Apie kainų pokyčius vietos bei užsienio kurortuose naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
Vasaros sezonas Lietuvos viešbučiams ir restoranams
Kaip Lietuvos viešbučiams ir restoranams praėjo šis sezonas? Kokius pokyčius galime išskirti?
E. Šiškauskienė: Dar negalime visa apimtimi pasakyti, nes praėjo tik septyni mėnesiai, neturime visų skaičių. Turime tik tiek, kiek žinome iš narių ir iš bendro savo matymo. Vasara buvo gana sudėtinga, nes, kaip žinome, buvo ir labai karšta, o vėliau liepa – labai šalta, todėl mūsų pajūriui buvo gana sudėtinga.
Matome, kad bendras viešbučių užimtumas yra neblogas, nes, matyt, jau daug kas taiko tokią užsakymo metodiką, kai nebegalima rezervacijos anuliuoti paskutinę dieną. Žmonės dabar pasižiūri į orus ir labai mėgsta anuliuoti keliones, todėl verslui labai sunku prognozuoti ir dėlioti savo užimtumą.
Viešbučių gyvenimas, sakyčiau, yra tikrai neblogas. Vertinant visą sezoną, pavasarį gal buvo truputį pakritęs užimtumas, bet iš esmės galima išskirti didžiuosius miestus – Klaipėdą, Vilnių. Ten, kur yra skrydžiai, ten ir geras gyvenimas.
Regionams jau reikia truputį pakovoti su kelionių paketais į užsienį, į šiltąsias rinkas – Egiptą, Turkiją, kur žmonės nebijo, kad oras bus blogas, mato fiksuotą kainą, mato paketus. Regionams ir kurortams čia jau atsiranda nemaža konkurencija, ypač ne sezono metu.
Lietuvą galima suskirstyti į keletą segmentų: didžiuosius miestus, kurortus ir regionus, kuriems gal truputį sunkiau išgyventi. Kalbėjome ir su Kaimo turizmo asociacija. Jie sakė, kad pas juos turistų nei padaugėjo, nei sumažėjo, bet žmonės tapo išrankesni paslaugoms. Jau perka ne tik pačią vietą ir maitinimą, bet nori emocijų, daugiau pramogų, daugiau užsiėmimų. Sodybų savininkams jau reikia pasukti galvą, ką pasiūlyti.
Kodėl kenčia maitinimo sektorius?
Ar yra skirtumas tarp viešbučių ir restoranų? Ar jautėsi didesnis skirtumas tarp šių sektorių?
E. Šiškauskienė: Labai didelis skirtumas yra, nes mes niekaip negalime savo Seimo nariams ir politikams įrodyti, kad maitinimas tiesiog eina į dugną. Visa Europa tai supranta, bet Lietuvoje kažkaip labai sunku įrodyti. Toks jausmas, kad politikai naudojasi senais skaičiais, visiškai nesigilina, įsikala kažkokį vieną skaičių į galvą ir kartoja jį trejus metus.
Mes esame padarę puikią analizę ir su Ekonomikos ministerija pasidarę švieslentę maitinimui, kur labai akivaizdžiai matyti, kad dabar sąnaudos viršija pajamas – jos siekia 103,7 proc. Nereikia būti dideliu šviesuoliu ar matematiku, kad suprastum, jog verslas ilgai taip išgyventi negali.
Kai sąnaudos jau viršija pajamas, produkcija brangsta, atlyginimai kyla, o PVM dar prisideda ant viršaus – tai visiškai žlugdo maitinimo verslą. 84 proc. sektoriaus sudaro smulkusis verslas, o mes esame pats imliausias sektorius darbo vietoms.
Nė viename sektoriuje nėra tiek daug dirbančių žmonių, todėl bet koks minimalaus atlyginimo pakėlimas labai jaučiasi. Tada atlyginimus prašo kelti ir tie, kurie gauna ne tik minimalų. Mes su pavydu žiūrime į kitas šalis.
Pavyzdžiui, dabar Estijos socialistai patys siūlo mažinti PVM maitinimui nuo 24 iki 13 proc. Vokietija po COVID-19 buvo pakėlusi jį iki standartinio 19 proc., o nuo 2026 metų sausio 1-osios vėl sumažino iki 7 proc., nes mato, kad niekas nevažiuoja ir maitinimo verslai bankrutuoja.
Lygiai tą patį padarė airiai. Pas juos buvo pakelta tik iki 13,5 proc., tačiau kilo streikai, ir dabar jie sumažino iki 9 proc. visam laikui. Europoje PVM maitinimui vidurkis yra 12,3 proc., pas mus – 21 proc. Žiūrint į tai, kaip kyla visi kiti kaštai, išgyventi darosi nebeįmanoma.
Ir labai gaila, nes pas mus grįžta tiek jaunų šefų iš užsienio, kurie nori čia grįžti ir kurti verslus. Ekonomikos ministerija dabar sugalvojo kurti nacionalinę gastronominio turizmo strategiją, yra „Michelin“ restoranai, o mes visada su nerimu žiūrime, nes daug giliau suprantame visą problemą – ar jie išsilaikys.
Potencialą turime milžinišką. Realiai galėtume būti gastronominė kryptis, gastronominė šalis. Daug žmonių pasaulyje keliauja būtent dėl šių potyrių. Tie, kas mėgsta gastronomiją, kas lanko „Michelin“ restoranus, galėtų rinktis ir Lietuvą. Galėtume tikrai būti viena iš krypčių, ypač ne sezono metu, būtent dėl gastronominio turizmo.
Bet matysime, kaip mums pasiseks įtikinti politikus, nes daug kas iš inercijos sako, kad čia buvo COVID-19 laikotarpio 9 proc. PVM. O mes sakome: kas pasikeitė? Baigėsi COVID-19, prasidėjo karas, todėl verslui nė kiek nebuvo geriau. Situacija yra dvejopa. Viešbučiams sekasi gerai, užsienio turistų skaičius auga, kad ir nežymiai, matome pozityvų augimą, bet maitinimo sektorius tikrai kenčia.
Kur lietuviai keliavo daugiausiai?
Ką pasibaigęs sezonas parodė kelionių organizatoriams? Ar galime išskirti, į kokias šalis lietuviai labiausiai rinkosi keliauti?
M. Plepytė-Rainienė: Galbūt pirmiausia turėtume išskirti, apie kuriuos kelionių organizatorius kalbame. Jeigu kalbame apie atvykstamąjį turizmą, tai, kaip ir Evalda užsiminė, verslui buvo sudėtinga pandemijos metu. Po pandemijos atsigavimo nebuvo – iš karto prasidėjo karas.
Tos pačios problemos palietė ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, kurie buvo suvaržyti COVID-19 pandemijos metu, kai neatvykdavo keliautojai, niekas nekeliavo. Situacija iš tiesų buvo sudėtinga.
Kai pandemija atslūgo, jau galėjome galvoti, kokių priemonių imtis atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, kaip paskatinti užsienio keliautojus atvykti į Lietuvą, ją atrasti ir pažinti. Tačiau tuomet teko susidurti su karo realybe.
Taip pat – su ne visuomet tinkamu Lietuvos pristatymu užsienio valstybių gyventojams, kai keliamas nerimas, jog pas mus vyksta karas, kad nesame saugi kryptis. Todėl Lietuva nebuvo pirmasis pasirinkimas, kai užsienio keliautojai planuodavo savo keliones.
Tačiau statistiniai duomenys rodo šiokį tokį pozityvą. Kiekvienais metais, jeigu skaičiuotume nuo pandemijos pradžios, nuo 2020-ųjų, matome stabilų augimą. Norėtųsi tikėti, kad ir šių metų pabaigoje galbūt priartėsime prie savo išsvajotų 2019 metų rezultatų, kurie pagal atvykstančių užsienio keliautojų skaičių buvo rekordiniai.
Tačiau pastebime ir kitą dalyką – pasikeitė užsienio keliautojo profilis. Jeigu iki pandemijos matydavome užsakytus didelius autobusus ir žmones, keliaujančius didelėmis grupėmis, šiuo metu kelionės vyksta mažesnėmis grupėmis.
Nebesutinkame tokio didelio srauto autobusų, kurie atvyksta į Lietuvą ir susipažįsta su mūsų valstybe. Tų pasikeitimų yra, bet džiaugiamės, kad atvykstančių turistų skaičius nemažėja. Jeigu kalbėtume apie keliautojus, kurie išvyksta į užsienį, vasaros sezonas jau eina į pabaigą. Skaičiai yra džiuginantys – žmonės noriai keliauja ir į užsienį.
Matome, kad pagrindinės šeimos atostogos yra planuojamos užsienio kurortuose. Galbūt pagrindinis atsakymas į klausimą, kodėl taip yra, kaip ir Evalda minėjo, – pas mus yra šioks toks neužtikrintumas dėl oro.
Kai ilgą laiką turime vadinamąjį „cepelininį“ dangų, norisi saulės, užtikrintos saulės ir vandens pramogų. Todėl planuojant pagrindines atostogas vis dėlto dažniausiai renkamasi keliauti į užsienį ir užsienio kurortus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
