čaplinskas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau paskelbė anksčiau KIEK atidėtos visų pilnamečių vakcinacijos antrąją sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze startą. Tačiau ar reikėtų skubėti dar kartą pasiskiepyti visiems iš eilės? Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

Jau nuo penktadienio, liepos 1 d., nustojant veikti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) vadovo posto netenka ir dar neseniai jį atsikovojęs prof. Saulius Čaplinskas. Įstaiga kartu su keliais kitais centrai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) uždaroma įgyvendinant nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizaciją. Apie tai, kad ketvirtadienis yra paskutinė jo darbo diena ULAC, S. Čaplinskas paskelbė ir socialiniame tinkle.

Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Moderna“, pirmoji sukūrusi informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas, paskelbė, kad netrukus pradės dalyvių atranką į mRNR ŽIV vakcinos antigeno pirmojo etapo klinikinį tyrimą Ruandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Kone 20 Europos šalių fiksuoti beždžionių raupų atvejai sukėlė nerimą specialistams ir visuomenei, mat paprastai ši liga plinta tik dalyje Afrikos valstybių. Nors mokslininkai dar aiškinasi tikslią viruso išplitimo priežastį, raminama, kad dėl to atostogų planų dar tikrai nereikia skubėti keisti. Medikai pažymi, kad plintant beždžionių virusui gera žinia ta, kad šis virusas yra tos pačios linijos kaip ir raupai, kurie žmonijai yra žinomi jau seniai.

Lietuva atidžiai stebi situaciją dėl Europoje plintančių beždžionių raupų, tačiau grėsmės kol kas nėra, sako sveikatos apsaugos viceministras. „Lietuva ruošiasi, Sveikatos apsaugos ministerija mato, stebi situaciją šalyse, vertina ir šios ligos paplitimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Aurimas Pečkauskas. Anot jo, tolesni sprendimai tiek Europos lygiu, tiek Lietuvoje priklausys nuo ligos plitimo. „Bet viskas priklauso nuo ligos eigos.

Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.

Mokslininkai prognozuoja, kad galiausiai kiekvienas užsikrės COVID-19 ir tikriausiai dar daug kartų per savo gyvenimą. Tokia žinia pasidalino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas. „Jeigu tirsi, tai ir rasi, rodo Ispanijos pavyzdys. Jie diagnozavo moterį, užsikrėtusią COVID-19 (koronaviruso infekcija) mažiau nei praėjus 3 savaitėms po buvusio užsikrėtimo. Reinfekcija (pakartotinas užsikrėtimas) tikrai įmanoma“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Į Lietuvą plūstant nuo karo bėgantiems ukrainiečiams specialistai įspėja ir apie galimas grėsmes mūsų sveikatos sistemai. Medikai primena, kad karinius konfliktus neišvengiamai lydi humanitarinė katastrofos ir atsiranda geros sąlygos įvairioms infekcinėms ligoms plisti.   Paklaustas apie tai, kokias grėsmes karas apskritai sukelia sveikatos sektoriui, ilgametę infekcinių ligų gydymo patirtį turintis prof. habil. dr.