Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.
Merginos kava panevėžiečių pamėgtoje kavinėje galbūt mėgaujasi vieną paskutinių kartų. Mat bibliotekoje, Panevėžio miesto centre, įsikūrusi kavinė dėl kosminių elektros sąskaitų skaičiuoja kone paskutines dienas.
„Yra kažkas baisaus. Ir jeigu taip toliau, tai tiktai teks užsidaryti“, – sako „Minčių kavinės“ administratorė Aušra Parauskienė.
O smūgį kavinėms ir restoranams sudavė ne tik kosmines aukštumas pasiekusios sąskaitos už elektrą, bet ir finansų ministrės Gintarės Skaistės žodžiai. Ji pareiškė, kad nuo naujų metų nebeliks 9 procentų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms. Restorano „Vasaris“, esančio Panevėžyje, direktoriaus pavaduotoja tokį ministrės pareiškimą vadina katastrofa.
„Mes kalbam apie išgyvenimą arba neišgyvenimą. Nėra per vidurį dabar, nėra to varianto“, – tikina restorano „Vasaris“ direktoriaus pavaduotoja Miglė Gruzdenė.
Maitinimo įstaigos, pasak Gruzdenės, tik dabar atidirbinėja 2020 metų karantino netektis ir nuostolius. Nepratęsus PVM lengvatos, anot verslininkų, tektų imtis drastiškų priemonių.
„Kainų kilimas, darbuotojų atleidimai, tai čia, aišku, kiekvienas verslas pasimatuotų“, – teigia M. Gruzdenė.
Net dar ir galiojant PVM lengvatai, maitinimo įstaigos vos suduria galą su galu. Jei pernai restorano sąskaitos už elektrą siekė tūkstančius, tai dabar – dešimtis tūkstančių.
„Sąskaitos yra išdidėjusios ne mažiau kaip 700 procentų. Tai vėlgi pasikartosiu. Katastrofa. Juokas per ašaras“, – kalba M. Gruzdenė.
Bet maitinimo įstaigų atstovų raudų ministrė girdėti nenori.
„Buvo nutarta pasiūlyti terminuotą lengvatą tam, kad kompensuoti tuos verslo nuostolius, kuriuos jie turėjo dėl to, kad buvo uždaryti. Kovido pandemijos ribojimai baigėsi, o šiuo metu visi verslai susiduria su ta pačia sudėtinga situacija“, – aiškina G. Skaistė.
„Ministrė taip šaltu veidu pareiškė ir tiesiog 7025 įmonės liko pakibę ant bankroto ribos. Mes atstovaujam 37 tūkstančius žmonių maitinimo sektoriuje, už kiekvieno yra savas likimas“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Tad nebelikus PVM lengvatos, anot Šiškauskienės, kai kurios įmonės bus priverstos bankrutuoti kaip tai jau nutiko vienam garsiausių Lietuvos šefui Liutaurui Čeprackui priklausančiam restoranui.
„Pradžioj pandemijos aš sakiau, kad tai bus mūsų verslo pakasynos. Tik tai kažkaip tai įsivaizdavau greitesnę baigtį, bet dabartinėje situacijoje jau vyksta kruvinos skerdynės“, – teigia L. Čeprackas.
Užverti duris dalyje savo restoranų žada ir „Jurgio ir drakono“ ir kitų tinklui priklausančių maitinimo įstaigų vadovė Odeta Bložienė.
„Aš asmeniškai esu priėmusi planus dėl kai kurių restoranų uždarymo, nes kitos išeities tiesiog nėra“, – tvirtina O. Bložienė.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmą pusmetį bankrutavo 61 maitinimo ir apgyvendimo įstaiga, kai pernai per visus metus jų buvo 58. „Creditinfo“ skelbia, kad vien rugsėjį maitinimo įstaigų bankrotai sudarė apie 14 procentų visų įmonių bankrotų. Pasak Šiškauskienės, tie restoranai ir kavinės, kurioms visgi pavyks išgyventi, bus priversti drastiškai kelti kainas.
„Jau dabar žaliavos pabrangę yra 30 procentų, o restoranai pakėlė kainas apie 10–15 procentų. Tai realiai dabar pridėjus dar 11 procentų PVM’ą, kylančias darbo sąnaudas, darbo uždarbio ir dar pridėjus kaštus energijos, nu tai kainą turėtume dauginti iš 5 mažiausiai bet kurio patiekalo“, – tvirtina E. Šiškauskienė.
Anot verslų, valdžia visiškai sužlugdys gastronomijos kultūrą Lietuvoje.
„Na, o jūs gerbiamieji pamatysit, kaip keisis po truputėlį restorano meniu. Kaip iš jų išnyks prabangesni arba įdomesni patiekalai. Kaip jūs daugiau matysite vištieną, kiaulieną“, – tikina L. Čeprackas.
Finansų ministerija aiškina, kad dėl PVM lengvatos maitinimo įstaigoms valstybės biudžetas neteko 120 milijonų eurų, bet tokie argumentai maitinimo įstaigų atstovų neįtikina.
„Labai norėčiau, kad ministrė pasisakytų ir dėl sąnaudų eilutės kaip jinai mato tik apyvartas ir pelną, bet nemato sąnaudų. Ir labai norėtųsi sužinoti dėl to 120 milijonų, kurių neteko biudžetas tai kiek gi jų susigrąžino, nes ir visos prastovos ir, kas buvo duota už darbuotojus, tai realiai dar ir mokesčius nuo tų prastovų susimokėjo verslas“, – kalba E. Šiškauskienė.
„Visi duomenys valstybinės mokesčių inspekcijos yra pateikiami viešai, tai jeigu yra klausimų dėl pateiktų duomenų, tai turbūt reikėtų pasižiūrėti skaičius ir įsivertinti“, – sako G. Skaistė.
Visgi valdančiųjų nuomonės dėl PVM lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimo išsiskiria.
„Mes kaip ir toliau laikytumėmės tos pozicijos, kad reikėtų lengvatą pratęsti, bet, be abejo, pozicija ta turi būti bendra“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tiesa, Gintarė Skaistė maitinimo įstaigų visai palikti ant ledo nežada ir svarsto mokesčius maitinimo įstaigoms atidėti.
„Kokius mokesčius, kiek laiko. Tai tas atidėjimas toks pasakymas lygus nuliui, nes mes turim atidėtų mokesčių bent jau metų pradžioj turėjom 55 milijonus“, – kalba E. Šiškauskienė.
„Reikia sulaukti biudžeto projekto. Mes dar jo nesame matę. Seime yra du bent pasiūlymai dėl PVM lengvatos pratęsimo, tai Seimas ir gi tars savo žodį“, – sako A. Armonaitė.
Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas vietoj įprasto 21, maitinimo įmonėms įvestas 2021-ųjų liepą ir galioja iki šių metų pabaigos. Ar PVM lengvata restoranams ir kavinėms bus pratęsta Seimas spręs spalio mėnesį svarstydamas biudžeto klausimus.
