Čaplinskas apie ateitį su COVID-19: dalis žmonių niekada neturės imuniteto

Pasaulį sukausčiusi pandemija iš dalies nėra labai netikėtas dalykas, tvirtina ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jis pabrėžia, kad buvo tik laiko klausimas kada paplis tokia liga kaip COVID-19. Visgi dabar esminis raktas šiam iššūkiui įveikti – visuomenės sąmoningumas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas atkreipė dėmesį į jau keletą metų akcentuotas grėsmes.

„Tai, kad civilizuotas pasaulis sudarė galimybes atgimti senoms ir atsirasti naujoms užkrečiamosioms ligoms, kalbama jau ne vienerius metus.

(117 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Koronavirusas plinta Lietuvoje

Zoonozės – nieko naujo, nuolat buvo prognozuojama, kad jos atsiras. Tik klausimas buvo, kada, kaip greitai ir kaip stipriai tai smogs“, – Nacionalinės visuomenės sveikatos konferencijos, skirtos COVID-19 pandemijos iššūkiams, metu kalbėjo jis.

Jis priminė, kad šiuo metu esama daugiau nei 200 zoonozių, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. SARS-COV-2 – tai yra trečiasis koronavirusas, sukėlęs pasaulio sąmyšį per mažiau nei 20 m.

Ar pandemija valdoma?

Skaitydamas pranešimą apie pasaulio ir Lietuvos pamokas suvaldant COVID-19 pandemiją profesorius kėlė klausimus, ar tikrai suvaldyta pirma banga Lietuvoje, ar ji dabar valdoma ir gebama pripažinti padarytas klaidas.

„Kiek vienas žmogus Lietuvoje užkrečia kitų žmonių? Jei užkrečia daugiau nei vieną, vadinasi, liga plinta nevaldomai, klausimas, kaip sparčiai. Bet jau tikrai matome, kad plinta greičiau nei gripas.

REKLAMA

Dėl karantino – sutiksime, kad ribojimo priemonės įvestos laiku, bet ar nebuvo perteklinės? Dabar aišku, buvo perteklinės ir užsitęsė per ilgai“, – dabartinę situaciją vertino profesorius.

Jo teigimu, to pasekmės – suvaldyta koronaviruso žalą klinikine prasme, tačiau netiesiogine prasme jis smogiąs labai stipriai ir tai, jo spėjimu, atsilieps dar ilgai.

„Medikai kaip niekas kitas supranta, kad visur turi būti žalos ir naudos santykis. Suprantama, kad reikėjo laiko pasiruošti. (...)

Bet, kita vertus, ar nauja buvo tai, kad reikia taikyti infekcijų kontrolės priemonės, ar nauja, kad karščiuojantį vaiką reikia atskirti nuo nekarščiuojančio?“ – svarstė jis.

S. Čaplinskas

Pusės galimai nė neištiria

Anot S. Čaplinsko, nauji tyrimo duomenys rodo, kad vis tik besimptomiai asmenys, panašu, taip pat aktyviai gali platinti virusą, tik kiek skiriasi išskiriamos sudedamosios dalelės. 

„Taigi, ką turime, jei anksčiau įrodyta, kad 45 proc. asmenų užkrečia kitus, kai dar nėra pasireiškę simptomai (ikisimptominė forma), o iš jų pusei simptomai taip pat nepasireikš ir besimptomiai taip pat aktyviai perduoda virusą, tai pagalvokime, kokie pas mus buvo tyrimų algoritmai ir kokie yra dabar? Tokiu atveju pusę atvejų, kurie besimptomiai, galima praleisti“, – konferencijos metu kalbėjo ULAC vadovas.

Specialistas pabrėžė, kad mėginant riboti sąlytį su kitais jau pasireiškus simptomams (kaip ir testuoti tik simptominius asmenis) yra per vėlu užkirsti kelią viruso plitimui.

Jo teigimu, kita didelė problema tai, kad visuomenei trūksta sąmoningumo: „Žmonės sako, kad jei būtų žinoję, kad juos „pasodins“ be simptomų į tokį karantiną, tai tikrai nebūtų ėję tirtis.“

REKLAMA

Šlubuojanti diagnostika

Anot S. Čaplinsko, kitas svarbus dalykas, kad nėra vieno unikalaus diagnostikos  metodo. 

„Tas pats PGR nėra „šventa karvė“, tiriant juo 30–40 proc. iškart gali būti klaidinga reakcija. Tačiau serologiniai tyrimo metodai diagnostikai gali būti ir turi būti naudojami, kaipo ir greitieji antigeno metodai, greitieji PGR metodai, kurie jau naudojami“, – sakė jis.

Anot ULAC vadovo, kitas aktualus klausimas yra ir dėl saviizoliacijos trukmės. 

Jo teigimu, žmonės nėra taip ilgai užkrečiami, kaip buvo manoma anksčiau.

„Lengvai ir be komplikacijų sergantys platina aktyvius virusus maždaug iki 10 d. nuo simptomų pradžios, o sunkiai sergantys arba silpną imunitetą turintys pacientai užkrečiamus virusus platina ilgiau“, – tokius tyrimus citavo jis.

Taip pat pabrėžiama, kad virusų RNR aptikimas PGR metodu nebūtinai gali reikšti, kad žmogus yra užkrečiamas.

Koronavirusas plinta

Kodėl vieni serga sunkiau?

Anot profesoriaus, esama daug veiksnių, kodėl vieni suserga, kiti – ne, kodėl vieni sunkiai, kiti – lengvai. Tam įtakos, kaip žinoma, turi amžius, sveikatos būklė ir gretutinės ligos.

Tačiau yra daug kitų veiksnių, kurie gali lemti, kodėl, pavyzdžiui, dauguma sveikų 30-mečių po poros dienų viruso atsikrato, o kai kurie sunkiai serga.

„Vieni mokslininkai tiria pacientų genetinius skirtumus, kiti tyrinėja kraujo grupes arba galimą BCG skiepų reikšmę mirštamumui nuo COVID-19.

Be to, tikriausiai iki pusės gyventojų turi „kryžmiškai reaguojančių“ į kitus koronavirusus imuninės sistemos T ląstelių, nors jų vaidmuo dar tiksliai nežinoma“, – tokia informacija dalinosi ULAC specialistas.

REKLAMA

Anot jo, tokį dalinį ląstelinį imunitetą gali turėti nemažai – 40–60 proc. žmonių. 

„Kitas klausimas, kiek jis bus stiprus ir kiek to viruso prisikvėpuosime“, – sakė S. Čaplinskas.

Pabrėžiama, kad kai kurie žmonės serga sunkiai, jei į jų organizmą pateko daugiau virusų.

Bet ar žmogus užsikrės, priklauso nuo daugybės kintamųjų: kiek žmonių yra tam tikroje vietoje, kokia kambario ventiliacija, ar yra užkrečiamas COVID-19 liga sergantis asmuo.

Klausimai dėl vaikų sergamumo

Sudėtinga tema, anot S. Čaplinsko, yra ir vaikų sergamumas minėtuoju koronavirusu.

Vaikai iki 18 metų sudaro 1–3 proc. registruotų ligos atvejų, nors sudaro net 29 proc. planetos gyventojų.

Vis dėlto, nors vaikai serga retai, pateikiama vis daugiau pranešimų apie ligoninėse gydomus vaikus.

Be to, turintys kitų sveikatos problemų (sergantys nutukimu, lėtinėmis plaučių ligomis arba neišnešioti kūdikiai) vaikai serga dažniau.

Vis dėlto, anot pranešėjo, nėra aišku, kiek intensyviai subklikinėje formoje vaikai gali platinti virusus.

Liūdnos žinios dėl kolektyvinio imuniteto

Nors pabrėžiama, kad viruso plitimas visuomenėje būtų sustabdytas juo persirgus ir imunitetą įgijus net 60–70 proc. populiacijos, realybė dar toli gražu nedžiugina.

„JAV plačiame 10 miestų ir valstijų tyrime nustatyta, kad daugelyje vietų iš tikrųjų užsikrėtė maždaug 10 kartų daugiau žmonių nei registruota. Taigi galbūt tik 20 proc. žmonių netgi sunkiai paveiktose bendruomenėse gali turėti imunitetą COVID-19“, – tokius duomenis pateikia ULAC vadovas. 

REKLAMA

Teigiama, kad kolektyvinis imunitetas nepasiektas net tose vietovėse, kur protrūkiai buvo dideli.

Taip pat, panašu, kol kas neatmetama pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu galimybė net artimiausiais metais.

(nuotr. vilniustransport.lt)

Liga palieka ilgalaikius pėdsakus

Vis dėlto, anot profesoriaus, laikui bėgant COVID-19 gali būti priskirtas prie mažiau grėsmingų virusų.

„Bėda ta, kad persirgus COVID-19 pėdsakų lieka visose organizmo sistemose ir šie padariniai gali būti ilgalaikiai“, – sakė S. Čaplinskas. 

Jis pabrėžė, kad jei žmonės nesupras ir nesilaikys rekomendacijų, tai rezultato bus sunku pasiekti.

Anot jo, praktiškai niekam nepavyko sustabdyti viruso įsiskverbimo į žmonių populiacijas. Todėl nereikia galvoti, kad jei uždarysime sienas ir tikrinsim atvykstančius, sustabdysim viruso plitimą.

Dalis niekada neįgis imuniteto

Kalbėdamas apie galimas perspektyvas S. Čaplinskas teigė, kad po metų ir vėliau COVID-19 „nebus nušluoti nuo žemės paviršiaus ir papildys endeminių virusų gretas“.

„Jei bus pakankamai skiepijama visuose pasaulio kampeliuose, ši liga galėtų tapti reta. Tačiau grupelė žmonių niekada neturės imuninės sistemos šiam virusui ir liks imlūs net persirgę ar paskiepyti, todėl nebus išvengta sunkių atvejų“, – tokias prognozes teikė profesorius.

Pabrėžiama, kad pasaulio visuomenės turės mokytis gyventi su šia liga ir valdyti ją mažinant poveikį kitų ligų atveju: skiepais, gydymu ir diagnostika.


Rašyti komentarą...
I
Irma
2020-10-07 16:50:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Trūkt už valdžių ir vėl iš pradžių-- suka ir suka ratais apie tą patį, vaidina didelį specialistą, bet nieko naujo neparašė, ko dar nežinotume.
Atsakyti
-5

L
Lina
2020-10-07 16:56:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kasmetinis gripas tik dabar europa pinigus moka
Atsakyti
-7

N
Nuomonė
2020-10-07 16:50:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
ČAPLINSKAI, MELUOJI IŠSIJUOSĘS!!! BUNDESTAGO ADVOKATAI IŠTYRĖ ŠIĄ PASAULINIO MĄSTO AFERĄ!!! PONAS REINER FULIČ ,ADVOKATŲ KOLEGIJOS DAKTARAS, VOKIETIJOS IR KALIFORNIJOS TEISĖS DAKTARAS RENKA DUOMENIS APIE NUKENTĖJUSIUS NUO CORONAVIRUSO AFEROS!!! PSO DIREKTORIUS GEBREISUSAS, DROSTENAS, TESTŲ KŪRĖJAS IR VISOS VALDŽIOS KURIOS PRISIDĖJO PRIE ŽMONIŲ APKRĖSTAIS TESTAIS TYRIMO, PRIE EKONOMIKOS GRIOVIMO BUS TEISIAMI TARPTAUTINIU TRIBUNOLO TEISMU PAGAL 7 BK STRAIPSNĮ - GENOCIDAS!!! BĖK KIEK KOJOS NEŠA, NES ŠIAM TEISIAMŲJŲ SĄRAŠE BUS IR TAVO PAVARDĖ!!!!
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų