restoranai

Nauja savaitė – naujas „Kas ant stalo?“ tinklalaidės epizodas, kurio metu maisto apžvalgininkai atrado net pačius nustebinusį restoraną „Meetballs“. Kiekvienos tinklalaidės „Kas ant stalo?“ metu vis skirtingas vedėjas renkasi naują restoraną bei jo patiekalus, kuriuos norėtų pristatyti kolegoms ir žiūrovams.

„Kas ant stalo“ – tai tinklalaidė kuri drįsta atskleisti tiesą apie maisto pramonę. Tad ir naujausiame epizode, laidos vedėjai nagrinėjo aktualią temą – kaip maisto kokybė smunka restoranuose bėgant laikui. Ši tema išsirutuliojo beragaujant ir vertinant daugeliui jau gerai pažįstamo restorano „Grill London“ patiekalus. Vis gi, „Grill London“ garsus ir pasižymėjęs tuo, kad žavi žmones savo didelėmis porcijomis ir puikiu kainos–kokybės santykiu.

Indiški „paneer“ sūrio troškiniai, meksikietiškos kesadijos, japoniški „yakitori“ iešmeliai – tai tik dalis patiekalų, kuriuos jau spėjo paragauti ir apžvelgti „Kas ant stalo?“ tinklalaidės dalyviai.

Ginkluoti kariai senamiesčio gatvėse labiausiai traukia vilniečių dėmesį, dalis praeivių neslepia žavesio retai viešumoje matomiems pareigūnams. Pats užbarikaduotas Vilniaus centras – tuščias ir labai tylus, praeivių vos vienas kitas. Dalis kavinių net nedirba, o kai kurios tikina, kad per kelias dienas prarasiančios šimtus tūkstančių eurų.  Betoninės užtvaros ties senamiesčio prieigomis, policijos pareigūnai kone ties kiekviena sankryža ir net automatais ginkluoti kariai.

Ne paslaptis, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kai kurie restoranai nepageidauja lankytojų atvykti su vaikais iki tam tikro amžiaus. Maisto apžvalgininkai tinklalaidėje „Kas ant stalo?“ paaiškino, kodėl keliamas šis prašymas ir kodėl svarbu jo laikytis. Dvyliktojo „Kas ant stalo?“ tinklalaidės epizodo metu apžvalgininkai vertino restorano „Fortas“ patiekalus. Buvo ragaujama: aštrusis troškinys „Chili Con Carne“, lazanija, klasikinis „angus“ mėsainis, antienos salotos.

Opozicijos atstovams antradienį Seimui nepateikus savo siūlymo neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą restoranams, Seimas prie šio klausimo galbūt grįš rudenį.   Kol posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma laukė, kas klausimą pristatys, „darbietis“ Andrius Mazuronis paprašė pertraukos iki kito posėdžio rudenį ir Seimas tam pritarė bendru sutarimu.

Žinomi Lietuvos šefai dalijasi užuomenomis, kad jau 2024 m. Lietuva pagaliau turės savo restoraną, pripažintą ir žymiojo restoranų gido „Michelin“. Apie tai diskutavo ir „Kas ant stalo?“ laidos dalyviai. Devintoji laida prasidėjo nuo įmantraus lietuviškų patiekalų restorano „Burna house“ ir pažadėto cinkelio paieškų jų patiekaluose.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje, Anglijoje, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose atsiradęs vėlyvųjų pusryčių terminas pagaliau baigia įsitvirtinti ir Lietuvoje. Tai konceptas, kadaa tarp pusryčių ir pietų meto valgomi tam tikri, lengvesni patiekalai su priderintais gėrimais. Dažniausias vėlyvųjų pusryčių metas – savaitgaliais, kada niekur neskubant galima susitikti su draugais ar šeimos nariais ir ramiai papusryčiauti.

Maistas brangsta, tačiau, kaip sakoma, valgyti vis tiek reikia. Gyventojai skaičiuoja, kad pabrango ne tik maisto produktai parduotuvėse, bet ir dienos pietūs kavinėse. Už juos tenka mokėti ir 10 eurų, o kai kur ir dar daugiau. Žmonės ieško pigesnių alternatyvų, perka dienos pietus parduotuvėse, o kai kuriems darbuotojams pietus apmoka darbdaviai.

Ieškote puikios vietos pavalgyti Taline? Ieškote išties puikių valgių sostinėje? Tuomet būtinai susipažinkite su "Michelin" ir "White Guide Nordic" restoranų gidų rekomendacijomis. Raudonasis "Michelin" vadovas 2022 m. garsiausio pasaulyje "Michelin" gido inspektoriai patikrino Estijos restoranus ir dabar naujajame gido leidime paminėtas 31 Estijos restoranas.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

„Starbucks“ septintus metus iš eilės yra brangiausias restoranų prekės ženklas pasaulyje, rodo tarptautinės tyrimų kompanijos „Brand Finance“ paskelbtas naujasis reitingas. Vien tik per pastaruosius metus šio prekės ženklo vertė išaugo 17 proc. iki 53,4 mlrd. JAV dolerių, ir „Starbucks“ padidino atotrūkį nuo kitos JAV korporacijos – antroje reitingo eilutėje įsitvirtinusios „McDonald's“, kurios prekės ženklas per metus nuvertėjo 7 proc. iki 36,9 mlrd. dolerių.

Ne paslaptis, kad „Kas ant salo?“ laidos vedėjai skaičiuoja ne vienerius metus apžvelgdami restoranus. Todėl trečiosios laidos metu su žiūrovais jie dalijosi geriausiomis ir blogiausiomis aplankytomis vietomis per visą tą laiką. Prie blogiausiųjų patirčių buvo aptartas ir, turbūt, neišvengiamas kiekvieno maisto apžvalgininko krikštas – apsinuodijimas. O taip pat ir neprofesionalus ar net agresyvus aptarnavimas bei aptarnavimo lygio pasikeitimas po pandemijos.

Lietuvos tinklalaidžių padangėje startavo naujas projektas, pavadinimu „Kas ant stalo?“. Laidos metu patyrę maisto apžvalgininkai ragauja restoranų maistą, dalinasi įžvalgomis ir neseniai lankytomis vietomis, o taip pat diskutuoja restoranų industrijai ir jų lankytojams aktualiomis temomis. Pirmojoje laidoje „Kas ant stalo?“ komanda – Donatas Karklius, Eimantė Rimašauskaitė, Paulius Balčiukynas, Jevgenijus Misevič – apžvelgia „Čili pizza“ restoraną.

Panašu, kad bent jau vilniečiai, itin nusiteikę švęsti Valentino dieną. Kai kuriose restoranuose vietas tautiečiai iššlavė vos per keletą dienų, o už vakarienę dviems negaili sumokėti ir daugiau nei pusantro šimto eurų. Tiesa, įsimylėjėliai eis ne tik vakarieniauti, džiugins viens kitą ir dovanomis – moterys mieliau vyrams perka apatinį trikotažą, o štai mylimosios gaus brangių dovanų – ir telefonų, ir robotų siurblių.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Ką rinktumėtės – degustacinę vakarienę gyvos muzikos fone už beveik tris šimtus, o gal ir keturis šimtus eurų? Tokiais pasiūlymais pasitikti Naujuosius metus lietuvius vilioja restoranai, viešbučiai ir SPA centrai. Daugelis neslepia – kainas šiemet didino, nes brango ir maistas, ir atlikėjų paslaugos. Visgi klientų stoka verslai nesiskundžia, tikisi, kad laisvos vietos užsipildys. Tiesa, staliukus žmonės rezervuoja vangiau nei prieš pandemiją.

Artėjant šventėms laikas bėga greitai: žmonės perka dovanas, puošia namus, o kai 12-ai patiekalų laiko pritrūksta – gelbėja restoranai, tiekiantys šventinius patiekalus į namus. Priklausomai nuo pasirinkimo, tokia vakarienė vienam valgytojui atsieina keliasdešimt eurų. Įvairūs restoranai Lietuvoje siūlo meniu Kūčių ar Kalėdų stalui. Dažniausiai tai būna tradiciniai patiekalai iš žuvies, įvairios mišrainė, kūčiukai.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Kai kuriems politikams siekiant neribotai pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui, BNS kalbinti mokesčių ekspertai sako, kad šią lengvatą reikėtų tobulinti, nes dabar palikta per daug erdvės interpretacijoms. Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga.  9 proc.

Netyla aistros dėl PVM lengvatos restoranams, kavinėms, kultūros, poilsio ir sporto paslaugoms. Į ginčus su Vyriausybę įsivėlė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, įregistravęs pataisą, numatančią restoranams neterminuotą PVM lengvatos taikymą. Tuo metu ministrų kabinetas lengvatą pratęsti siūlė tik pusmečiui.

Seimo pirmininkei paprašius skubios Vyriausybės išvados dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos restoranams, kultūrai bei sportui poveikio 2023 metų biudžetui finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Finansų ministerija nusiteikusi nepratęsti lengvatinio PVM tarifo maitinimo įstaigoms. Argumentuoja, kad restoranai jau atsigavo po pandemijos. Įmonių savininkai sako, kad jiems sąskaitos už elektrą kilo kelis kartus, o nepratęsus PVM lengvatos jie bus priversti atleisti darbuotojus, užsidaryti arba trauktis į šešėlį.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Keliasdešimt viešbučių ir restoranų savininkų bei vadovų antradienį šalia Vyriausybės rūmų protestavo dėl Vyriausybės planų nebepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo įstaigoms. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, nelikus šios lengvatos, apie pusę šalies maitinimo įstaigų 2023 metais bankrutuos. „Kokie 50 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įmonėms galioja iki šių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi.  „Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį.

Laisvės frakcija ragina Vyriausybę kartu su kitų metų biudžeto projektu teikti ir PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams pratęsimą, rašoma partijos pranešime spaudai. Projektą, kuriuo iki 2023 m. pabaigos būtų pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas maitinimo paslaugoms, Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė registravo dar pavasarį. Jei Vyriausybė lengvatos pratęsimo neteiks su biudžeto projektu, minimas pakeitimas bus teikiamas artimiausiu metu.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Finansų ministerijai prieštaraujant Lietuvos Banko, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Seimo biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų nuomonei, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kviečia į akciją, kuria norima parodyti Lietuvos valdžiai realią šios industrijos padėtį, rašoma pranešime spaudai. Akcija vyks šių metų rugsėjo 27 dieną, nuo 11:00 iki 13:00 Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, ir joje dalyvauti ruošiasi restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Finansų ministrei pareiškus, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo paslaugoms nuo 2023 metų nebus pratęsta, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę ją  pratęsti.  „Seime yra pateikti du Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai restoranams ir viešbučiams, Seimas turės apsispręsti. Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija birželio mėnesį pateikė tam tikras detales apie tai, jog matytume prasmę pratęsti šitą lengvatą.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) išplatino nekrologą restoranams. Asociacijos teigimu, Finansų ministerijos sprendimas nepratęsti PVM lengvatos taikymo restoranams yra nelogiškas, o ministrės teiginys dėl PVM atrodo kaip spaudimas parlamentarams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ragina Finansų ministeriją greičiau apsispręsti dėl pridėtinės vertės (PVM) lengvatos restoranams ir viešbučiams, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.  Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Vykstant neišprovokuotai Rusijos agresijai prieš Ukrainą Lietuvos viešbučiai ir restoranai raginami savanoriškai nepriimti turistų iš Rusijos. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija tokios Pakruojo dvaro iniciatyvos nepalaiko, nes nemato poreikio. Pasak Pakruojo dvaro valdytojo Giedriaus Klimkevičiaus, vykstant karui verslas turi parodyti Rusijos turistams, kad jie Lietuvoje – nepageidaujami.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ pranešė, kad dalis restoranų, esančių Ukrainoje, ir vėl bus atidaryti, rašo „The Guardian“. Rusijos pradėtai karinei invazijai Ukrainoje, dalis verslų buvo priversti užsidaryti, siekiant užtikrinti ne tik įmonės darbuotojų, bet ir klientų saugumą. Visgi dabar, prabėgus beveik 6 mėnesiams nuo invazijos pradžios, „McDonald's“ greitojo maisto tinklas skelbia, kad per atimiausiu mėnesius dalis restoranų Ukrainoje ir vėl bus atidaryti.

Šiemet sausį-liepą užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrutavo 53 restoranai. 2020 metais bankrutavo 63, o 2019 metais – 92 restoranai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Pasak „Creditinfo Lietuva“ vadovo Aurimo Kačinsko, pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės paramos priemonės, skirtos sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas.

Praėjusiais metais didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių viešbučių ir restoranų augino pajamas, tačiau pelningai dirbti pavyko ne visiems, rodo Registrų centro analitikų atlikta viešbučių ir restoranų įmonių finansinių ataskaitų analizė. Registrų centro duomenimis, 70 proc. šio sektoriaus įmonių pernai, palyginti su 2020 metais, pavyko padidinti pajamas. Bendra restoranų veiklą deklaruojančių ir finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė beveik 460 mln.

Viešbučiai ir restoranai prašo pratęsti dar metams 9 procentų PVM lengvatą. Verslai skundžiasi, kad iki šiol neatsigavo po pandemijos, o smogęs karas dar labiau atbaidė turistus. Situaciją blogina ir kaip ant mielių kylančios maisto produktų, energetikos kainos. Kai kurie viešbučiai jau griebiasi šiaudo – mažina darbuotojų skaičių. O restoranai dėl smarkiai pabrangusių produktų bei energetikos, patiekalų kainas pakėlė 15 proc.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Prasidedant vasarai kurortų kavinėms ir restoranams vis dar trūksta sezoninių darbuotojų. Darbdaviai skundžiasi, kad iš lietuvių nėra kam dirbti, o laisvų darbo vietų neužpildo ir ukrainiečiai. Tuo metu darbuotojai nenori vykti dirbti į kurortus, nes apgyvendinimui gali tekti išleisti nemažą dalį atlyginimo.  Štai vilnietė abiturientė Indrė pasakojo, kad kartu su drauge ieško darbo Palangoje.  „Jau turime ir patirties.

Seimas atmetė siūlymą, kad nuo kitų metų restoranai, kavinės ir barai turėtų klientams duoti vandens iš čiaupo, jei jie to pageidautų. Seimas šiandien to nepalaikė. Pakeitimai numatė, kad vanduo būtų įpiltas iš čiaupo, o ne iš butelių. Seimas tam nepritarė ir galutinėje priėmimo stadijoje už įstatymą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 12, o 51 susilaikė.

Valdžia norėtų įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas klientams duoti vandens iš čiaupo, jei jie to pageidauja – Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Geriamo vandens įstatymo pataisoms ir dėl jų apsispręs gegužę.  Pakeitimai numato, kad vanduo būtų įpiltas iš čiaupo, o ne iš butelių.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.