• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo pat pirmųjų dienų, kuomet prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje, viešojoje erdvėje pasirodydavo naujienos apie nuo karo nukentėjusius žmones, jų šeimas bei tuos, kurie teikė pagalbą ar į savo namų erdvę priėmė tuos, kuriems teko palikti namus. Dėl visiems suprantamų priežasčių, retai kada pavykdavo ką nors išgirsti iš tų, kurie kovojo ir vis dar tebekovoja Ukrainos pajėgų gretose.

Nuo pat pirmųjų dienų, kuomet prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje, viešojoje erdvėje pasirodydavo naujienos apie nuo karo nukentėjusius žmones, jų šeimas bei tuos, kurie teikė pagalbą ar į savo namų erdvę priėmė tuos, kuriems teko palikti namus. Dėl visiems suprantamų priežasčių, retai kada pavykdavo ką nors išgirsti iš tų, kurie kovojo ir vis dar tebekovoja Ukrainos pajėgų gretose.

REKLAMA

Vis dėlto, tv3.lt naujienų portalui pavyko susisiekti su ukrainiečiu Maksimu (25), kurio komandos pagrindinė užduotis yra nuolat stebėti Ukrainos oro erdvę. Kartu su kolegomis vykdydamas svarbias užduotis, ukrainietis mažai pailsi, tačiau, kaip jis pats teigia: „Žmonių teigiamas požiūris neleidžia prarasti kovinės dvasios.“

Lietuvoje gyvenanti Maksimo pusseserė Julija pasakojo, kad dažnai susisiekti su pusbroliu nepavyksta, nes jis daug ko nesako net ir savo tėvams, kadangi dalies informacijos atskleisti negali saugodamasis, kad jos nesužinotų ir neišgirstų priešai. Ukrainoje kovojančiam vyrui dažnai dėl to tenka keisti ir lokaciją, todėl viską, ką išgirsta apie pusbrolį, Julija sužino iš savo mamos, kuriai naujienas apie savo sūnų perduoda jos sesuo.

REKLAMA
REKLAMA

Visai neseniai, moters vyras dalinosi ir pagalbos prašymų, kuomet rinko paramą ir siuntė ją į Ukrainą. Dabar Julija džiaugiasi, kad buvusios reikalingos reikmės Maksimą pasiekė be jokių kliūčių, o ir buvo jau spėtos panaudoti tikslingai.

REKLAMA

„Apie tai, kas vyksta, Maksimas pasidalina su savo tėvais praėjus kuriam laikui. Kuomet rinkome paramą, jo tėvas pasidalino, kas vyksta, kai jau iš tiesų buvo labai blogai“, – priduria Julija. Būtent per Lietuvoje gyvenančią moterį ir pavyko susisiekti su Maksimu, kuris šiuo metu įnirtingai gina savo tėvynę.

Nesitikėjo tokio palaikymo

Susisiekus su Julija, moteris pasakojo, kad jos pusbrolis nesitikėjo, jog taip toli nueis ir bus pastebėtas jo pagalbos prašymas. Dar balandžio mėnesį savo „Facebook“ paskyroje, juo pasidalino Julijos vyras, kuris tą kartą rašė:

REKLAMA
REKLAMA

„Julijos pusbrolis Maksimas (25), karininkas, prieš kelias dienas su savo būriu jaunuolių (30 žmonių) buvo perkeltas į Kramatorską iš Luhansko. Trečioji fronto linija. Jiems pasakyta, kad jie turi pasirūpinti savimi patys, nes bus pasirūpinta tik pirmąja ir antrąja fronto linijomis. Neturi nei maisto, nei vandens, miega lauke pačių iškastose duobėse.

Prašo pagalbos negendančiam maistui, ir patiems reikalingiems daiktams, kaip palapinės, čiužiniai, nori pirkt seną automobilį, kad galėtų nors iš vietos pajudėt nesėkmės atveju, o taip, kad galėtų išbūti nors mėnesį.“

Į pagalbos prašymą atsiliepė ir draugai, ir pažįstami ir visai Julijai bei jos vyrui nežinomi kiti socialinio tinklo vartotojai. Į Ukrainą buvo išsiųstas už paramą nupirktas automobilis, negendantys maisto produktai bei kitos išgyvenimui skirtos reikmės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ir aš, ir kiekvienas mano padalinio narys esame labai dėkingi visiems, kurie mums padėjo tokiu sunkiu metu. Deja, negaliu padėkoti kiekvienam asmeniškai, tačiau to labai norėčiau.

Gauta parama pradėjome naudotis iškart, kai tik ji mus pasiekė. Palapinės, čiužiniai ir maistas šiek tiek pagerino mūsų gyvenimą tokiomis sąlygomis.  Žmonės galėjo išsimiegoti esant smarkiam lietui ir stipriam vėjui. Be to, paįvairinome savo maistą racioną, o tai buvo visiems malonu“, – susisiekus su Maksimu, dėkojo jaunas vyras.

Pasiteiravus, ar šiuo metu yra reikalinga bet kokia parama, Maksimas teigė, kad pagalbos reikia kiekvieną kartą, kuomet tenka keisti savo lokaciją. Vis dėlto, ukrainietis tikina, kad šiandien jie gali turėti viską, ko reikia, bet niekada negali žinoti, ko prireiks, pasikeitus sąlygoms, rytoj.

REKLAMA

„Sunku apie tai kalbėti, tačiau šiuo metu tai, ką padarė dėl mūsų žmonės, sumažina bet kokį poreikį. Dar kartą noriu padėkoti“, – pridūrė jis.

„Vienas už visus ir visi už vieną“

Nuo pat karo pradžios Maksimui tenka atsakingai budėti ir nuolat stebėti oro erdvę. Pastebėjus pavojų, jo būrys turi nedelsiant perduoti informaciją ir taip užkirsti kelią galimai priešo atakai. Paklausus vyro, ar pavyksta pailsėti, Maksimas tvirtina, kad esant dideliam būriui žmonių, visi turi galimybę šiek tiek atitraukti mintis nuo esančios įtampos:

„Visi ilsisi skirtingai: kažkas skaito knygas, kažkas ruošia techniką ar dėlioja naujas pozicijas, kitas ruošia maistą. Tokios smulkmenos padeda nukreipti mintis nuo to, kas vyksta aplink. Nepasiduoti padeda humoras, vieni kitų palaikymas. Žmonių teigiamas požiūris neleidžia prarasti kovinės dvasios.“

REKLAMA

Maksimas pasakoja, kad yra sunku kalbėti apie kolegų emocijas, kadangi kiekvienas stengiasi paslėpti savo baimes, nepasitenkinimą ar nusivylimą. Pasak jo, esant tokioms sąlygoms, bet kokia niūri emocija gali užplūsti ir kitus kolegas, todėl kiekvienas stengiasi palaikyti pozityvią atmosferą ir racionaliai vertinti situaciją.

Nepasiduoti emocijoms ir neprarasti kovinės dvasios padeda ne tik kitų palaikymas, tačiau ir begalinis noras gyventi.

„Noriu gyventi šalyje, kurioje gimiau su tomis vertybėmis ir idėjomis, kurios yra man artimos. Noriu būti laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje, turėti šeimą ir auginti vaikus. Dabar visi turime vieną ir tą patį tikslą – įrodyti visam pasauliui savo tvirtumą, norą būti nepriklausomiems ir laisviems“, – tvirtai užtikrina Maksimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ilgesys ir nuolatinis tikėjimas

Nusiraminti ir susidoroti su baime padeda ir jauno vyro šeima bei artimieji, su kuriais susisiekus, jis išgirsta žodžius „Mums viskas gerai“.

„Tai iškart leidžia atsipūsti. Baimė praeina po šeimos ir artimųjų palaikymo žodžių. Žmonos skambutis su dukra, mama ar tėčiu, giminaičiais, draugais iškart išsklaido mintis apie baimę. Žodžiai ir tikėjimas gera ateitimi yra geriausias priešnuodis baimei“, – sako ukrainietis.

Nors susisiekti su artimaisiais kiekvieną dieną yra sunku, tačiau vyras stengiasi bendravimą palaikyti kiek tik įmanoma dažniau. Jis pasakoja, kad daug kuo pasidalinti negali, tačiau užtenka vos minutės pokalbio, kad įsitikintų, jog su namuose jo laukiančiais asmenimis yra viskas gerai.

REKLAMA

Maksimas atvirauja, kad šiuo metu labiausiai pasiilgęs yra savo šeimos ir gyvenimo šalia tų, kurie yra jam be galo brangūs:

„Pasiilgau ir ramių vakarų, pasivaikščiojimų tokiuose gražiuose miestuose kaip Charkivas, Odesa, Zaporižia. Jeigu galima sakyti, pasiilgau visko, kas vyko prieš karą.“

Pasiteiravus, ką norėtų perduoti visiems, kurie šiuo metu išreiškia palaikymą Ukrainai ir jos gyventojams, Maksimas pirmiausiai užsimena įvertinti tai, ką turite šiuo metu ir visuomet siekti geriausio.

„Niekada nepasiduokite, jei jaučiate, kad po to bus geriau, siekite savo tikslo. Nedarykite klaidų, dėl kurių sunaikinsite tai, kas jums yra brangu. Mylėkite savo šalį, savo kultūrą ir vertybes.

Meilė ir požiūris į kitus gali paaiškinti visiems likusiems, kad tik todėl, kad jie jaučiasi blogai, jie negali bandyti sugriauti kitų laimės. Ukraina krauju ir skausmu pasieks savo tikslą, tačiau įrodys, kad visi žodžiai apie nepriklausomybę, patriotizmą ir suverenitetą yra ne tik žodžiai, o meilė“, – baigdamas pokalbį teigia Maksimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų