Plačiau apie tai, kas laukia naujos koalicijos ir kokių dar pokyčių galime tikėtis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
Kodėl delsiama paskelbti apie Mindaugą Sinkevičių kaip būsimą premjerą?
Kodėl delsiama oficialiai paskelbti, kad Mindaugas Sinkevičius tikrai pakeis Inga Ruginienę?
M. Baltrukevičius: Man atrodo, kad socialdemokratai pastaruoju metu tiesiog per daug prisišnekėjo įvairiais klausimais, pradedant Vilijos Blinkevičiūtės pažadais užimti premjerės postą, baigiant Juozo Oleko pareiškimais, kuriais jis bandė nuraminti visuomenę, kad koalicija liks dirbti ta pati. Manau, kad Mindaugas Sinkevičius tiesiog nenori skubėti įsipareigoti.
Šeštadienį prieš partijos tarybos posėdį jis netgi neigė tokius planus žurnalistams, kai jo pusiau juokais paklausė, ar jau galima jį sveikinti tapus būsimuoju premjeru – jis atsakė neigiamai. Jeigu situacija susiklostytų taip, kad būtų pereita prie kito varianto, jis visada galėtų pasakyti: „Aš juk šeštadienį sakiau, kad nebūsiu premjeras“.
Aš girdžiu, kad tai nėra milžiniškas paties Mindaugo Sinkevičiaus noras palikti Jonavą ir imtis premjero darbo, labiau pačios aplinkybės jį verčia prisiimti atsakomybę. Demokratai atvirai komunikavo, kad Inga Ruginienė kaip premjerė jiems visiškai netinka. Socialdemokratų partijos viduje nepasitenkinimas premjere taip pat stipriai augo.
Iš pradžių atrodė, kad ją saugo tiesiog alternatyvų trūkumas ir abejonės, ar naujo žmogaus atėjimas atneš apčiuopiamą naudą, tačiau istorija su Registrų centru tapo paskutiniu lašu, kai paaiškėjo, kad premjerė žinojo apie problemas, bet nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų, nekompetencijos klausimas tapo per daug akivaizdus, todėl ir prireikė kalbėti apie pokyčius.
Naujoji koalicija: kokios politinės krypties galima tikėtis?
Kaip apskritai galėtų atrodyti ta naujoji koalicija – socialdemokratai, demokratai, valstiečiai, krikščioniai lenkai? Kokia tai būtų politinė kryptis ir ko mes galėtume tikėtis?
R. Urbonaitė: Tikrai nesitikiu labai didelių pokyčių. Vykstant tokiam koalicijos perkrovimui, kiekviena partija norės pasinaudoti situacija savo naudai ir pagerinti savo koalicinės sutarties sąlygas. Nepamirškime, kad keičiantis premjerui, Seime iš naujo reikės pasitvirtinti 21-osios Vyriausybės programą, todėl derybos nebus nei paprastos, nei lengvos.
Ideologiškai vertinant pagal 2024-ųjų metų Seimo rinkimų programas, demokratai ir socialdemokratai nėra labai skirtingi. Abi jėgos sukasi link kairės, galbūt demokratai labiau orientuojasi į centro kairę, bet iš esmės skirtumai nėra dramatiški.
Labai didelių programinių sąmyšių nebus, juolab, kad naujos Vyriausybės programos įgyvendinimui bus likę faktiškai vos pusė kadencijos. Paskutinis pusmetis jau bus skirtas pasiruošimui 2028-ųjų metų Seimo rinkimams. Tokių ypač ambicingų ir išsamių programų niekas nespės paruošti, ji greičiausiai bus formuojama ankstesnės programos pagrindu.
Labai įdomu bus pamatyti, kokius prioritetus iškels naujasis premjeras ir ką jis sugebės išsiderėti, nes jam reikės parodyti save kaip stiprų derybininką. Reikia pripažinti, kad 20-oji programa turėjo labai daug trūkumų ir Vyriausybė dirbo pakankamai nekokybiškai. XXI amžiaus Lietuvos istorijoje mes dar neturėjome situacijos, kai per vieną kadenciją pasikeistų trys premjerai. Tai yra rekordiniai pokyčiai politine prasme, tačiau labai abejoju, ar jie atneš daug esminių turinio pokyčių. Laikas tiesiog spaudžia, todėl revoliucijoms vietos nėra.
„Nemuno aušros“ ateitis
Kalbant apie „Nemuno aušrą“, kas šios partijos laukia ateityje, kai ji jau nebebus valdančiojoje koalicijoje?
R. Urbonaitė: Iki šiol ne tik buvo kalbama, bet ir realybėje matėme, kad „Nemuno aušra“ būdama valdžioje elgėsi iš esmės kaip opozicija. Socialdemokratai leido jiems tyčiotis, leido save žeminti, o „Nemuno aušros“ lyderis rodė visišką nepagarbą ir atvirą konfrontaciją. Dabar situacija keičiasi – socialdemokratai pagaliau iš jų atėmė valdžios svertus. Tai buvo savotiškas paradoksas: socialdemokratai leido iš savęs tyčiotis ir dar atsidėkodami dalinosi valdžia. Dabar šis koziris iš „Nemuno aušros“ rankų atimtas.
Kartu socialdemokratai apsidraudė nuo labai realaus scenarijaus, kad artėjant 2028-ųjų Seimo rinkimams pati „Nemuno aušra“ juos paliktų ant ledo. Prieš rinkimus būti valdančiojoje daugumoje dažnai yra nenaudinga, nes tenka prisiimti atsakomybę už visus nepopuliarius sprendimus. Nors Remigijus Žemaitaitis viešai kritikavo socialdemokratų sprendimą, faktas tas, kad dabar patys socialdemokratai užkirto kelią šiai rizikai.
Toliau „Nemuno aušra“ veiks dar aktyviau ir dar agresyviau – jie vėl imsis antisisteminės partijos vaidmens, akcentuodami, kad jie vieninteliai kovoja su vadinamuoju „elitu“, nepaisant to, kad jų pačių gretose gausu politikų, Seime sėdinčių nuo 2009-ųjų metų.
Jų retorika bus itin aštri, jie dar daugiau laiko skirs kelionėms po regionus ir tiesioginiams susitikimams su rinkėjais, tačiau jie susidurs su 1 problema – jiems trūks to viešojo dėmesio, kurį jie turėjo būdami valdančiojoje koalicijoje.
Kol jie buvo valdžioje, bet kokia Remigijaus Žemaitaičio ištarta frazė automatiškai tapdavo žiniasklaidos antraštėmis. Dabar, būnant opozicijoje, jų pasisakymai tiek dėmesio nebesulauks, nebent žiniasklaida pati nuspręs gaudyti kiekvieną jų sukeltą skandalą.
Šiuo atžvilgiu jų matomumas neišvengiamai sumažės. Kaip jiems seksis išlaikyti savo pozicijas toliau, geriausiai parodys savivaldos rinkimai – tai bus realus testas jų sukurtam politiniam kapitalui.
Ar pavyks socialdemokratams atstatyti savo reitingus, ir kokią įtaką šis Vyriausybės perkrovimas turės artėjantiems savivaldos bei Seimo rinkimams?
M. Baltrukevičius: Sakyčiau, kad kiekvienai Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai geriausias sėkmės indikatorius yra ne pačios lyderiaujančios partijos reitingai, o visuomenės pasitikėjimas pačia Vyriausybe. Šiuo metu tas pasitikėjimas yra pasiekęs absoliutų dugną – kai 55 ar net 60 proc. žmonių nepasitiki vykdomąja valdžia, tikėtis kažkokio didžiulio proveržio yra labai naivu. Jeigu visuomenė nemato Vyriausybės darbo rezultatų, nereikėtų tikėtis stebuklų ir partijų populiarumo apklausose.
Artėjantys savivaldos rinkimai socialdemokratams gali atnešti tam tikros apgaulingos ramybės. Istoriškai jie regionuose visada būna stiprūs, turi platų tinklą, stiprius merus, todėl ten jiems rezultatai greičiausiai bus neblogi, tačiau demokratams šie rinkimai bus ypač svarbus testas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
