O restoranams teikti tokią paslaugą neapsimoka, nes vis dažniau gyventojai užsisakinėja maistą per populiarias programėles, kurios reklamuoja maitinimo įstaigas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Norisi uždirbti, gauti pajamų, būti pelningiems“, – sakė „Sushi Lounge“ savininkė Daiva Breivė.
Restoranų tinklo savininkė Daiva pasakojo, kad šiuo metu miestuose veikiančias maitinimo įstaigas slegia milžiniška našta: patiekalus į klientų namus išvežiojančių bendrovių paslaugų įkainiai. Restoranai moka ne tik už patį patiekalų nuvežimą. Dažnai pusė sumos, kurią žmogus sumoka užsakymo metu, keliauja ne pačiam restoranui, o maistą išvežiojančiai bendrovei. Tad jei per programėlę sumokėjote 30 eurų, apie 15 eurų nukeliauja programėlės savininkams.
„Apie 30 procentų komisiniai, priklauso, ar tai yra „Wolt+“, ar „Bolt+“. Ir jeigu tu nori būti populiarus, tu turi turėti „Wolt+“, kad tave matytų, tai tuomet komisinis pakyla dar apie 10-12 procentų, tai gaunasi realiai 50 procentų bendroje sumoje sudėjus, kas yra gyvybiškai didelė suma“, – aiškino „Sushi Lounge“ savininkė D. Breivė.
Kadangi dalis žmonių dažnai naudojasi programėlėmis užsisakydami maistą, patiekalus išvežiojančios bendrovės pasiima ženklią dalį visos restorano apyvartos.
„Prieš pandemiją tai sudarydavo iki 5 procentų, bet po pandemijos tas skaičius smarkiai auga ir dabar restoranuose gali ir 15, ir 20 ir daugiau procentų sudaryti apyvartos išvežimas“, – kalbėjo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Verslas skaičiuoja, kad trys užsakymai per maistą vežiojančias platformas vidutiniškai sugeneruoja tiek pat pelno kiek vienas užsakymas klientui atėjus fiziškai į restoraną.
„Daug restoranų piko metu iš viso išsijungia šitą paslaugą, nes mums aptarnauti klientą restorane žymiai pelningiau, nei maisto pristatymas“, – pridūrė G. Balnis.
„Atsiranda tose platformose ir papildomi mokesčiai, nenumatyti mokesčiai ir gan sudėtinga galutinį rezultatą apskaičiuoti, nes būna kažkokie nuskaitymai, nuskaičiavimai“, – teigė D. Breivė.
Trūksta konkurencijos
Lietuvoje dominuoja 2 populiarios programėlės, per kurias galima užsisakyti maistą į namus: „Bolt“ ir „Wolt.“ Restoranų savininkai skundžiasi, kad tapo situacijos įkaitais, kai išvežiotojų versle trūksta konkurencijos.
„Galėtų ateiti tokie rimti žaidėjai kaip „Uber eats“. Labai patogu dirbti 2 platformoms, kurios gali susitarti, siūlyti mums vienodus komisinius“, – pasakojo „Sushi Lounge“ savininkė D. Breivė.
„Dvi įmonės yra labai mažai, reiktų kad būtų bent 3-4 konkurentai ir tada būtų konkurencija didesnė“, – kalbėjo „Amber Food“ vadovas G. Balnis.
Maistą į klientų namus vežančios bendrovės aiškina, kad paslaugą atlieka pigiau nei galėtų patys restoranai. O maitinimo įstaigos esą gauna ir papildomų naudų, paslaugų.
„Tai nėra vien tik degalų sąnaudos už užsakymo pristatymą iš taško A į tašką B. Verslai mūsų paslaugomis naudojasi ne tik tam, kad pasiektų naujus pirkėjus, bet ir tam, kad generuotų papildomas pajamas ir išplėstų teikiamų paslaugų spektrą, nereikalaujantį didelių investicijų“, – sakė Mantas Lomsargis „Wolt Baltics” atstovas.
„Naudojimasis platformos paslaugomis didžiąja dalimi atvejų restoranams yra pigesnis, greitesnis ir patogesnis sprendimas, nei patiems kurti pristatymo į namus sprendimus. Restoranams taikomas komisinis mokestis yra abipusiu susitarimu nustatyta procentinė dalis nuo pardavimų, įvykdytų per programėlę. Šis mokestis atspindi realius paslaugos teikimo kaštus“, – teigė Mantas Lomsargis „Wolt Baltics” atstovas.
Tikisi pagalbos ir iš studentų
Dalis maitinimo įstaigų ieško alternatyvų, kaip pigiau pristatyti klientams savo patiekalus.
„Galvojame daryti savo skambučių centrą, samdyti savo kurjerius, kviesime studentus, kad padėtų mums išvežioti ir pasiekti tiesiogiai savo klientą“, – sakė „Sushi Lounge“ savininkė.
Restoranus slegia ne tik maistą į namus išvežiojančių bendrovių įkainiai, bet ir kiti kaštai, pavyzdžiui, nuolat brangstantis maistas ar augantys darbuotojų atlyginimai.
„21 procentas PVM yra neadekvatus. Tenka nuvažiuoti į kita šalis. Ten Ispanijoje 7 procentai maitinimui, Italijoje 9, Čekijoje 12 procentų, kodėl pas mus negali būti? Manau, kad Lietuvoje išgyvens tos maitinimo įstaigos, ten, kur savininkai patys dirbs, ateina tokia mada“, – kalbėjo „Pizza di Napoli“ savininkas Aurimas Breivė.
Valstybės duomenų agentūros skaičiai rodo, kad 2025-ųjų metų sausio-lapkričio mėnesiais, atmetus infliacijos poveikį, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų apyvartos stovėjo vietoje. Lyginant su 2024-aisiais paaugo vos viena dešimtąja procento.
„Ne visuose segmentuose yra vartojimo augimas, kai kuriuose segmentuose žmonės taupo ir vienas iš segmentų yra būtent restoranų segmentas. <...> Žmonės tiesiog mažiau pinigų leidžia restoranuose, daugiau pinigų leidžia parduotuvėse. Esminės įtakos turi kainų augimas. Tiek restoranų kainų augimas, ką lemia minimalios algos augimas ir šiaip darbo užmokesčio augimas. Tiek ir bendras infliacijos spaudimas skatina žmones taupyti“, – aiškino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Jaunimas jeigu ateina, stengiasi vieną picą dviese suvalgyti ir tai ne visą laiką. Matau, kad jaunimas ir 4-iese vieną picą nusiperka“, – sakė „Pizza di Napoli“ savininkas A. Breivė.
Maitinimo įstaigų verslas prognozuoja, kad metų pradžioje pirmaisiais mėnesiais gali užsidaryti ne viena maitinimo įstaiga.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
