Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Į uostamiesčio paplūdimyje esančią pirtelę naktį atvykę klaipėdiečiai filmavo, kaip darbuojasi smėliu priekrantę pildanti žemsiurbė. Vaizdas kone kalėdiškas. O smėlis atkeliavo iš įplaukos kanalo.
„Nes per laikotarpį, kada yra išgilintas, smėlis iš jūros yra prinešamas ir taip prarandamas gylis“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Įplaukos kanalą uostininkai gilina už pusę milijono eurų, o už tuos pačius pinigus praturtina ir paplūdimius. Iki sausio pabaigos jie planuoja išpilti 80 000 kubinių metrų smėlio.
„Džiaugiamės, džiaugiamės, gal mažiau išplaus to smėlio“, – minėjo gyventojas.
„– Čia teisingai, čia mum geriau. Nes mes vasarą čia deginamės. – Pasiilgot vasaros? – Tai va, galvoju, žiemą nors paskutinį kartą šiais metais su jūra atsisveikint. Lauksim vasaros“, – su žurnalistu kalbėjosi moteris.
Ir iš tiesų – smėlio išpylimo rezultatai pasimatys vasarą. Mat dažną žiemą dėl gamtos sąlygų paplūdimiai sunyksta ir be žmogaus įsikišimo, karštąjį sezoną vietos ant smėlio poilsiautojams ima trūkti.
„Tai, kad smėlis yra pilamas į povandeninį šlaitą prieš audringąjį sezoną, nes tikėtina, kad žiema vėl bus švelni, bet audringa, tai mes turėsime, iš kur tam smėliui keliauti į krantą ir mes taip apaugome Girulius ir viską, kas yra šiauriau nuo pylimo vietos nuo krantų ardos. Tai man asmeniškai, tai viena geriausių kalėdinių dovanų“, – pasakojo Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Smėlį žemsiurbė pila už 400 metrų nuo kranto. Arčiau tiesiog negali priplaukti.
„Per laiką, priklausomai nuo oro sąlygų, priklausomai nuo to, koks bangavimas, koks vėjas, tai gali būti per metus, per metus, per du, per tris, tas smėlis vis tiek pajudės kranto link“, – aiškino A. Latakas.
Pliažai gelbėti ir anksčiau
Tokį pat projektą uosto direkcija vykdė ir 2022-aisiais. Taip pliažai išsiplėtė nuo 12 iki 18 metrų.
„Vertinu uosto direkcijos indėlį, tai yra indėlis, todėl, kad išpilti iškastą, išsiurbt smėlį iš uosto akvatorijos arba prieigos, išpilti su šalandomis dampingo rajone yra daug paprasčiau, nei jį išpūsti į kranto zoną ir išpūsti pagal atitinkamus projektus. Šiaip paprastai niekas to nepučia“, – kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Nors smėlis atrodo purvinas, tačiau taip yra dėl to, kad šis šlapias. Jis ištirtas specialistų ir yra aukščiausios rūšies.
„Jis yra pirmos kategorijos. Jei mes turėtume antros, trečios kategorijos, tai jis jau turėtų privalomai būti išvežtas į saugomas vietas, kurios yra toli jūroje, 5, 10, 15 kilometrų“, – pasakojo A. Latakas.
Smėliu žemsiurbė pildo atkarpą nuo Melnragės iki Girulių. Mokslininkai džiaugiasi, kad nepaliesta liks zona šalia Šiaurinio molo. Taip banglentininkai netektų tik čia susidarančių jiems tinkamų bangų.
„Mes esame pripratę matyti žavų vaizdą kaip buriuotojai, banglentininkai ir kaituotojai mėgaujasi audringu oru. Tačiau einant šiauriau nuo uosto molo vartų paplūdimiai platėja“, – teigė mokslininkė L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Tiesa, šie darbai nepagelbės Olando kepurei Karklėje. Mat čia yra moreninis klifas, o jis veikiamas kitokių meteorologinių, hidrologinių ir geologinių procesų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
