restoranai

Lietuviai sparčiai graibsto vietas Naujųjų sutiktuvėms restoranuose ir sodybose. Nuo 6 patiekalų vakarienių ir prabangaus šampano purslų iki vakarėlių su gyva muzika iki paryčių. Sodybos kompanijoms gali atsieiti ir pusantro tūkstančio eurų, o vakarienė restorane – nuo 70 iki 600 eurų.

Artėjant šventėms toli gražu ne visos šeimininkės suka galvas, kur geresnę silkę nupirkti ar kokį gardesnį patiekalą pagaminti. Vis daugiau žmonių užsisako šventėms maistą į namus ar tiesiog keliauja šventinės vakarienės, kuriai negaili ir kelių šimtų eurų. Kai kurie restoranai jau net nebeturi vietų rezervacijoms nei Kūčioms, nei Kalėdoms ir sako, kad pirmieji užsakymai pradėjo plūsti dar prieš pusantro mėnesio.

Seime siūloma įpareigoti restoranus geriamąjį vandenį klientams pateikti nemokamai. Tačiau dalis restoranų tikina, kad toks pasiūlymas neapgalvotas ir priešinantis verslą ir visuomenę, mat nemokamų pietų nebūna, o stiklinė vandens restoranui kainuoja gana daug. Vieni mano, kad geriamasis vanduo turėtų visuose restoranuose būti nemokamas ir prieinamas visiems: „Labai gera idėja. Džiaugiamės tokia iniciatyva, nes vandens reikia, jį reikia gerti, tai, jeigu jis būtų, būtų labai gerai.

Įprastai aukcionuose šimtus tūkstančių ar net milijonus turčiai moka už laikui nepavaldžius meno kūrinius. Tačiau šįkart aukcione už įspūdingą sumą parduotas grybas. Lietuvoje tokio grybo nerasi – beveik kilogramą sveriantis baltasis itališkas trumas po aukciono iškeliavo į Honkongą, kur jo laukia restorano keptuvė. Įspūdingoje 13 amžiaus pilyje Italijos šiaurės vakarų Pjemonto regione – neeilinis aukcionas.

Jaunas panevėžietis su šeima užsimojo naujam gyvenimui prikelti sovietmečiu darbininkus maitinusią buvusios gamyklos valgyklą. Sako net receptūras senas radę, tad bandys ir anuomet populiarią kopūstų sriubą su pomidorų padažu virti. Savo sėkme jauną panevėžietį neabejoti skatina ir kitos Panevėžyje sėkmingai veikiančios sovietmečiu dvelkiančios maitinimo įstaigos. Iki šiol karbonadai garuoja buvusio mėsos kombinato valgykloje.

Valdininkai vėl kovoja su įmantriais įmonių pavadinimais. Šį kartą užkliuvo pyragaičius pardavinėjanti įmonė, pasivadinusi „Daktaras desertas“. Maisto ir veterinarijos tarnybai atrodo, kad tokiu pavadinimu paremtas verslo modelis klaidina žmones – į desertinę ateis medikų pagalbos ieškantys žmonės, todėl nurodė pakeisti ir pavadinimą ir interjerą. Desertinės įkūrėjas sako, kad dėl toks biurokratizmas žlugdo jų verslą.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, grožio salonai ir kiti paslaugų teikėjai nusprendę jau dabar klientus aptarnauti tik su galimybių pasu savo sprendimą turi oficialiai deklaruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC). Tai padarę verslininkai savo sprendimo atšaukti nebegali. NVSC rugpjūčio 18 d. duomenimis aptarnauti savo klientus tik su galimybių pasu nusprendė ir tai deklaravo jau 449 įmonės.

Verslininkai paskelbę, kad jau nuo šios savaitės aptarnaus klientus tik su galimybių pasais, sulaukė neigiamų komentarų ir piktų žinučių. Jie baiminasi, kad supykę klientai specialiai gali padirbinėti galimybių pasus. Juk patikrinimo metu bauda tektų verslui. Vis tik NVSC įspėja, kad taisyklių privalo laikytis visi. O baudos nuo 500 eurų iki 6 tūkst. eurų gresia visiems.

Tik su galimybių pasu priimti lankytojus savanoriškai apsisprendę kavinių ir restoranų vadovai sako, kad pasipiktinimų dėl to sulaukia tik socialiniuose tinkluose, o veikla vyksta įprastai. Anot verslininkų, lankytojų srautai nesumažėjo, žmonės ir toliau noriai lankosi maitinimo įstaigose.

Aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Dauguma įmonių, t. y. 245, teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio paslaugas, dar 20 užsiima kitomis veiklomis. Daugiausiai įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, kirpyklose, grožio salonuose ir kitose paslaugų teikimo vietose klientai, turintys galimybių pasus, galės nebedėvėti apsauginių kaukių. Tačiau ne visi verslininkai su tuo sutinka, dalis jų dar neleis klientams nusiimti kaukių ir teiks paslaugas tik jas dėvintiems.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Atsidarymas po karantino gali sukelti užsidarymų bangą, nes baigiasi valstybės pagalba nukentėjusiesiems nuo koronaviruso verslams ir gyventojams bei pradeda kauptis vis didesnės sąskaitos. Restoranų pramonei koronavirusas yra tarsi asteroidas, nužudęs dinozaurus. Pandemija ir karantinai buvo sukrėtimas ekosistemai, grasindamas kai kurioms sektoriaus dalims masiniu išnykimu, o kitus privertęs greitai prisitaikyti – arba mirti.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Viena priežasčių, dėl ko dalis darbuotojų renkasi dirbti aptarnavimo srityje, tai galimybė dalį pajamų gauti arbatpinigiais. Taip įmanoma uždirbti daugiau pinigų sumokant mažiau mokesčių, nes Lietuvoje arbatpinigiai vis dar nėra griežtai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Vis dėlto, prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie elektroninės arbatpinigių sistemos kūrimą, kuri automatiškai skaičiuotų gyventojų pajamų mokestį.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Vos 21-erių Rokas Galvonas savo užsispyrimu ir atkaklumu stebina jau nuo paauglystės. Savo verslą nuo 15-os pradėjęs plėtoti jaunuolis dabar vadovauja trims restoranams, o penktadienį duris atvėrė ir legendinė vila „Auska“, kuria R. Galvonas rūpinsis ateinančius du metus. O meilę gaminimui vaikinas sako pajautęs dar vaikystėje. R. Galvonas pasakoja netgi turėjęs savo receptus, o artimieji žinojo, kad geriausia dovana – receptų knygos.

Šalies maitinimo įstaigos – barai, kavinės restoranai – pirmadienį pasitiko džiugiai, mat su Galimybių pasu prasiplėtė jų veiklos galimybės. Nerimaujančius, kad dabar, turint patikrinti kiekvieno lankytojo Galimybių pasą ir asmens dokumentą, prie kavinių nusidrieks eilės, verslininkai ramina, kad procesas bus nesudėtingas. Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų.

Italiją drebina naujas išradimas – Romoje pastatytas greitasis picos aparatas. Įmetus nuo keturių iki šešių eurų, priklausomai, ką pasirinksi, šviežią picą jis paruošia akimirksniu, tik reikia pasirinkti ingredientus ir po kelių minučių iš automato išvažiuoja pica atviroje dėžėje. Pandemijos akivaizdoje italams tokia naujovė itin aktuali, tačiau džiugiai ją pasitinka ne visi.    Italas Zampiga skundžiasi: „Ji daug mažesnė palyginus su ta restorane, daug mažiau ingredientų.

Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. lietuvių negali įsivaizduoti savo atostogų be ramus poilsio gamtoje, prie vandens telkinio. Kaip žinia, būtent toks poilsiavimo būdas neatskiriamas ir nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato. Todėl artėjant atostogų ir grilinimo sezono pradžiai, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, kartu su turizmo informacijos centrais, sukūrė specialų iškylų vietų, su laužavietėmis ar kepsninių nuoma, žemėlapį.

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Praėjusią savaitę atsidarė lauko kavinės, restoranai ir barai. Nors oras buvo gana prastas ir lankytojų daug nebuvo, tačiau baruose vis tiek ėmė trūkti alaus. Jų atstovai aiškina, kad gamintojai nespėjo alaus pagaminti, o kai kurie įsiskolinę barai neturėjo iš ko jo ir nusipirkti. Alaus daryklų atstovai pripažįsta, kad trūko ne tik retesnių rūšių alaus, bet ir lauko baldų ir skėčių.

Kai kurios praėjusią savaitę atsidariusios lauko kavinės pritrūko alaus, rašo portalas vz.lt. „Stringa pilstomo alaus tiekimas. Daug rūšių pilstomo alaus tiekėjai šiuo metu pasiūlyti negali“, – portalui sakė kokteilių baro „Alchemikas“ vadovas ir „Cafe De Paris“ savininkas Šarūnas Čėsna. Jo žiniomis, pilstomo alaus trūksta, nes per karantiną naujo jo niekas nevirė kol nebus aišku, kada dirbs barai.

Penktadienį siautęs permainingas oras, regis, barų ir kavinių išsiilgusių vilniečių neišgąsdino. Net ir šlapdribai siaučiant sostinės lauko kavinėse šurmuliavo lankytojai. Beveik pusė metų – tiek gyvenome be kavinių, barų ir restoranų. Pernai lapkričio 29 d. įsigalioję  karantino ribojimai maitinimo įstaigoms maistą tiekti leido tik išsinešti. Nuo praėjusio ketvirtadienio lauko kavinėms buvo leista veikti. Tiesa, su tam tikrais ribojimais – dirbti jos gali tik iki 21 val.

Pasisėdėjimas lauko Kauno kavinėje virto vakarėliu. Policija pradėjo administracinę teiseną dėl karantino taisyklių nepaisymo. Kol galimai nusižengusio baro savininkai bado pirštais į balių užkūrusius studentus iš užsienio, kitiems verslininkams pikta, kad pavienės įstaigos teršia viso sektoriaus vardą. Barai, restoranai prašo, kad Vyriausybė leistų jiems dirbti ir viduje: esą, prastu oru lauko kavinės neišsilaikys.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Į maitinimosi įstaigą žmonės gali vykti nuo 7 iki 21 valandos, o prie vieno staliuko gali sėdėti 2 žmonių grupės, išskyrus šeimos narius. Taip pat privalu dėvėti veido kaukę bei laikytis atstumo. Panašu, kad Kaune esančiame „Movido“ bare šios taisyklės negalioja. Daugelis internautų dalijasi vaizdais iš vakar šiame bare vykusio tikro vakarėlio.

Lietuvoje vėl veikti pradėjo lauko kavinės, barai, restoranai. Nors šaltas oras atbaido dalį klientų, ištikimiausi įstaigų lankytojai prie staliukų sėdo jau nuo ankstyvo ryto. Dirbti pradėjo ne visi verslininkai. Kol vieni atsidaro negalvodami apie pelną, kiti laukia geresnio oro ir švelnesnių karantino sąlygų, leidimo klientus aptarnauti ir patalpose. Lietuvoje nuo ketvirtadienio vėl pradeda veikti lauko kavinės, barai, restoranai.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Nuo kitos savaitės leista dirbti maitinimo įstaigoms, jos klientus jau galės priimti atvirose erdvėse. Restoranų ir kavinių atstovai džiaugiasi šiuo sprendimu, bet siūlo Vyriausybei pagalvoti apie prioritetinį darbuotojų vakcinavimą. Tuo metu barų atstovai piktinasi darbo laiko ribojimais. Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leista su tam tikrai apribojimais dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams. Vis dėlto ne visi džiaugiasi tokiu atlaisvinimu.

Miestų suoliukai pilni valgančių bei gurkšnojančių žmonių, o lauko kavinės ir barai atsidaryti ir toliau negali. Maitinimo įstaigos tikėjosi staliukus išsinešti jau pirmadienį, tačiau valdžia ir toliau tyli. Kavinių savininkai skaičiuoja jau dešimtis tūkstančių eurų siekiančias skolas ir nesupranta, kur valdžia mato grėsmę, jei žmonės valgytų gryname ore. Pasiilgę lauko kavinių ir kultūringo maitinimosi tikina ir patys miestiečiai.

Restoranų tinklas Vilniuje seka kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ir jau pasiskiepijusius nuo koronaviruso siūlo nemokamai pavaišinti kava. Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad toks žingsnis – puiki priemonė skatinti gyventojus pasiskiepyti, tik siūlo su tuo nepersistengti.

Po Velykų žadama nemažai atlaisvinimų verslui ir žmonėms. Kokie jie bus TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė.  Patarėją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Žadate iš karto po Velykų veiklos atlaisvinimo saldainius. Sakykite, kokie tai bus veiklos atlaisvinimai? Iš karto po Velykų jų tikrai nebus, bet iš karto po Velykų pradedame svarstyti.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę patikino, kad karantino pokyčių galima tikėtis nebent tik po Velykų. Dėl pandemijos suvaldymo toliau tvyrant neapibrėžtumui, uždarytų barų, restoranų ir kavinių atstovai sako, kad laikantis saugumo reikalavimų dalis sektoriaus galėtų atsidaryti jau dabar. Tuo tarpu atsiverti norėtų ir kultūros sektorius.

Dėl pandemijos suvaldymo toliau tvyrant neapibrėžtumui, uždarytų barų, restoranų ir kavinių atstovai sako, kad laikantis saugumo reikalavimų dalis sektoriaus galėtų atsidaryti jau dabar, rašo portalas 15min.lt.  „Po pirmo karantino buvo daug apribojimų, prieš jį buvo daug apribojimų ir laikydamiesi jų mes galėjome sėkmingai dirbti. Nebuvo nei vieno patvirtinto židinio.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugoms. Jų teikėjai norėtų, kad lengvata būtų ne laikina, o nuolatinė. Tiesa, ir ministrė pirmininkė, ir verslininkai pripažįsta, kad gyventojams nuo to geriau nebus, nes paslaugų kainos nesumažės. Vietoje įprastinio 21 proc.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Viešbučių ir restoranų verslas Lietuvoje susibūrė „Paskutinei vakarienei“. Verslininkai piktinasi, kad karantino ribojimai juos privedė prie bankroto. Esą be rimtesnės valstybės paramos galimybių išgyventi nebelieka.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai antradienį rengiant protesto akciją bei teigiant, jog per metus šis verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad šiam verslui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.  „Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln.

Antradienį sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Asociacijos teigimu, per metus maitinimo bei apgyvendinimo verslas nesulaukė jokios Vyriausybės paramos, todėl dalis įmonių bankrutuos.

Dėl pandemijos keturis mėnesius uždaryti barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surengė akciją, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į finansinius sunkumus. Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo. „Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti.

Švedija, besilaikanti švelnesnės kovos su koronaviruso pandemija strategijos, ketina pasinaudoti nauju įstatymu ir uždaryti sporto klubus, restoranus bei kirpyklas prieš galimą trečią susirgimų bangą, trečiadienį pranešė vyriausybė. Sausį šalis priėmė pandemijos įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiami nauji įgaliojimai stabdyti koronaviruso plitimą.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad sektorių tenkina dabar galiojantis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Evalda Šiškauskienė ragina valdžią nekaitalioti jo tarifo.   „Mums gerai toks, koks yra – 9 proc. Tik būtų gerai, kad būtų pastovus, nejudinamas ir įteisintas įstatymais“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.    Ji tikisi, kad mokestines lengvatas peržiūrinti Vyriausybė PVM tarifo apgyvendinimo verslui nekeis.

Lenkijos viešojo maitinimo įstaigų savininkai piktinasi užsitęsusiomis karantino priemonėmis, o kai kurie restoranai nebepaisydami dėl COVID-19 įvestų suvaržymų atsidarė. Tačiau pirmadieniui planuota didelė pilietinio nepaklusnumo kampanija nuo turizmo priklausančiuose slidinėjimo kurortuose Lenkijos pietuose nevirto tikrove, nes dauguma kompanijų nusprendė palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas klostysis toliau.

Artėjant Naujiesiems metams restoranai džiaugiasi klientų antplūdžiu ir gausesniais užsakymais. Vakarienei žmonės negaili ir 100 eurų. Tačiau restoranų darbuotojų nuotaikos dvejopos. Nors užsakymų daug, tačiau jie neatperka pernykščių metų, kai žmonės Naujuosius metus šventė restoranuose. Tad portalas tv3.lt keliuose Vilniuje įsikūrusiuose restoranuose pasidomėjo, kiek kainuoja naujametinės vakarienės.

Karantinas prieš Kūčias ir Kalėdas tautiečius įkalino namie, bet ne visus virtuvėje. Kavinių ir restoranų savininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis daugėja žmonių, kurie Kūčių vakarienę ne ruošiasi patys, o užsako į namus. Žmonės ieško ir tradicinių, senovinių patiekalų, ir naujesnių, neįprastų senoviniam Kūčių stalui – su krevetėmis ar lašiša. Senosios kultūros žinovai gūžčioja pečiais, sako Kūčių vakarienę turėtume gaminti patys.