Patarimai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose.

Kalbant apie higieną namuose, ne vienas stengiasi laiku išsivalyti dulkes, išsiurbti ir išplauti grindis, išsivalyti kaitlentę ar orkaitę. Vis tik prisipažinkite, ar dažnai keičiate savo patalynę? Dalijamės su jumis, kaip dažnai tai turėtų daryti kiekvienas. Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, svarbu prisiminti tam tikras higienos bei etiketo normas.

Vėstantys orai atneša jau primirštą problemą – kondensato susidarymą ant langų. Ilgalaikis toks kondensato susidarymas gali lemti pelėsio atsiradimą, tad dalijamės su jumis, ką reiktų daryti siekiant jo atsikratyti. Žmonės internete pradėjo dalintis patarimais, kaip atsikratyti kondensato ir, kaip paaiškėjo, dauguma sutinka, kad įprastas jūsų virtuvės produktas gali padėti visam laikui atsikratyti drėgmės, rašo irishmirror.ie.

„Tik kelios minutės iki darželio.“ „Tik iki mokyklos.“ Tokios mintys gali atrodyti nekaltos, tačiau saugumo taisyklės galioja kiekvienoje kelionėje, nepriklausomai nuo jos trukmės. Eismo situacija gali pasikeisti akimirksniu, todėl vaikų saugumui būtina skirti ypatingą dėmesį. Tinkamai parinkta ir pritvirtinta automobilinė kėdutė bei taisyklingai užsegti saugos diržai – būtina kiekvienos kelionės dalis.

Vis dažniau gyventojai susiduria su sukčiais, kurie vilioja neva lengvai uždirbamais pinigais ir žada garantuotą investicijų grąžą. Sukčiai gali prisistatyti finansų konsultantais, siūlyti investuoti į neaiškias platformas ar raginti kuo greičiau priimti sprendimą. Vilniaus pirmasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia gyventojų dėmesį į vieną iš dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo būdų – investicinį sukčiavimą.

Nors kasdienybėje apie mirtį susimąstome gana retai, vis tik prieš ją tiek kūne, tiek prote vyksta reikšmingi pakitimai, kurie padeda žmogui pasiruošti gyvenimo pabaigai. Dalijamės su jumis ženklais, kurie gali parodyti, kad mirtis – jau visai čia pat. Nors kiekvieno žmogaus kelionė į gyvenimo pabaigą yra unikali, medicinos ir paliatyviosios pagalbos specialistai pastebėjo tam tikrus bendrus ženklus, rodančius, kad mirtis artėja, rašo nhs.uk.

Lietuvių liaudies išmintis ir ilgametis gamtos stebėjimas nuo seno padėdavo mūsų protėviams tiksliai nuspėti, kokia bus ateinanti žiema. Šiandien, kai sinoptikai ilgalaikes prognozes grindžia sudėtingais kompiuteriniais modeliais, senolių patarimai ir gamtos ženklai tebėra intriguojanti alternatyva, dažnai pasižyminti stebėtinu taiklumu. Rudens pranašai ir ateinančio sezono ženklai Liaudies meteorologija remiasi nuosekliu rudens mėnesių stebėjimu.

Prasidėjus rudeniui, tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena gyventojams, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste ar gyvenvietėje.

Jeigu vakare sunkiai užmiegate ar ryte pabundate nepailsėję, verta atkreipti dėmesį ne tik į miego režimą, bet ir į tai, ką valgote. Ekspertai teigia, kad tam tikri maisto produktai gali padėti organizmui pasiruošti nakties poilsiui. Vienas iš jų – dažnai virtuvėje randamas bananas. Miego ekspertė Jasmin Lee atkreipia dėmesį, kad šiame vaisiuje yra organizmui svarbių medžiagų, galinčių prisidėti prie geresnės miego kokybės. „Bananuose gausu kalio, magnio, vitamino B6 ir baltymų.

Naujoji JUDU programėlė jau tapo kasdienio judėjimo Vilniuje įrankiu – vienoje vietoje galima įsigyti viešojo transporto bilietus, planuoti keliones, stebėti viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku, apmokėti automobilio stovėjimą. Programėlė palaipsniui pakeis iki šiol naudotas „m.Ticket“ ir „m.Parking“ programėles.

Sukčiai niekuomet nesiilsi, tad ir mes turime išlikti budrūs ir nepakliūti į jų paspęstus spąstus. Pranešama, kad dabar jie veikia telekomunikacijos bendrovės „Telia“ vardu.  Įmonė išplatino savo pranešimą apie tai, kad sukčiai, prisidengdami jų vardu, ėmė siųsti netikras sąskaitas, dėl to jie nurodė vienintelį elektroninį paštą, iš kurio siunčiamos sąskaitos yra tikros.

TV3 laidoje „Vytaro ferma“ šį kartą laidos vedėjas Vytaras Radzevičius pademonstravo ne tik išradingumą, bet ir neslėpė kartėlio dėl nepasisekusio eksperimento vištidėje. Vytaras atvirai papasakojo apie incidentą su namine višta, vardu Baltuke, ir dėl patirtos nesėkmės pirštu dūrė į savo žmoną Laisvę. Sukūrė specialią aplinką, kad apsaugotų kiaušinius Viskas prasidėjo nuo to, kad sodyboje išsiraitojusi višta Baltukė netikėtai nutarė perėti.

TV3 laidoje „Vytaro ferma“ – itin jautrus momentas. Į Vytaro Radzevičiaus sodybą Merkinėje kemperiu atvykusi keliautoja Ugnė Zubaitė privertė jį net susigraudinti. Paaiškėjo, kad prieš 13 metų įvykęs trumpas susitikimas visiškai pakeitė merginos gyvenimą. Ugnė prisiminė, kad dar būdama 11 klasėje Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje klausėsi į mokyklą atvykusio Vytaro pasakojimų apie keliones. Šis susitikimas jai paliko tokį gilų pėdsaką, kad mergina nuo tada svajojo apie keliones.

Daugelio žmonių sapnuose kartojasi panašūs siužetai. Bendrovės „Simba“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp suaugusių britų dažniausiai pasitaikantys sapnų motyvai yra susitikimai su senais pažįstamais, bėgimas nuo pavojaus ir skraidymas. Daugelis žmonių pabudę dar kurį laiką jaučia emocijas, kurias sukėlė sapnai, dažnai atrodantys itin tikroviški, rašoma fakt.pl.

Pamestas lagaminas gali apsunkinti kelionės pradžią. Nors dauguma keleivių naudoja etiketes su kontaktiniais duomenimis, toks žymėjimas transportavimo metu gali nukristi. Ekspertai nurodo dar paprastesnį apsisaugojimo būdą – pakanka į lagaminą įdėti vieną daiktą. Kelionė paprastai reiškia kruopštų pasiruošimą. Susikrauname drabužius, kosmetiką ir dokumentus, tačiau lengva pamiršti smulkmeną, kuri gali būti svarbi kilus problemų dėl bagažo.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) įspėja gyventojus nedaryti vienos dažnos klaidos – nemesti žaliųjų atliekų į mišrių atliekų konteinerius. Toks veiksmas gali nemenkai paploninti piniginę. Prasidėjus rudeniniams sodų tvarkymo darbams, natūralu, kad lieka žaliųjų atliekų. Specialistai primena jas tvarkyti atsakingai – joms ne vieta mišrių atliekų konteineriuose.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Artėja tas laikas, kai pradėsime sparčiau ruošti augalus artėjančiai šaltai žiemai. Taip ne tik išlaikysite tvarkingą sodą ar kiemą visą žiemą, bet ir padėsite augalams kitais metais pradėti sveiką augimo sezoną. Pildydami rudens darbų sąrašą, nepamirškite skirti dėmesio ir vejai bei jos pjovimui. Vejos pjovimas rudens pabaigoje yra vienas geriausių būdų užtikrinti, kad kitais metais vėl džiaugtumėtės vešlia ir žalia žole, rašoma blog.davey.com.

Kasdienė įtampa darbe ir skubėjimas palieka pėdsakus ne tik mūsų emocinei būsenai. Specialistai pastebi, kad nevalingas kūno gūžimasis nuo streso tampa viena pagrindinių lėtinio skausmo priežasčių, o pirmosios streso smūgį priima itin jautrios zonos. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kineziterapeutė Gerda Markevičiūtė patvirtino, kad streso pėdsakai kūne – ne išgalvotas dalykas, o natūrali fiziologinė reakcija.

Ar žmogaus elgesys gali išduoti jo išsilavinimo ar kultūros lygį? Nors iš pirmo žvilgsnio kai kurie kasdieniai poelgiai atrodo visiškai nereikšmingi, būtent iš jų aplinkiniai neretai susidaro nuomonę apie žmogų. Pasisveikinimas, elgesys prie stalo, apranga restorane ar net gebėjimas pripažinti savo klaidą – visa tai yra kasdienio bendravimo dalis.

Ar kada nors pabudote po vakarėlio ar išgertuvių ir pagirių metu jautėte nerimą? Tai daugiau nei tiesiog bloga nuotaika. Tai reali organizmo reakcija į alkoholį, anglų kalba vadinama „hangxiety“ – pagirių sukeltu nerimu. Tačiau nebūtina patirti tikrų pagirių, kad kitą dieną po alkoholio vartojimo susidurtumėte su šia emocine būsena. Priklausomybių psichiatrė Hannah Snyder paaiškino apie tai plačiau, rašo clevelandclinic.org.

Atėjo tas metų laikas, kai sodininkams reikia budriai stebėti, ar nepasirodė šliužai ir sraigės, tačiau yra labai pigus būdas šliužus „akimirksniu atbaidyti“. Nors jie gali kenkti sodui kone visus metus, rudenį šliužai dažniausiai tampa didesne problema. Drėgni ir lietingi orai sudaro jiems idealias sąlygas būti aktyviems, o šiuo metų laiku taip pat vyksta jų veisimosi sezonas.

Birštono policijos bendruomenės pareigūnė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame atkreipia gyventojų dėmesį į dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo atvejus. Pareigūnė ragina žmones išlikti budrius ir nepasiduoti sukčių bandymams išvilioti jautrią informaciją. Įraše pateikiami keli svarbūs patarimai, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę ar sulaukus abejonių keliančio skambučio.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) informuoja, kad planuojama nuo rugsėjo 14 d. pradėti rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Vakcinavimas nuo pasiutligės bus atliekamas 50 kilometrų pasienio su kaimyninėmis šalimis – Lenkija ir Baltarusija – ruožo teritorijos dalyje, kuri priskirta buferinei zonai: Šalčininkų r. sav., Trakų r. sav., Vilniaus r. sav., Elektrėnų sav., Kaišiadorių r. sav., Prienų r. sav., Alytaus r. sav.

Lėtai iš kriauklės ar praustuvo nutekantis vanduo ne visada reiškia, kad reikia griebtis stiprių cheminių priemonių ar kviesti santechniką. Dažnai problemos priežastis būna prie pat nutekėjimo angos susikaupę plaukai, muilo nuosėdos arba riebalų likučiai. Tokiu atveju gali padėti paprastas kriauklės atkimšimo triukas, kuriam tereikės plastikinio butelio, rašoma fakt.pl. Veiksmingas triukas kriauklės atkimšimui Jums prireiks 1 arba 2 litrų talpos plastikinio butelio.

Žinutė apie sandėlyje įstrigusią siuntą, priminimas susimokėti už parkavimą ar pasiūlymas greitai užsidirbti investuojant – tokias ir panašias žinutes gauna daugybė gyventojų, tačiau net ir nuolat girdint perspėjimus apie sukčius žmonės vis dar spaudžia atsiųstas nuorodas ir praranda pinigus.

Baravykus, raudonviršius ar voveraites atpažįsta kone kiekvienas, tačiau Lietuvos miškuose auga ir gerokai paslaptingesni grybai. Vienas jų – paprastoji poniabudė, kurios vieni ieško dėl neįprastos išvaizdos, kiti – įtikėję gydomosiomis galiomis. Naujienų portalui tv3.lt Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, mikologas dr.

Gamtoje apstu įvairiausių gyventojų, o kai kurie iš jų atrodo neįprastai, išskirtinai. Tokiais gyventojais būtų galima pavadinti Marijampolėje gamtos fotografės Aušros Žilinskienės įamžintus gleivūnus. Buktos miške buvo aptikti ne uogos ar grybai, o gleivūnai, kuriuos kai kurie laiko grybais ar augalais, bet iš tiesų tai – nė vienas iš šių variantų. Parodė išskirtinį miško gyventoją – gleivūną Socialiniame tinkle „Facebook“ naujienų portalas MarijampolePlius.

Lietuvos miškai yra turtingi savo augmenija ir kasmet aptinkama vis naujų arba retai fiksuojamų rūšių augimo vietų. Viena iš jų – neįprastos išvaizdos grybas piestinis pirštūnas, aptiktas praėjusiais metais Gražutės regioniniame parke. Šiuo metu visi prašomi grybą saugoti ir jį pamačius pranešti specialistams apie jo buvimo vietą. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt pranešė, kad apie įspūdingą radinį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Sukčiai ir toliau aktyviai bando išvilioti gyventojų duomenis, o viena dažniausių jų priedangų tampa „Google“ vardas. Gyventojai perspėjami būti itin budrūs gavę pranešimų apie neva užblokuotas paskyras, saugyklos problemas ar reikalavimus atlikti mokėjimus. Kupiškio policijos atstovai įspėja, kad apgavikai dažnai apsimeta „Google“ atstovais ir siunčia melagingus pranešimus. Jais sukčiai siekia perimti elektroninio pašto paskyras, banko kortelių duomenis ar prieigą prie svarbių failų.

Kasdien naudojame vis daugiau baterijomis įkraunamų elektronikos įrenginių – nuo telefonų, išmaniųjų laikrodžių, ausinių ir vaikų žaislų iki buities prietaisų, elektrinių įrankių bei transporto priemonių. Ir nors vis dar vyrauja nešiojamosios baterijos, sparčiai daugėja elektriniuose paspirtukuose, dviračiuose ir kitoje įrangoje naudojamų baterijų. Kartu auga ir šių atliekų kiekis, todėl tinkamas baterijų surinkimas bei tvarkymas tampa vis aktualesnis.

Ugniagesiai primena, kad vienas nedidelis prietaisas gali tapti lemiamu veiksniu gelbstint gyvybes kilus gaisrui. Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ragina gyventojus pasirūpinti veikiančiais dūmų jutikliais ir reguliariai tikrinti jų būklę. Nors daugelis apie dūmų jutiklius prisimena tik tada, kai šie ima pypsėti, specialistai pabrėžia, kad būtent šis prietaisas dažnai suteikia brangiausias minutes išsigelbėti.

2026 metų rugsėjo 9-oji gali būti įrašyta į technologijų istoriją kaip diena, kai „Apple“ žengė į visiškai naują erą. Po to, kai Timas Cookas vadovo pareigas perdavė Johnui Ternusui, vienas pirmųjų jo žingsnių buvo itin lauktas pristatymas – pirmasis sulankstomas bendrovės išmanusis telefonas „iPhone Duo“. Nesvarbu, ar šis įrenginys taps didžiuliu hitu, ar sulauks prieštaringų vertinimų, vienas dalykas aiškus: įmonė pagaliau įžengė į sulankstomų telefonų rinką, rašoma phonearena.com.

Visiems „Chrome“ naudotojams išplatintas perspėjimas nedelsiant atnaujinti ir perkrauti savo naršykles. Toks įspėjimas paskelbtas po to, kai „Google“ išleido skubų saugumo atnaujinimą, kuris pašalina pavojingą nulinės dienos (angl. zero-day) pažeidžiamumą. Tiems, kurie nežino, nulinės dienos pažeidžiamumas iš esmės reiškia, kad programišiai jau žino apie šią spragą ir aktyviai ja naudojasi, rašo mirror.co.uk.

Pamirškite pabaisas savo spintoje – tikrasis košmaras jūsų miegamajame gali tykoti tiesiai prieš akis. Harvardo universitete išsilavinimą įgijęs gydytojas skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad kasdien naudojami daiktai miegamajame gali būti pilni cheminių medžiagų, parazitų ir kitų paslėptų pavojų. Neseniai pasidalintame įraše Kalifornijoje dirbantis gastroenterologas dr.

Lietuvos miškuose vis dažniau pastebimos rudosios meškos. Šį kartą vienas didžiausių Europos plėšrūnų užfiksuotas Panevėžio rajone esančiame Jotainių miške, o specialistai primena, kad šių gyvūnų pasirodymai mūsų šalyje tampa vis dažnesni. Valstybinių miškų urėdijos specialistai sako, kad į mūsų šalį vis dažniau užsuka jauni lokiai, galintys nukeliauti šimtus kilometrų ieškodami naujų gyvenamųjų vietų.

Rudeniui įsibėgėjant Lietuvos miškai pasipuošia ne tik grybais, bet ir akį traukiančiomis spalvingomis uogomis bei vaisiais. Specialistai įspėja, kad dalis jų, nors atrodo viliojančiai, žmogui gali būti nuodingi ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ryškiai raudonos, oranžinės ar juodos uogos miške neretai atrodo lyg valgomos, tačiau išvaizda gali būti apgaulinga.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjo pradžia kasmet sugrąžina ne tik mokinius į klases, bet ir pokalbį apie vaikų bei paauglių savarankiškumą, atsakomybę ir elgesį viešosiose erdvėse. Vienu tokių priminimų tapo situacija Vilniaus Bernardinų sode – čia esantis fontanas buvo užpiltas putojančia medžiaga, dėl kurios fontano vanduo virto didžiuliu putų debesiu. Atvykę šalinti incidento padarinių specialistai prie fontano aptiko, kaip manoma, putoms sukelti panaudoto indų ploviklio „Fairy“ buteliuką.

Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams primenama, kad virš Klaipėdos uosto bei karinių teritorijų skraidyti bepiločiais orlaiviais draudžiama, nebent turimas specialus leidimas. Neteisėtas dronų naudojimas tokiose zonose gali užtraukti ne tik nemenkas baudas, bet ir bepiločio orlaivio kontrolės perėmimą. Planuojantiems skraidinti dronus Klaipėdoje Karnių jūrų pajėgų atstovai primena iš anksto pasitikrinti oro erdvės apribojimus.

Rudeninės avietės gali derėti ilgai, tačiau jų saldžios uogos vis dar yra pažeidžiamos kenkėjų. Užuot griebusis stiprių cheminių priemonių, verta pasitelkti natūralius apsaugos būdus. Tinkamas genėjimas, augaliniai preparatai ir paprastas triukas po derliaus nuėmimo padės sumažinti sukirmijimo riziką. Rudeninės avietės gali džiuginti net tuomet, kai dauguma sodo gėrybių jau būna surinktos. Pakartotinai derančios veislės vis dėlto turi savo priešų, rašo fakt.pl.

Internete gausu įvairių gudrybių, kurios žada greitai ir lengvai išspręsti kasdienius buities rūpesčius, tačiau ekspertai perspėja, kad viena pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi medinių virtuvės įrankių valymo tendencija gali ne tik sugadinti pačius gaminius, bet ir padidinti apsinuodijimo maistu riziką.

Dantų protezavimas gali tapti nemenka finansine našta, tačiau daliai gyventojų šios paslaugos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kėdainių ligoninė primena, kas gali pretenduoti į kompensaciją, nuo ko pradėti protezavimo procesą ir ką svarbu žinoti apie apmokėjimo tvarką. Ne visi gyventojai žino, kad tam tikrais atvejais dantų protezavimo išlaidos gali būti kompensuojamos.

Artėjant šaltajam sezonui gyventojai skuba pasirūpinti kuru žiemai, tačiau kartu su išaugusia paklausa suaktyvėja ir sukčiai. Biržų rajono policijos komisariato atstovai įspėja, kaip neapsigauti perkant malkas, briketus, granules ar kitą kurą. Pažymima, kad socialiniuose tinkluose sukčiai vilioja neįprastai patraukliomis malkų, granulių ar briketų kainomis, prašo išankstinio apmokėjimo, o gavę pinigus pradingsta be žinios.

Daugelis žmonių bananų žieves išmeta į maisto atliekų konteinerį, nors jos gali praversti ir namuose. Sumaišius jas su vandeniu galima pasigaminti paprastą tirpalą, kurį nemažai augalų mėgėjų naudoja kaip natūralią priemonę augalų priežiūrai. Tokiame mišinyje yra bananų žievėse esančių mineralinių medžiagų, todėl juo galima laistyti kai kuriuos augalus, rašoma fakt.pl. Bananų žievės – kuo jos naudingos? Užuot atsidūrusios šiukšlių dėžėje, bananų žievės gali būti panaudotos antrą kartą.

Prabėgusi vasara – atostogų metas, tačiau sukčiai atostogų neėmė. Marijampolės apskrities policijos duomenimis, per birželį, liepą ir rugpjūtį gyventojai nuo sukčių nukentėjo mažiausiai 16 kartų, o apgaulės schemos buvo itin įvairios – nuo netikrų siuntų ir bankų puslapių iki fiktyvių poilsio vietų rezervacijų bei automobilių pirkimo sandorių. Pareigūnai įspėja, kad sukčiai taikosi ne tik į senjorus.

Prasidėjus lašišų ir šlakių migracijai, žvejams primenami svarbūs reikalavimai. Nuo rugsėjo 1-osios visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma nedelsiant paleisti. Aplinkosaugininkai primena, kad rudenį keičiasi lašišų ir šlakių žvejybos tvarka. Žvejams svarbu žinoti, kokių taisyklių būtina laikytis ir kokie draudimai galioja.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) praneša apie uždraustą UAB „Depo DIY LT“ tiekti į Lietuvos rinką pavojingą gaminį – „Laimės liejimo komplektą“. Jis turi būti pašalintas iš prekybos, susigrąžintas iš pirkėjų ir sunaikintas. Kaip skelbia VVTAT, Laimės liejimo komplektą sudaro 6 figūros ir kaušelis. Platintojo pateikiamoje gaminio ženklinimo informacijoje nurodyta: „Būrimo liejant šviną komplektas (6 formelės + 1 kaušelis). Neskirtas vaikams iki 14 metų.