dienos pjūvis

Vyriausybę ir koaliciją talžo politiniai skandalai: praėjusią savaitę atliktos kratos „Nemuno aušros“ atstovų namuose bei kabinetuose, pareikšti įtarimai Gintautui Paluckui, o žurnalistiniai tyrimai atlikti apie Ingos Ruginienės buvusį konsultantą. Kokia politinė ateitis mūsų laukia? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Mykolo Riomerio universiteto docentu Sauliumi Spurga ir  Vilniaus politikos analizės instituto analitiku Matu Baltrukevičiumi.

Europa ruošia pokyčius, kurie turėtų apsunkinti automobilių ridos klastojimą, tačiau ekspertai abejoja, ar to pakaks. Anot jų, sukčiai jau seniai prisitaikė prie senų sistemų ir dabar ieško dar sunkiau pastebimų būdų manipuliuoti duomenimis. Tuo metu Lietuvoje atsuktos ridos atvejų mažėja, tačiau specialistai įspėja – didžiausia problema išlieka iš užsienio atvežami automobiliai ir ribotos galimybės patikrinti jų istoriją.

Vilnius ir keli Lietuvos rajonai atsidūrė beprecedenčio oro pavojaus režime. Kariuomenei išsiuntus tikrą įspėjimą dėl dronų grėsmės, pavojaus lygis nuo geltono netrukus pakeltas iki raudono – žmonės raginti skubiai trauktis į priedangas, uždarytas oro uostas, stabdytas traukinių ir viešojo transporto eismas.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Kol lietuviai dairosi pigių kelionių ir piktinasi papildomais kuro mokesčiais, aviacijos bei turizmo sektoriuje verda gerokai platesnė diskusija: ar Lietuvai reikia savo oro linijų, ar vis dėlto svarbiau – modernus oro uostas ir saugesnė kelionių rinka? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.

Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką buvo ne tik finansinis tikslas, bet ir savotiškas saugumo simbolis – daugelis augo su mintimi, kad mokėti už savo butą yra normaliau nei visą gyvenimą nuomotis. Tačiau augančios būsto kainos po truputį keičia šią logiką. Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Skandalų krečiami socialdemokratai vis sunkiau išlaiko rinkėjų pasitikėjimą, o Ingos Ruginienės Vyriausybės reitingai – vieni prasčiausių dar ankstyvoje kadencijos stadijoje. Politologai įspėja, kad Vigilijaus Juknos korupcijos istorija premjerei gali ir nebūti lemtinga, tačiau didesnė problema slypi kitur.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.

Apie pusė Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Ką tai parodo ir kaip turėtume ruoštis pavojui? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.

Trečiadienio rytą dėl netoli Rytų Lietuvos sienos pastebėtos radaro atžymos, būdingos dronui, buvo paskelbtas geltonos kategorijos oro pavojaus įspėjimas – perspėti Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonų ir Vilniaus apskrities gyventojai, Vilniaus apskrityje vėliau paskelbtas ir raudonos kategorijos oro pavojaus signalas. Galiausiai oro pavojus buvo atšauktas.

Dėl kelionių agentūrų įvesto papildomo degalų mokesčio brangsta ne tik naujos, bet ir dalis jau anksčiau įsigytų kelionių. Gyventojai piktinasi netikėtais kainų pokyčiais ir skundžiasi, kad kai kuriais atvejais už tą patį skrydį bei tą pačią kryptį tenka mokėti daugiau nei kitiems keleiviams.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Donaldas Trumpas vėl skelbia, kad taika Ukrainoje – jau visai arti, tačiau užkulisinėse derybose vis dar lieka daugiau klausimų nei atsakymų. Kol Ukraina siekia bent laikino ugnies nutraukimo, pagrindinė intriga išlieka ta pati – ar Vladimiras Putinas iš tiesų pasirengęs paliauboms, ir ar JAV prezidentas gali priversti Maskvą sėsti prie realių derybų stalo. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Lietuva rengiasi žengti dar vieną svarbų žingsnį – prie JAV vadovaujamų pastangų Hormūzo sąsiauryje gali prisidėti ir mūsų kariai. Toks sprendimas kelia diskusijų, tačiau kartu siunčia aiškią žinią Vašingtonui: Lietuva ne tik tikisi sąjungininkų paramos, bet ir pati pasirengusi būti patikima partnere. Ar tai teisingas sprendimas? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Teisėsaugos tyrimai vieniems politikams tampa reputacijos smūgiu, kitiems – proga telkti savo rinkėjus. Kodėl dalies žmonių neatgraso net skandalai, o įtarimai politikoje kartais virsta ne kaltės, o persekiojimo istorija? Kaip teisėsaugos tyrimai veikia politikų reputaciją ir kodėl dalies rinkėjų skandalai neatgraso? Apie tai diskutuoja MRU profesorius, politologas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Ar Žemaitaičio skandalas taps pretekstu socialdemokratams perbraižyti valdančiąją koaliciją, ar tik dar vienu skandalu, užgožiančiu biudžetą, rinkėjų lūkesčius ir rimtą politiką? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja MRU profesorius, politologas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo partietės Daivos Petkevičienės darbo vietose bei namuose.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, ketvirtadienį atliekamos kratos parlamentarų „aušriečių“ Remigijaus Žemaitaičio ir Daivos Petkevičienės darbo vietose ir partijos „Nemuno aušra“ būstinėje. Pats R. Žemaitaitis tikino, kad atliekami procedūriniai veiksmai ir aiškino, kad buvo padaryta buhalterinė klaida, kurią partija esą ištaisė.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Po tragiškos nelaimės, kai nuo batuto nukritusi žuvo Seimo nario Viktoro Pranckiečio anūkė, specialistai įspėja – kiemuose ir šventėse išpopuliarėjusi pramoga vaikams gali baigtis itin skaudžiai. Vaikai ant batutų dažnai paliekami be priežiūros, šokinėja po kelis, mėgina pranokti vieni kitus, o ribų nepaisymas gali lemti sunkias traumas ar net mirtį. Įspėjama, kad mažiausiųjų ant batutų apskritai nederėtų leisti, o vyresniems būtina aiškiai nustatyti taisykles.

Augant įtampai pasaulyje ir Europoje vis garsiau kalbant apie energetinio saugumo grėsmes, viešojoje erdvėje vėl pasirodo scenarijai, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami – tarp jų ne tik idėja daugiau dirbti iš namų, bet ir galimas degalų normavimas. Štai Slovėnija tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri griebėsi degalų normavimo.

Apklausos rodo, kad 72 valandoms būtinų atsargų turi maždaug kas antras lietuvis, tačiau ekspertai ramina – realybėje pasiruošusiųjų gali būti kur kas daugiau. Pasak jų, ekstremaliose situacijose svarbiausia ne prikrauta kuprinė ar konservų lentyna, o gebėjimas veikti ramiai, nepasiduoti mitams ir remtis bendruomene, nes būtent kaimynų pagalba gali tapti svarbiausiu išgyvenimo veiksniu.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Nors Europa šiandien gyvena gerokai ramiau nei energetikos krizės pike 2022-aisiais, ekspertai perspėja – pavojingiausias laikotarpis dar gali būti priešakyje. Dujų kainos jau dabar yra gerokai aukštesnės nei pernai, o Europos saugyklos į vasarą įžengia su mažesniais rezervais nei įprastai. Situaciją dar labiau komplikuoja įtampa Artimuosiuose Rytuose – net ir konflikto pabaiga nebūtinai sustabdytų kainų augimą.

NT ekspertai apie regionų plėtrą: proveržis įmanomas tik su viena sąlyga

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) agentai surengė kratas „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo partietės Daivos Petkevičienės darbo vietose ir namuose. Pareigūnai tikrino aušriečių kabinetus Seime, R. Žemaitaičio namus, partijos būstinę, D. Petkevičienės butą Seimo viešbutyje.

Skelbiama, kad pentagonas sustabdė 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje. Kokią žinią tai siunčia Europai ir mums? Apie tai, kas laukia Europos ir Lietuvos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr. Agnia Grigas ir verslininku, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi JAV bei ES ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku.

Lietuvoje kasmet gimsta vis mažiau vaikų, o valdžia ieško vis naujų būdų, kaip paskatinti žmones kurti šeimas. Vienas siūlymas sukėlė ypač daug reakcijų – ar šokiai ir diskotekos iš tiesų galėtų padėti spręsti gimstamumo krizę? Ar tikrai diskotekų sugrąžinimas galėtų padėti spręsti gimstamumo problemą Lietuvoje? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie JAV sprendimą perdislokuoti savo pajėgas Europoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Lietuva nuolat derasi dėl galimybių priimti daugiau JAV karių. Daugiau apie tai, kas laukia Europos ir Lietuvos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr.

Gegužės 9-oji Lietuvoje neapsiėjo be provokacijų – viešumoje pasirodė Georgijaus juostelės, o kai kurie asmenys net atvirai reiškė simpatijas Rusijai. Visuomenei primenama: tokiais atvejais svarbu neprarasti šalto proto, nevykdyti saviveiklos ir suprasti, kad dezinformacija bei Kremliaus naratyvai gali taikytis ir į jaunus žmones.

Žadama, kad jau greitai transporto priemonių registracijos liudijimai pasikeis, o informacija apie automobilių rida ir techninę būklę bus labiau pasiekiama. Tokiems pokyčiams jau ruošiamasi ir Lietuvoje – „Regitra“  kuria skaitmeninį registracijos liudijimą. Vis tik dalis ekspertų įspėja, kad nors siekis tokiu būdu pažaboti sukčius yra kilnus, tačiau nesąžiningi asmenys atranda vis daugiau naujų gudrybių, kaip apgauti automobilių pirkėjus.

Būsto kainoms toliau augant, vis dažniau keliami klausimai, ar rinka artėja prie ribos, kai būstas daliai gyventojų taps tiesiog nebeįperkamas. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai sako, kad kol atlyginimai auga, nedarbo lygis išlieka mažas, o gyventojai vis dar gali gauti finansavimą, paklausa rinkoje nemažės. Anot jų, paradoksalu, tačiau būtent kylant kainoms žmonės dažniausiai ir skuba pirkti būstą.

Orai Europoje ir Lietuvoje labai dinamiškai keičiasi. Po karščio bangos jau dabar matome ir audringus orus, lietų, perkūniją. Ko sulauksime artimuoju metu? Kokia bus ši vasara Lietuvoje ir kokių orų tikėtis gyventojams? Taip pat – kaip temperatūrų svyravimai bei kaitra gali paveikti žmonių sveikatą? Apie tai diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.

Ištyrus, kodėl lietuviai neplanuoja turėti vaikų, paaiškėjo, kad šiuolaikiniams jauniems žmonės didžiausia problema – susirasti tinkamą partnerį. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pranešė apie netikėtą idėją – sugrąžinti diskotekas – esą taip žmonės daugiau bendrautų gyvai, susipažintų artimiau ir imtų didinti gimstamumą.

Brangstant putplasčiui ir kitoms statybinėms medžiagoms, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar dalis tiekėjų sąmoningai neriboja produkcijos ir taip dar labiau nekelia kainų. Vis dėlto nekilnojamo turto (NT) vystytojai sako, kad dabartinė situacija daug sudėtingesnė nei paprastas noras daugiau uždirbti.

Vasara Lietuvoje, regis, prasidės be didelių staigmenų – birželis turėtų būti artimas įprastai normai, nors lietaus gali sulaukti daugiau nei įprastai. Tačiau ramybės garantijų nėra: karščio bangos mūsų regioną pasiekia vis dažniau, o kaitra tampa ne tik orų, bet ir sveikatos išbandymu.

Pasaulį apskriejusi žinia apie kruiziniame laive išplitusį hantavirusą sukėlė nerimą – ar žmonijai gresia dar viena pandemija? Nors pavojingiausios šio viruso atmainos gali būti mirtinos, Europoje dažniausiai fiksuojamos lengvesnės formos, o užsikrėtimo rizika Lietuvoje išlieka minimali. Kokių imtis prevencijos priemonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę, 7 jaučiasi nepasiruošę, o dešimtadalis nežino. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai.

Artėjanti vasara Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų – ar sulauksime karščio bangų, sausros, o gal permainingų ir audringų orų? Specialistai jau pateikia pirmąsias prognozes ir įspėja, kad klimato pokyčiai kasmet vis labiau keičia įprastą lietuvišką vasarą.

Keletas bepiločių orlaivių ankstyvą ketvirtadienio rytą iš Rusijos įskrido į Latvijos oro erdvę ir du iš jų nukrito, pranešė Nacionalinės ginkluotosios pajėgos. Rėzeknės mokyklose dėl to sustabdytos pamokos, o gyventojai perspėjami nesibūriuoti lauke bei sekti institucijų informaciją.

Gyventojams siūloma atrišti rankas ir leisti statyti namus be leidimų. Svarstoma, ar dėl to nenukentės atliekamų darbų kokybė ir kaip tai paveiks būsto kainas. Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Citadele“ banko ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovu Tomu Sovijumi Kvainickiu.  LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dangus virš Europos ekonomikos niaukiasi, pradedama kalbėti apie artėjančią krizę. Teigiama, jog pasiūla nebeprisitaiko prie kainų svyravimo, pinigai praranda galią. Viešojoje erdvėje galima išgirsti apokaliptinių scenarijų, esą pasaulio laukia rimta krizė – tokia, per kurią gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir išteklių, o valstybės esą galėtų konkuruoti dėl naftos. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su „Luminor“ banko vyr.

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Plačiau apie tai, ar statybų sektoriuje pradėjo trūkti statybinių medžiagų ir apie kitas NT aktualijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr.

Prasidėjus konfliktui Irane, degalų kainos Lietuvoje gerokai šoko į viršų. O gyventojai pastebi, kad kartais degalinėse degalų kainos pasikeičia ir keletą kartų per dieną. Dėl to teikti ir siūlymai, kiek kartų per dieną degalinės galėtų keisti degalų kainas, visgi ekonomistai neskuba kaltinti degalinių ir sako, kad reikia aiškaus dialogo.

Seime pasigirdo siūlymas didinti baudas už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ir techninių reikalavimų transporto priemonėms nesilaikymą. Ar to tikrai reikia? Ar baudos tikrai didės? Kas laukia lietuvių? Apžvalgininkas ir žurnalistas Vitoldas Milius labai daug dėmesio skiria automobilių rinkai, važinėja po pasaulį, parodas.

Po įtempto Ingos Ruginienės interviu viešojoje erdvėje netilo diskusijos – premjerės atsakymai ir įtempta pokalbio atmosfera sulaukė gausybės vertinimų. Socialiniuose tinkluose netrūko kritikos, o dalis žiūrovų kėlė klausimą, ar tai atskleidžia gilesnes problemas šalies politikoje. Iš pareigų patrauktas Saulius Skvernelis taip pat kelia klausimų.

Valstybinė ligonių kasa kasdien sulaukia apie pusę tūkstančio gyventojų paklausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo ir kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų. Tai rodo, kad pacientams svarbu ne tik gauti paslaugas, bet ir žinoti, kas jiems teisėtai priklauso. Europos pacientų teisių diena primena ir vieną svarbiausių paciento teisių – teisę būti informuotam.