restoranai

Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti? Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.

Vienus verslus ši permaininga vasara smarkiai nuskriaudė, kitiems blogas oras net padėjo. Kai kuriems lietus reiškė beveik tuščią kalendorių rezervacijų prasme, o kiti tuo pat metu sulaukė daugiau klientų. Tačiau vien orais visko paaiškinti nepavyks – verslai pastebi ir kitų pokyčių žmonių elgesyje. Baidarių nuomotojams oras gali nulemti beveik visą dienos uždarbį. Kai šilta ir saulėta, norinčiųjų plaukti gali būti daugiau nei pajėgiama priimti.

Restoranų ir kavinių apyvarta Lietuvoje pernai siekė 1,24 mlrd. eurų ir buvo dešimtadaliu didesnė nei 2024 metais (1,1 mlrd. eurų), o tarp lyderių buvo restoranų tinklai „McDonald‘s“, „Hesburger“, „Charlie Pizza“. Pernai pajamas augino daugiau nei pusė rinkos dalyvių, o jas mažino apie 30 proc. įmonių, dar dalis nenurodė jokių pajamų, ketvirtadienį pranešė 2 tūkst. įmonių ataskaitų išanalizavęs Registrų centras.

Lietuva bus gastronomijos Meka – tokią savo viziją iš stalčiaus ištraukė naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Ministerija su ekspertais žada sukurti gastronomijos strategiją Lietuvai garsinti ir turistams pritraukti. Strategijos kūrėjai žada, kad į Lietuvą pritrauks ir pasaulinio lygio renginius, įkurs gastronomijos ir inovacijų centrą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Šefas Arnas svečiams patiekia tokius šedevrus, į kuriuos žiūrint net ir neišalkęs praalksti.

Šiandien oficialiai pristatytas jau trečiasis „MICHELIN Guide Lithuania“ leidimas vėl tapo Lietuvos gastronomijos scenos augimo ir tobulėjimo liudijimu. Visame pasaulyje aukščiausio profesionalumo ženklu pripažįstamas „Michelin“ žvaigždes šiemet pelnė 5 Lietuvos restoranai, o iš viso į prestižinį gidą įtraukti 44 restoranai – 7 daugiau nei pernai.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą tarp restoranų ir kavinių pernai sumokėjo „McDonald‘s“ greito maisto restoranų valdytoja Lietuvoje „Premier Restaurants“ – 16,7 mln. eurų, arba 7,6 proc. daugiau nei užpernai, skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje vietoje rikiavosi restoranus „Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „Skonis“ valdanti bendrovė „Amber Food“, jos sumokėtų mokesčių suma augo 21,8 proc. iki 6,05 mln. eurų.

Restoranai ir kavinės piktinasi, kad maistą į gyventojų namus vežiojančios bendrovės jiems tapo per didele našta. Esą maisto į namus paslaugos teikėjai vidutiniškai pasiima apie pusę viso gyventojo pateikto užsakymo vertės. O restoranams teikti tokią paslaugą neapsimoka, nes vis dažniau gyventojai užsisakinėja maistą per populiarias programėles, kurios reklamuoja maitinimo įstaigas. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šventėms ruošiasi ir pajūris. Palangoje Kalėdoms bei Naujiems metams užimti jau 70 proc. viešbučių kambarių, sparčiai mažėja ir vietų restoranuose. Panašu, kad šias šventes lietuviai nusiteikę sutikti išskirtinai prabangiai – šluoja ir šventines vakarienes, kuriose vieta žmogui atsieina 160 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Palanga naktį spindi Kalėdomis. Auksu žėri centrinės miesto aikštės, Basanavičiaus gatvė, eglutė bei čiuožykla.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė naujas Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio tradicijas. Laidos viešnia papasakojo, kokios kainos vyrauja tiems, kurie puoselėja naujas tradicijas. E. Šiškauskienė laidoje kalbėjo apie naujas tendencijas lietuvių virtuvėse kalėdiniu laikotarpiu.

Lietuvoje sparčiai daugėja užsidarančių kavinių ir restoranų – bankrotų banga neaplenkia net gerai žinomų vardų. Ekspertai sako, kad tai ne tik pandemijos pasekmė, bet ir griežtų „Sodros“ reikalavimų bei finansinio neatsparumo rezultatas. Ar maitinimo sektorius dar turi vilties atsitiesti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Sandra Pavlova, verslo mokesčių specialistė, „Noewe“ partnerė.

Per 9 šių metų mėnesius daugiau nei 60 Lietuvos restoranų inicijavus bankrotą, verslo atstovai teigia, kad didelį jų skaičių lemia nuo šių metų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, augančios žaliavų kainos bei nuo pandemijos laikų užsilikusios skolos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad 15 Vilniuje ir Kaune esančių restoranų yra nepritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Visi jie buvo įspėti dėl diskriminacijos.

Šių metų vasara restoranų ir maitinimo verslui buvo itin permaininga – prasti orai ir svyruojantys lankytojų srautai nulėmė, kad iki rugpjūčio pabaigos bankroto procedūras pradėjo 19 maitinimo įmonių, daugiausia Vilniuje ir Klaipėdoje. Neliko per 100 darbo vietų, fiksuotos ir skolos „Sodrai”, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, gavusi skundą dėl turimos negalios apribotos galimybės apsilankyti sostinės restorane „Augustin“, įspėjo pastarąją įstaigą dėl diskriminacijos. Kaip pranešė tarnyba, į ją kreipęsis pareiškėjas nurodė, kad šiame restorane bandęs rezervuoti staliuką.  Jam pasiteiravus, ar į „Augustin“ gali patekti klientai su neįgaliojo vežimėliais, restorano atstovai vyrui nurodę, kad įėjimas tokiems asmenims nėra pritaikytas.

Kainomis restoranuose jau skundžiasi ne tik gyventojai, bet ir pačių restoranų savininkai. Esą užsiimti šiuo verslu neturėtų joks sveiko proto žmogus, kadangi pelno čia nėra, o kainos – jau didesnės nei užsienyje. Šią problemą iškėlė ir atvirai apie tai pirmadienį forume „Apginkime ekonomiką“ kalbėjo restoranų įkūrėjas, žinomas virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.

Gegužės 28 d. Lietuva taps išskirtinių gastronomijos įvykių epicentru – tądien bus ne tik paskelbtas atnaujintas prestižinio „Michelin Guide“ įvertintų restoranų sąrašas, bet ir pirmą kartą mūsų šalyje įvyks nacionalinis „Bocuse d‘Or“ konkursas, kurio nugalėtojams atsivers durys į pasaulinę kulinarijos sceną. „Turizmo skatinimas yra vienas iš mūsų prioritetų, o „Michelin“ gidas Lietuvoje prie to prisideda.

Pernai į Lietuvą žengęs restoranus vertinantis „Michelin“ gidas tapo dar vienu patvirtinimu, jog, nepaisant iššūkių, gastronomijos kultūra Lietuvoje veržliai auga. Ko reikia, kad restoranas išliktų konkurencingas ir pelnytų įvertinimus? Kas lemia svečio patirtį restorane? Fermentacijos mokslas, skonių kūrimo pagrindai, dėmesys desertams ar vegetariškiems patiekalams.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ valdomame „Paupio turguje“ įsikurs trys nauji restoranai – „Ryk Lys“, „Holigans“ ir „Padre duos pipirų“.  Kaip skelbiama bendrovės pranešime, „Ryk Lys“ bei „Holigans“ keičia veikusius restoranus „Mollusca“ ir „Sugamour“. Pastarųjų gastronominėje erdvėje nebeliko po to, kai jų valdytoja „Saldi kava“ paskelbė apie bankrotą.

Užsidarinėjančios kavinės ir restoranai prašo valdžios grąžinti lengvatinį PVM tarifą. Pasak verslo, oficiali statistika neatspindi realybės: greito maisto tinklai plečiasi, o gerų restoranų likimas kabo ant plauko. Dalis valdančiųjų nori suteikti verslui lengvatą, tačiau Vyriausybė kol kas tam nemato reikalo.  Dalis Lietuvos restoranų, kavinių bei kitų maitinimo įstaigų susiduria su sunkumais.

Pastaruoju metu Lietuvoje bankrutuoja nemažai maitinimo įstaigų. Vis tik kavinės atleisti darbuotojus, kelti kainas ar nutraukti veiklą yra priverstos ne tik dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, bet ir dėl pačių gyventojų bei turistų. Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.

Susumavus rezultatus paskelbti jau penktus metus vykstančių „Tablein Diners’ Awards“ apdovanojimų rezultatai: garbingame dvidešimtuke – geriausiai svečių 2024-aisiais įvertinti Lietuvos restoranai. Unikalu tai, kad „Tablein Diners’ Awards 2024“ lyderių trejetuke atsidūrė net dveji meksikietiškos virtuvės namai, gastronominį žemėlapį greta didžiųjų miestų papildė ir kurortai, o visame TOP 20 – jau penkios moterų šefių pavardės, rašoma pranešime spaudai.

Nuo sausio įsigaliojus naujai turistų registravimo tvarkai, įpareigojančiai viešbučius ir kitas svečių įstaigas registruoti visus klientus, verslo atstovai teigia, kad naujovė kelia daug sunkumų ir sumaišties, o jos nauda lieka neaiški.

Per beveik 3 metus Lietuvoje cepelinų porcija kavinėje pabrango 2 eurais, o pilstomo alaus bokalas – euru. Restoranų, valgyklų, barų paslaugų kainos padidėjo, tačiau verslai toliau kalba apie sunkius laikus: prašo valdžios grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą.  Per metus viešbučių, restoranų ir kavinių paslaugos vidutiniškai brango beveik 9 procentais. Valstybės duomenų agentūra nuolat stebi populiariausių prekių ir paslaugų mažmenines kainas.

Artėjant 2025 metams, lietuviai naujametines šventes planavo iš anksto, o pinigų prabangioms vakarienėms taip pat nepagailėjo. Naujienų portalas tv3.lt kviečia apžvelgti, kokiomis kainomis ir kokiais skanėstais mėgausis lietuviai šiemet.  Restoranai, nepriklausomai nuo to, ar rengia specialią programą ar šventinį meniu, rezervacijų bangos Naujiesiems sulaukė dar spalio mėnesį.

Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. Vis dėlto kai kurie restoranai gruodžio 24-ąją vadina viena prasčiausių dienų metuose, tačiau tikisi atsigriebti siūlydami Kūčių vakarienę į namus. Verslo atstovai pastebi, jog tokia paslauga domisi vis daugiau žmonių.

Sostinės restoranai jau pildo rezervacijų sąrašus naujiesiems ir sako, kad yra tokių klientų, kurie šventinę vakarienę rezervavo dar vasarą. Tokių vakarienių kainos asmeniui varijuoja nuo 100 iki kone 1000 eurų. Prabangios vakarienės metu siūlomi įmantriausi gurmaniški patiekalai – fazanas su bruknių perlų karoliais, laisvėje pagautas jūros liežuvis ar karališkasis Kamčiatkos krabas.

Palanga jau ruošiasi Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms. Viešbučiai bei kavinės varžosi vieni su kitais, kas gražiau pasipuoš, aiškėja ir šventinės programos bei jų kainos. O vietų apgyvendinimo sektoriuje sparčiai mažėja. Pusė kambarių jau rezervuoti. Dviem Naujametinė naktis gali atsieiti ir daugiau nei tūkstantį eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Viešbučio „Palangos žuvėdra“ darbuotojai puošia aplinką gražiausioms metų šventėms, kai iki Kalėdų liko lygiai mėnuo.

Lietuvos restoranų, viešbučių ir kavinių atstovai ketvirtadienį Vilniuje protestuos dėl augančių mokesčių. Tokios protesto akcijos vienu metu numatytos visose trijose Baltijos valstybėse. Vienas protesto organizatorių Lietuvoje, Kauno viešbučio „Daugirdas“ vadovas Vytautas Gustas teigė, kad Baltijos šalyse pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra didesnis, nei kitose Europos valstybėse.

Draudimai rūkyti žmonėms daugiabučių balkonuose ties čia nesibaigia. Mėgstantys rūkyti asmenys to daryti, yra tikimybė, negalės dar keliose specifinėse vietose, pavyzdžiui, lauko kavinės. Tai yra kol kas tik rekomendacija iš Europos Komisijos, tačiau nežinia, kaip ją priims Lietuvos verslai. Europos Komisija siūlo rekomendaciją plėsti zonas, kuriose būtų nerūkomos cigaretės bei elektroninės cigaretės. Į šias vietas įtraukta ne tik miestų parkai, autobusų stotelės, bet ir lauko kavinių terasos.

Dalis Lietuvos restoranų, kavinių, valgyklų skelbia atsidūrę gilioje krizėje. Esą padidėjęs PVM, išaugę atlyginimai, per mažas vartojimas juos veda link bankrotų: vis daugiau verslų atsiduria ties bedugne. Restoranų atstovai reikalauja valdžios peržiūrėti mokesčių politiką – grąžinti lengvatinį PVM tarifą, tačiau ekonomistai aiškina, kad apie lengvatas kalbėti per anksti, nes restoranai laikosi pakankamai gerai: apyvartos pakankamai geros, o ir darbuotojų sektoriuje daugėja.

Neretai, lankantis kavinėje ar restorane, galime išvysti, kaip su aptarnaujančiais padavėjais ar kitais įstaigos darbuotojais kai kurie klientai elgiasi ypač nemaloniai. Kartais savo elgesiu jie netgi priverčia jausti svetimos gėdos jausmą, o tokiu būdu sugadinama ne tik darbuotojų, bet ir aplinkinių svečių nuotaika.

Dalis restoranų lankytojų greičiausiai jau pastebėjo, kad Lietuvoje atsirado naujovė – galimybė užsisakyti maistą bei gėrimus ir už juos susimokėti be padavėjo, t. y. tiesiog telefono kamera nuskenavus QR kodą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dalis kavinių galimai tuo naudojasi, siekdamos išvilioti iš klientų arbatpinigių.

Dienos pietų kaina skirtinguose Lietuvos miestuose gali skirtis kelis kartus. Didmiesčių gyventojai skaičiuoja, kad ir 10 eurų nepakanka pietums, tuo metu mažesnių miestų gyventojai pietums išleidžia vos 2,5 euro. Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga.

Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga, tačiau palikti savo sunkiai uždirbtų pinigų išbrangusiuose Lietuvos restoranuose, valgyklose, kavinėse jie nenori. Naujausia statistika rodo, kad šiemet nuo sausio iki gegužės maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9-iais procentais lyginant su pernai. Žmonės nenori permokėti už maistą.   Restoranų verslas aiškina, kad paslaugos negali būti pigesnės, nes esą nuolat kyla algos, o ir mokesčių lengvatos nebeliko.

Gyventojai Lietuvoje vis rečiau užsuka į restoranus ir kavines. Ekonomistas pastebi, kad gyventojams kainos restoranuose atrodo nebeadekvačios, todėl prognozuoja, kad ateityje sulauksime bankrotų. Restoranų savininkų nuotaikos irgi pesimistiškos. Portalo tv3.lt skaitytoja Greta pasakojo, kad anksčiau kiekvieną penktadienį su šeima eidavo vakarieniauti į restoraną. „Dabar einame kas antrą penktadienį, o kartais tik vieną kartą per mėnesį. 4 asmenų šeimai išėjimas į restoraną tapo per brangus.

Praėjus pusmečiui po to, kai lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms buvo grąžintas į 21 proc., atstovai neslepia, kad tampa vis sunkiau išvengti nuostolių. Tad vieni ir toliau kelia kainas, kiti atleidžia darbuotojus, o dalis net ir bankrutuoja. Maitinimo ir gėrimų paslaugų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2024 m. balandį sudarė 124,1 mln. eurų to meto kainomis, ir, palyginti su 2024 m. kovu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,8 proc.

„Michelin“ žvaigždžių lietus – taip buvo vertinamas džiugesys, kai paaiškėjo, kad net keturi Lietuvos restoranai gavo po „Michelin“ žvaigždę. Tiesa, skelbta, kad „Michelin“ vertintojų apsilankymui, viešinimui ir kitoms paslaugoms turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ yra numačiusi 1,67 mln eurų. Ar apdovanoti restoranai tikrai yra verti žvaigždės, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė apžvalgininkas Andrius Užkalnis.

Ketvirtadienį net penki restoranai Lietuvoje pirmą kartą istorijoje gavo po „Michelin“ žvaigždę, viena iš jų – žalioji „Michelin“ žvaigždė, suteikta išskirtinai dėl tvarumo. Tv3.lt portalas pasidomėjo, kokius patiekalus ir kainas siūlo šie restoranai. „Michelin“ inspektoriai visus metus keliavo po mūsų šalį ieškodami geriausių restoranų, rašoma „Michelin guide“ svetainėje.

Iš pradžių gali atrodyti, kad pavalgyti kavinėje ir pabėgti nesusimokėjus nėra taip paprasta. Vis tik nemažai lietuvių tuo užsiima netgi reguliariai – brangiais patiekalais ir gėrimais vaišinasi nemokamai. Restoranų tinklai neslėpė, kad dėl tokių asmenų susidaro nemenkos sumos. Pavyzdžiui, viename restoranų tinkle 2024 m. klientai nesusimokėjo 6 kartus, o sumos svyravo nuo 35 iki 99 eurų.

Kavinių, restoranų, valgyklų verslas skelbia pavojų. Valdžiai padidinus mokesčius verslininkai nuo naujųjų pakėlė maisto kainas: o gyventojai daugiau mokėti nenori – ėmė mažiau valgyti ir gerti, kavinių restoranų apyvartos sumažėjo 7-iais procentais. Dėl suprastėjusios ekonominės situacijos padidėjo bankrotų rizika: esą miestuose užsidarė jau ne viena maitinimo įstaiga. „Jurgis ir Drakonas“ nusprendė uždaryti vieną iš savo restoranų sostinėje.

Neseniai Aušrinė Armonaitė gyrėsi, kad kažkurį Lietuvos restoraną šiemet papuoš „Michelin“ žvaigždė. O dar neseniau paaiškėjo, kad tai Lietuvai kainuos beveik 2 milijonus eurų. Už ką tiek mokėti? Ar tai eilinis pinigų švaistymas, o gal atvirkščiai – vertinga investicija? Restoranų bendruomenėje sklando kalbos, kad „Michelin“ inspektoriai Lietuvoje jau lankėsi. Du galimi kandidatai gauti žvaigždes yra šefai Liutauras Čeprackas ir Deivydas Praspaliauskas su savo restoranais Vilniuje.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Nors iki Naujųjų nakties dar daugiau nei du mėnesiai, žmonės jau graibsto sodybas ir sales naujųjų sutikimui. Nemažai kaimo turizmo sodybų naujųjų nakčiai jau užsakytos. Tiesa, ir kainos šiemet didesnės, vietos šventei brango maždaug dešimtadaliu. Panašiai tiek brango ir viešbučiai su šventinėmis programomis. Šalies kurortuose ištaigingos vakarienės restorane, šventinė programa su garsiais atlikėjais ir nakvynė prabangiame viešbutyje porai gali atsieiti ir apie tūkstantį eurų.

Gastronominis nusikaltėlis iš Lietuvos jau kone metus siautėja Ispanijoje. Daugiau nei 20 Alikantės restoranų nukentėjo nuo vyro, kuris užsisakydavo maisto ir gėrimų, viską ištuštindavo, o kai reikdavo sumokėti – suvaidindavo infarktą. Bėda, kad vietiniai mūsų tautiečio negali sutramdyti – net po 20 apgavysčių tai laikoma smulkiu sukčiavimu. Paelija su jūros gėrybėmis ir viskio stiklinė – tokiais pietumis mėgavosi pusamžis lietuvis Alikantės restorane Rytų Ispanijoje.

Nepageidaujami vaikai restoranuose – diskriminacija. Tokią išvadą pateikė Lygių galimybių kontrolierė. Tokį kirtį gauna jau ne pirma kavinė ar restoranas. O Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija mano, kad vidinės taisyklės turėtų būti nustatomos paties savininko. Tokio kontrolierės kirčio dėl diskriminacijos pastaruoju metu sulaukė restoranas „Meat SteakHouse“. Čia vaikai nuo 10-ies metų po 17 val. – nepageidaujami. Dėl tokių restorano taisyklių pasiskundė klientė.

Tinklalaidė „Kas ant stalo“ po savaitės ir vėl grįžo į jūsų ekranus, tačiau maisto vertintojų grupės sudėtis šį kartą kiek kitokia – prie komandas vėl prisijungė Jevgenijus, o Donatas ir Eimantė išėjo atostogų, todėl tinklalaidės studijoje pirmą kartą apsilankė svečias.  Naujausioje tinklalaidės laidoje maisto apžvalgininkai ragavo ir vertino „Bonocosi“ restorano picas, o į svečius užsuko komikas, vienas iš „Neragauta Lietuva“ įkūrėjų – Kristoforas Vaidutis.