Pradėsiu nuo to, kad draugė su vyru po beveik penkerių draugystės metų ryžosi svarbiam žingsniui ir iškėlė vestuves. Labai, labai, labai to laukiau, man ji – viena brangiausių draugių, kurią pažįstu kaip nuluptą, nes draugaujame dar nuo pradinių klasių.
Daug kartų esame aptarinėję per tuos metus, kaip atrodys mūsų svajonių vestuvės. Mano svajonės ir liko svajonėmis, apie vedybas dar nė negalvoju, neturiu net su kuo žengti prie altoriaus, o ji savo svajonę išpildė – susikūrė tokią šventę, kokios ir norėjo.
„Kiaulės kokių reta“
Vestuvės yra jauniesiems ir apie jaunuosius, tad man atrodo savaime suprantama paisyti jų norų. O draugės ir jos vyro noras buvo vienas: šventė be alkoholio.
Draugė išvis negeria ir niekada to nedarė, net per gimtadienius ar šventes negeria net taurės šampano – jai to paprasčiausiai nereikia. Jos vyras alkoholį vartoja labai retai ir labai mažai, tad jų bendras sprendimas ir buvo, kad alkoholio šventėje nereikia, nes tai – ne apie juos.
Bet spėkit, ar visi suprato ir laikėsi šito prašymo, kuris, beje, buvo aiškiai nurodytas kvietime? Ne. Vietoj to, kad pasimėgautų švente, buvimu kartu, muzika, skaniu maistu, ieškojo būdų, kaip apeiti šitą prašymą.
Nesuskaičiuosiu, kiek kartų girdėjau žmones kalbant, kad kaip čia šventė be alkoholio! Bet kalbos yra viena, visai kas kita – jų veiksmai. Tai jūs įsivaizduokit tokį vaizdą: protingi suaugę žmonės, kaip kokie paaugliukai, ėjo už kampo ir „paslapčia“ gėrė savo atsineštą alkoholį, kurį slėpė kas kur.
Paslapčia rašau kabutėse, nes nematyti, kad žmonės girtėja akyse, ir neužuosti nuo jų sklindančio alkoholio kvapo, negalėtų nebent vaikas, bet ir tas suprastų. Mano įsiutis buvo padangėse – neturiu ką kito pasakyti, kaip tik kiaulės kokių reta.
Nejau taip sunku ištverti tą vieną vakarą be alkoholio? Gerai, niekas neprisigėrė iki „žemės graibymo“, bet aiškiai matėsi, kas bėgiojo už to kampo. Apgailėtina, tiesiog apgailėtina.
Mačiau, kad draugė iš pradžių kiek nusivylė, bet paskui jau numojo ranka – ar jai gadintis šventę ir nuotaiką dėl to, kad kažkas nesugeba švęsti be alkoholio?
Bet ką supratau labai aiškiai, kad tikrai nemokam mes atsipalaiduoti ir mėgautis šventėmis be alkoholio. Kažkaip reikia išgerti, kad ta nuotaika užsikurtų, nebemokam tiesiog atsipalaiduoti be tokių dalykų pagalbos. Liūdna.
Tai ką aš noriu šiuo paatviravimu pasakyti – nebūkit kiaulės ir paisykit jaunųjų norų. Tai jų šventė ir jų norai yra aukščiau visko tą vieną dieną, pakentėkit, atbūkit ir tada jau galėsit daryti ką norit sugrįžę namo. Tai juk nėra taip sunku. O jei labai norisi daryti savaip, pagalvokit, kad jūsų poelgis gali sugadinti visą šventę.
Autorė: skaitytoja Viltė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
