Daugelis tėvelių įsitikinę, kad Rugsėjo 1-oji ir gėlės – neatskiriamas derinys. Pabrėšiu – tėveliai, nes vaikai ne patys sugalvoja gėles nešti ir jiems toks įprotis tiesiog įkalamas nuo mažų dienų, nes ir patys jų tėvai taip darė.
Sutinku, kad gėlių dovanojimas – mielas gestas, mėgstu ir pati jų pasimerkti namuose, bet vieną vazą, o ne kibirais, kaip būna po kiekvienos mokslo metų pradžios šventės.
Ar gėlės gražu? 100 procentų taip ir čia net nesiginčysiu. Bet daugelis juk tas gėles neša ne dėl to, kad jiems gražu, o dėl to, kad „reikia“. „Reikia“ dedu į kabutes, nes patikėkit manim, tikrai nereikia ir jeigu kažkas pasakys jums, kad Rugsėjo 1-ąją būtina eiti pas mokytoją su gėlėmis rankose – netikėkit.
„Kada baigsis ši mada?“
Grožis lai lieka grožiu, bet juk mes, mokytojai, galime ir patys nusipirkti tuos kelis kardelius už 30 centų iš parduotuvės, pasimerkti namuose ir turėti kelias gražias gėles. Vis dėlto, kadangi visiems „reikia“ nešti gėles, mes turime nebe džiaugsmą, o galvos skausmą. Kur tiek jų padėti?
Aš žinau, kaip smagu visiems fotografuotis su savo atžalomis, rankose laikančiomis už juos beveik didesnes gėles, dalintis kadrais socialiniuose tinkluose, turėti juos prisiminimui. Bet kada baigsis šita mada dovanoti gėles? Manau, jau seniausiai galėjome to atsisakyti.
Kitą kartą kviečiu pasipuošti tomis gėlėmis savo namus. O tuos pinigus, kuriuos skiriate gėlėms, geriau skirkite kokiam paprasčiausiam dovanų čekiui.
Gėlės po kurio laiko nuvysta, jų grožis labai laikinas, o štai gavus kuponą, kad ir 30 eurų vertės, galima įsigyti tai, ko išties reikia. Galų gale, bent kelioms dienoms apsirūpinti maistu. Mes, mokytojai, taip pat praktiški žmonės ir vien šokoladais, suneštais per Rugsėjo 1-ąją, nesimaitiname.
Nesupraskite neteisingai – gėlių gauti visada labai smagu, bet manau, kad laisvai galima nuo visos klasės padovanoti kelis žiedus ar puokštę ir to gana.
Galima gal pridėti ir kokį kuponą (tik nepamirškite, kad tai nėra būtinybė, bet jei jau taip norisi kažką dovanoti, praktiškos dovanos – pačios geriausios!) ir tiek pakanka. Arba apsieikime visai be dovanų – ir be jų vaikus ir mylime, ir mokome.
Autorė: Milda
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
. Tad neškit skilandžius, dešras ir kitas gėrybes, kurias dažnas pats tik parduotuvėje mato. Tikslas kilnus - mokytojas pasveikintas, pamaitintas, laimingas. O mokinio žinias pagal ką matuosim - pagal kardelių skaičių ar skilandžio didumą?
