas A. Navys norėtų daugiau išgirsti apie NATO atsakomuosius veiksmus, kad V. Putinui būtų aišku, jog aljansas pajėgus atsakyti į galimas grėsmes.
„Galbūt vis sustiprinant priešraketinė gynybą ir ilgojo nuotolio oro erdvės gynybą Baltijos šalyse, Lenkijoje. Ir stiprinant pajėgumus tiek rytinėmis sienomis aljanso. Per daug kažko naujo čia padaryti negali, bet tas atgrasymas, pareiškimas iš Vakarų turėtų būti labai aiškus, kad mes nenorime likti silpnesniojo pozicijoje ir leistis įbauginami“, - svarstė A. Navys.
D. Jakniūnaitė mano, kad Vakarai lauks Rusijos prezidento rinkimų, startuosiančių viso labo po poros savaičių, ir iki tol nesiims reaguoti.
