Gripas kol kas diagnozuotas tik šešiems žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminų prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis... Apie tai kalbamės su Kauno „Naujosios klinikos“ šeimos gydytoja Birute Dargiene.
Ligita Šoliūnienė
Gydytoja, kaip manote, kokia kasdien vis didėjančio ligonių skaičiaus priežastis?
Peršalimo ligos – vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens ir žiemos sezonais. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų. Dažniausiai šios ligos simptomų atsiranda tada, kai organizmas labai
sušyla, o po to staigiai atvėsta. Atkreipkite į tai dėmesį, kai rengsite vaikus!
Kokie pagrindiniai viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai? Kaip juos atskirti nuo gripo?
Slogą ir kosulį dažniausiai lydi neaukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir perštėjimas, silpnumo jausmas ir galvos skausmas. Užsikrėtus gripu vargina raumenų maudimas, energijos stoka, sausas kosulys, pakyla aukšta temperatūra.
Ar tai pavojinga? Juk dažnai nekreipiame dėmesio į panašius simptomus ir, nors prastokai jaučiamės, keliaujame į darbą, vedame mažuosius į vaikų darželį...
Peršalimo ligos pavojingos asmenims, kurių silpnesnis imunitetas, pavyzdžiui, mažiems vaikams, seneliams, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač organizmą nualina lėtinės inkstų, širdies, plaučių ligos,
cukrinis diabetas. Peršalimo ligos daugumai trunka 8–14 dienų ir neturi jokių pasekmių sveikatai, tačiau kai kuriems ligoniams atsiranda komplikacijų: otitas, sinusitas, faringotonzilitas, bronchitas ar plaučių
uždegimas. Jei peršalimo simptomai užtrunka ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją.
Patarkite, kaip kuo ilgiau nepatekti į ligos glėbį?
Jei žinote, kad esate linkę greitai susirgti, venkite masinių susibūrimų, blogu ir nepalankiu oru susilaikykite nuo išvykų ar lauko darbų. Kaip prevencinė priemonė būtina tinkama apranga. Labai svarbu stiprinti
organizmo atsparumą, t. y. grūdintis, sportuoti, gerai pailsėti. Nemažiau reikšminga atkreipti dėmesį į mitybą, nes įvairios dietos ar nesubalansuota baltyminė mityba gali paveikti bendrą imuninės sistemos
būklę.
Kaip patartumėte gydytis, kad sergantieji greičiau pasveiktų, o liga nesugrįžtų atgal? Ką vartoti tinkamiausia ir efektyviausia?
Jei susirgote, stenkitės neapkrėsti aplinkinių, dėl to kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną, nosį, naudotis vienkartinėmis servetėlėmis. Peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibakteriniai preparatai –
neveiksmingi. Pakilus temperatūrai nereikia skubėti tuoj pat ją numušti temperatūrą mažinančiais vaistais. Jei jaučiamasi pakankamai gerai ir nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikia leisti organizmui pačiam
kovoti su infekcija – pakilus temperatūrai organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Temperatūrą mažinančių vaistų patariama vartoti temperatūrai pakilus daugiau nei 38 laipsniai.
Peršalus tinka įvairios vaistažolių arbatos: čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, šalavijų, kmynų ir kt. Dažnai peršąlantiems svarbu stiprinti imunitetą ežiuolės preparatais, bičių produktais, žuvų taukais, vitaminu C. O svarbiausias mokslininkų įrodytas faktas – peršalimas ir infekcijos bejėgiai prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką. Dovanokite ją aplinkiniams ir patys džiaukitės maloniomis smulkmenomis!
