dienos pjūvis

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga. Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose. Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.

Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai kasmet plaukia vaikams, kurie šalyje net negyvena. Užsieniečiai dirba Lietuvoje, jų atžalos lieka už tūkstančių kilometrų, o vaiko priežiūros išmokas jiems moka „Sodra“. Tokių atvykėlių skaičius šalyje per kelerius metus išaugo net 14 kartų, o jiems kasmet atiduodama suma jau pasiekė 8 milijonus eurų.

Nuo birželio 1 d. prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri finišuos šią savaitę. Visgi jau dabar švietimo bendruomenei teko susidurti su ne vienu iššūkiu – paaiškėjo, kad rengiant geografijos egzaminą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, o praėjusią savaitę buvo paviešintos dar neįvykusio inžinerinių technologijų egzamino užduotys.

Sukčių schemos tampa vis įtikinamesnės. Ekspertai ir žiniasklaida įspėja, kad gyventojams dabar kaip niekad svarbu saugoti savo pinigus ir atsargiai vertinti didelius finansinius sprendimus, nuolat tikrinti informaciją, sekti žiniasklaidą, oficialius šaltinius, o ne ieškoti informacijos socialiniuose tinkluose. Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ingos Ruginienės Vyriausybę jau daugiau nei 70 proc. žmonių vertina neigiamai. O premjerės populiarumas – žemumose. Tiesa, koaliciją trečią kartą formuojantys socialdemokratai žada keisti ir premjerą. Tačiau į I. Ruginienės vietą besiruošiantis stoti Mindaugas Sinkevičius dideliu populiarumu taip pat negali pasigirti – jį kaip kandidatą į premjerus kol kas žmonės vertina net prasčiau nei I. Ruginienę ar Briuselyje reziduojančią Viliją Blinkevičiūtę.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Nuo 2026 metų Lietuvoje maisto kurjeriais dirbantys arba kitas paslaugas teikiantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbos pagrindus. Kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra užsienietis, tačiau lietuviškai kalba ne visi. Ar įstatymas veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininku Audriumi Valotka. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Brandos egzaminai Lietuvoje kasmet tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir nervų išbandymu tūkstančiams abiturientų. Vieni iš egzaminų išeina su palengvėjimu, kiti – su ašaromis ir jausmu, kad buvo tikrinama ne tai, ko jie mokėsi. Kol užduotys keičiasi, taisyklės lieka neaiškios, o atsakomybė išsisklaido, mokiniai ir toliau tampa sistemos, kuri pati nežino, ko iš jų tikisi, įkaitais.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė oficialų pranešimą dėl Europos įperkamo būsto plano. Jame pripažįstama, kad būsto prieinamumas tapo visos Europos problema, darančia poveikį ekonomikai, socialinei sanglaudai ir regionų plėtrai. Tačiau ekspertai perspėja, kad siekis įgyvendinti naujus reikalavimus gali reikšti ir papildomas išlaidas būsto pirkėjams bei statytojams.

Savaitgalį socialdemokratai nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“ ir pradėti ieškoti naujų koalicijos partnerių. Realiausia, kad jais gali tapti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kas laukia Vyriausybės ir ko galime tikėtis ateityje? Plačiau apie tai, kas laukia naujos koalicijos ir kokių dar pokyčių galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio u...

Valdžios dėlionė persidėlioja, tačiau didžiųjų politinių stebuklų ekspertai nesitiki. Socialdemokratams ieškant naujo starto ir vis garsiau kalbant apie Mindaugą Sinkevičių premjero poste, būsimos koalicijos partneriai ruošiasi sunkioms deryboms, o iš valdžios stumiamai „Nemuno aušrai“ teks iš naujo įrodinėti savo politinę galią – jau be svarbaus kozirio rankose.

Valstybinių brandos egzaminų sesija kasmet sukelia vis daugiau diskusijų ir klausimų dėl Lietuvos švietimo sistemos kokybės. Moksleiviai ir jų tėvai kalba apie augantį spaudimą bei stresą. Mokytojai kritikuoja nuolat besikeičiančią tvarką, o ekspertai pabrėžia, kad egzaminų problemos atspindi kur kas gilesnius švietimo sistemos trūkumus.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį nusprendė keisti valdančiosios koalicijos sudėtį – pašalino iš daugumos „Nemuno aušrą“, vietoje jos į derybas pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Po šio sprendimo tikėtina, kad gali keistis trys Ministrų kabineto nariai. Skelbiama, kad partijos užkulisiuose kalbama apie tikimybę, jog bus pakeista kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Po Registrų centro duomenų nutekėjimo gyventojams teks išmokti naują pamoką – nepasitikėti net tais skambučiais ar žinutėmis, kuriuose sukčiai žino vardą, pavardę, adresą ar kitus asmens duomenis. Ekspertės įspėja: sukčiavimo scenarijai taps įtikinamesni, tačiau pagrindinė taisyklė nesikeičia – nespausti nuorodų, neatskleisti prisijungimų ir nepasiduoti spaudimui.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.

Gyventojai širsta dėl degalų mokesčio, dėl kurio pakilo kelionių kainos. Kiek dar jos gali kilti ir kur keliauja lietuviai? Ar kelionių organizatoriai pagrįstai perkelia išaugusias išlaidas klientams? Kaip degalų kainų šuolis paveiks turizmo rinką ir gyventojų atostogų planus? Apie tai diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė.

Nors bankams pavyksta sustabdyti vis daugiau įtartinų pavedimų, Lietuvos policijos duomenys rodo dar niūresnį vaizdą: iš gyventojų šiemet jau išviliota beveik 11 mln. eurų. Sukčiai ir toliau taikosi per netikrus el. laiškus, SMS žinutes bei telefoninius skambučius, tačiau vis dažniau pinigų atvyksta pasiimti ir tiesiai į žmonių namus.

Po perspėjimų apie galimą oro pavojų viešojoje erdvėje pasigirdo gyventojų pasakojimų, kad kai kuriose ugdymo įstaigose informacija apie pavojų nebuvo perduota vaikams, siekiant nekelti panikos. Dronų ekspertas tokį elgesį vertina itin kritiškai. Anot jo, žmonės neturi teisės savarankiškai spręsti, ar grėsmė konkrečiai įstaigai yra reali, o valstybė pagaliau turi pripažinti esamas problemas ir imtis realių veiksmų.

JAV karių išvykimas iš Lietuvos kelia daugiau klausimų nei atsakymų – ypač tuo metu, kai Rusija vis dažniau grasina Baltijos šalims. Ekspertai įspėja: sąjungininkų buvimas svarbus, tačiau svarbiausias Lietuvos saugumo garantas lieka mūsų pačių pasirengimas. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Ukrainoje esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.

Iš Lietuvos išvyksta amerikiečių karių batalionas – lieka tik keli šimtai jų karių. Ar rusai dar labiau provokuos mus? Plačiau apie tai, ką sumanė JAV ir kuo bagsis karių Europoje atitraukimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Ukrainoje esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.

Būsto paieškos ir nekilnojamojo turto sandoriai vis dažniau tampa sukčių taikiniu. Nusikaltėliai, turėdami asmens duomenis, gali apsimesti pirkėjais, pardavėjais ar net nekilnojamojo turto specialistais, o gyventojai rizikuoja prarasti pinigus. Ekspertai perspėja, kad sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, todėl atpažinti grėsmę darosi vis sunkiau.

Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda pasitraukimą iš Lietuvos. Pastaraisiais metais amerikiečių karių rotacija vykdavo iš esmės nepertraukiamu principu. Tai reiškia, kad kol vieni kariai grįždavo į savo pirminę dislokavimo vietą, į Lietuvą jau pradėdavo vykti juos keičiantys daliniai. O dabar JAV karių Lietuvoje nebus ilgiau nei įprastai.

Valstybės įsiskolinimas didėja. Tarptautinės institucijos jau ragina griebtis ir mokestinių pakeitimų. Ar tai reiškia, kad gyventojai neišvengs naujų mokesčių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Politikai jau desperatiškai bando pakelti Lietuvos gimstamumą, ministrė Jūratė Zailskienė siūlo organizuoti šokius, kuriuose žmonės galėtų susipažinti. Ar tokios ir kitos priemonės iš tiesų pagerins mūsų demografiją? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr.

Seimo nariai šimtatūkstantines eurų sumas laiko grynaisiais pinigais. Daugiausia grynųjų turi „aušriečiai“ – tai atskleidė jungtinis penkių redakcijų žurnalistų tyrimas. „Nemuno aušros“ nariai tikina, esą jaučiasi saugiau, kai šimtus tūkstančių eurų turi po ranka. Tačiau žmonėms tokios grynųjų pinigų sumos pas politikus kelia įtarimų dėl galimos korupcijos.

Lietuvos policijos duomenimis, šiemet sukčių iš gyventojų išviliotų pinigų suma jau pasiekė beveik 12 mln. eurų. Policija pažymi, kad šiuo metu populiariausiais sukčiavimo būdais ir toliau išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. O pastaruoju metu sukčiai dažniau apsilanko ir gyventojų namuose ir paima gyventojų pinigus.

Gyventojams sulaukus perspėjimų apie galimą oro pavojų, daliai jų kilo klausimų, kur slėptis tuo atveju, jeigu netoliese nėra slėptuvės arba ji nepasiekiama. Dronų ekspertas Šarūnas Jasikevičius sako, kad svarbiausia vadovautis paprasta taisykle – bet kokia priedanga yra geriau negu jokios.  Apie tai ir daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas, dronų ekspertas Šarūnas Jasiukevičius.

Naudotų automobilių rinkoje vairuotojai dažnai ieško atsakymo, kurie modeliai genda dažniausiai ir su kokiomis problemomis dažniau susiduriama techninių apžiūrų metu. Vis dėlto specialistai sako, kad didžiausią įtaką transporto priemonės techninei būklei daro automobilio amžius. Anot ekspertų, kuo transporto priemonė senesnė, tuo daugiau techninių problemų ji sukaupia, o dažniausiai fiksuojami gedimai metų metus išlieka labai panašūs.

Praėjusią savaitę gyventojai galėjo teikti paramos paraiškas pirmajam būstui įsigyti. Per pirmas 10 minučių buvo išgraibstyta daugiau nei 5 mln. eur., o gyventojai skundėsi stringančia sistema. Kokių sunkumų kyla mėginant įsigyti būstą Lietuvoje ir ką reikėtų daryti? Apie tai, kaip lietuviams įsigyti būstą, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su paramos būstui grupės vadovu Daniel Ilkevič ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.

Perkantys automobilį sukluskite: šis sukčiavimo būdas tampa vis sunkiau pastebimas Ekspertas perspėja apie ridos blokatorius: „Užsisakai tą mažą programinę plokštelę, o pardavėjas dar atsiunčia vaizdo instrukciją“ Ekspertai atskleidė, kodėl naujesni automobiliai tampa pagrindiniu sukčių taikiniu

Rusijos grasinimai kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamų rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų nėra nieko naujo, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Lietuvoje civilinės saugos pasirengimas vis dar turi spragų: dalis gyventojų nežino, kur slėptis pavojaus atveju, priedangos ne visiems lengvai pasiekiamos, o ekstremalių situacijų žinios dažnai prisimenamos tik nuskambėjus perspėjimo signalui. Specialistai pabrėžia – valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasiruošimo.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.

Anomalių orų reiškiniai Lietuvoje tampa vis dažnesni – gyventojus stebina staigios liūtys, audros ar net kruša. O kitoje Europos dalyje siaučia kaitra. Londonas fiksuoja didžiausią per šimtą metų gegužės mėnesio temperatūrą, ten oras įkaito iki beveik 35 laipsnių Celsijaus. Klimato specialistai perspėja, kad tokie ekstremalūs svyravimai jau tampa nauja realybe, o keliautojai vis dažniau yra verčiami koreguoti atostogų planus dėl nenuspėjamų oro sąlygų.

Dėl paramos būstui įsigyti tvarkos kilus gyventojų nepasitenkinimui, svarstoma peržiūrėti tiek paraiškų teikimo mechanizmą, tiek kriterijus, pagal kuriuos skiriama valstybės pagalba. Pripažįstama, kad principas „kas pirmesnis, tas gudresnis“ ne visada užtikrina teisingą paramos paskirstymą, todėl ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, ar pagalba pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Diskusijos apie automobilių ridos klastojimą nesibaigia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors ruošiami nauji skaitmeniniai sprendimai, specialistai sako, kad vien jų nepakaks. Anot ekspertų, realų skaidrumą naudotų automobilių rinkoje būtų galima pasiekti tik tuomet, jei ridos duomenys būtų nuolat fiksuojami skirtingose sistemose, pavyzdžiui, apsilankant servise.

Nors automobilių gamintojai vis aktyviau ieško būdų, kaip apsunkinti ridos klastojimą, specialistai sako, kad visiškai apsaugotų modelių rinkoje praktiškai nėra. Anot jų, daugelis gamintojų naudoja panašias sistemas ir komponentus, todėl radus būdą apeiti vieną modelį, panašus principas dažnai pritaikomas ir kitoms transporto priemonėms. Tuo metu ekspertai perspėja, kad Europoje sparčiai populiarėja nauja tendencija – rida nebeatsukama, o tiesiog sustabdoma specialiais blokatoriais.

Lietuvoje suveikus oro pavojaus signalui, pamatėme spragų – kai kur buvo užrakintos priedangos, gyventojai taip pat klausė, kodėl Vilniuje nesuveikė sirenos, kai kurie į telefoną negavo pranešimų? Kodėl dalis priedangų vis dar neprieinamos, o perspėjimo sistemos kelia abejonių? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“,diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atsto...

Vykstant Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalui, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paaiškino, kodėl apie rizikas neperspėjo visuomenės anksčiau.  „Apie šį incidentą buvau pati informuota dar balandžio pradžioje. Iš karto operatyviai, gavus pirminę informaciją, buvo įtrauktos atsakingos institucijos ir pradėtas ikiteisminis tyrima. Nuo to laiko Generalinė prokuratūra kontroliavo visą procesą“, – trečiadienį sakė ji.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų ar Lietuva iš tiesų yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms. Gyventojai vis dar nežino, kur slėptis oro pavojaus atveju, o dalis priedangų paaiškėjo yra nepritaikytos. Ekspertai perspėja, kad krizės akimirką svarbus ne tik institucijų pasirengimas, bet ir žmonių praktinis pasiruošimas.

II pensijų pakopa vėl atsidūrė ant politinės svarstyklių lėkštės. Kol vieni tikina, kad 1,5 proc. valstybės paskata būtina skatinant žmones kaupti senatvei, kiti klausia vis aštriau: kodėl biudžeto pinigais remiamas tik vienas taupymo būdas, iš kurio gyventojai masiškai traukiasi? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paskelbus, kad galima teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, lėšos išgaravo per pirmąsias 10 minučių. Gyventojai netveria pykčiu ir vardija, kad sistema nuolat lūžo. Esą pasibaigė valstybės biudžeto lėšos, kitaip tariant, jos buvo išgraibstytos pačių gyventojų. Teikusieji prašymus negali patikėti ir režia atvirai – sistema strigo.

Dronai virš galvos Lietuvoje – nauja realybė. Lietuvos premjerė sako, kad karas yra arčiau nei bet kada. Kaip tai atsilieps mums, mūsų ekonomikai ir kas bus toliau? Kaip dažnėjantys dronų incidentai paveiks valstybės išlaidas? Ar Lietuvai teks dar daugiau investuoti į saugumą, ir kokią kainą už tai sumokės gyventojai? Apie tai diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Galimai į Lietuvą įskridęs dronas apnuogino saugumo ir komunikacijos spragas. Ekspertai įspėja, kad Lietuva vis dar nėra tinkamai pasirengusi aptikti bei neutralizuoti mažų dronų, o tokie incidentai gali būti išnaudojami panikai kurstyti. Rusija siekia kelti baimę ir paniką – žiniasklaidos darbas čia labai svarbus.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Nors apie automobilių ridos klastojimą kalbama jau daugelį metų, specialistai sako, kad problema artimiausiu metu niekur nedings. Anot jų, dabartiniai siūlymai dažnai atrodo labiau kaip papildoma biurokratija nei realus sprendimas, o naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja seni modeliai, kuriuose sukčiavimą aptikti tenka ne moderniomis technologijomis, o elementariu pastabumu.

Dalis vairuotojų mano, kad perkant naudotą automobilį iš oficialaus gamintojo atstovo rizika apsigauti tampa minimali. Tokios transporto priemonės dažniausiai būna patikrintos, su garantija ir aiškesne istorija. Vis dėlto specialistai sako, kad net ir oficialūs salonai nėra visiškai apsaugoti nuo gudriai paslėptų ridos klastojimo schemų, o daug kas priklauso nuo to, kiek dėmesio automobilio patikrai iš tikrųjų skiriama.