dienos pjūvis

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad migracijos situacija Lietuvoje šiuo metu yra kontroliuojama, tačiau auganti ir per mėnesį jau turime po nelegalių migrantų 500 iš Latvijos. Kas mūsų laukia? Plačiau apie tai, ar Lietuva susitvarko su migracijos iššūkiais ir ką darys, kad ją pažabotų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su ministru Martynu Katelynu.

Praėjusią savaitę Seimas pradėjo svarstyti siūlymą iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl draudimo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje. Už tai pasisakę politikai aiškina, kad toks sprendimas padėtų padidinti NATO saugumą. Kiti sako, kad reikėtų dėl to skelbti referendumą, o Kremlius teigia, kad toks sprendimas gali pakenkti Lietuvos saugumui.

Paskelbti šių metų lietuvių kalbos ir matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai švietimo ministrei Ramintai Popovienei leidžia teigti, kad pasirinktas kelias pasiteisino – matematikos neišlaikiusiųjų dalis sumažėjo. Vis dėlto mažesnis šimtukų skaičius ir besitęsiančios ugdymo problemos kelia klausimą, ką iš tiesų rodo šie pokyčiai.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausį–birželį, antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo keturiskart – nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių. Neslopstant antrinės nelegalios migracijos srautams iš Latvijos, paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmeta galimybės atkurti laikiną pasienio kontrolę.

Lietuvos ir Kinijos santykių ledai po truputį juda, tačiau greito atlydžio dar nežadama. Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad yra progresas normalizuojant Kinijos ir Lietuvos santykius, bet kartu pripažįsta: santykių su Taivanu ekonominiai lūkesčiai liko neišpildyti.

Lietuva gynybai skiria rekordines lėšas ir tikina esanti pasirengusi veikti nuo pat pirmosios grėsmės minutės. Tačiau vien nacionalinių pastangų nepakanka – NATO saugumas priklauso nuo to, ar savo „namų darbus“ atliks visos Aljanso valstybės. Kartu Europai vis aiškiau siunčiama žinia: konvencinius gynybos pajėgumus teks stiprinti pačiai, o spaudimas Rusijai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių tolesnę karo eigą.

Prezidentas Gitanas Nausėda su šalies politikais susitiko aptarti Konstitucijos nuostatos dėl branduolinio ginklo. Kaip numato Konstitucija, Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų. Kas būtų jeigu Konstitucija būtų pakeista ir nebeliktų draudimo Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir politologe Dovile Jakniūnaite.

Aplinkosaugos organizacijos ragino prezidentą neskirti Kęstučio Mažeikos žemės ūkio ministru, tačiau prezidentas jį patvirtino. Kokie pokyčiai laukia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Kodėl aplinkosaugininkai priešinosi Kęstučio Mažeikos skyrimui? Pradėkime nuo aplinkosaugos organizacijų.

Kodėl maistas Lietuvoje brangsta, o kaimyninėje Lenkijoje dalis produktų kainuoja gerokai pigiau? Ar vietos gamintojai turi pakankamai galimybių konkuruoti ir ar Lietuva būtų pasirengusi didesniems iššūkiams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Užsiminėte apie maisto kokybę, gyventojus išties piktina ir maisto kainos.

Salmonelės vištienoje, svetimkūniai produktuose ar kiti pažeidimai – tokie pranešimai pirkėjus pasiekia kone kas savaitę. Nors tai kelia nerimą, specialistai sako, kad vien pranešimų gausa dar nereiškia prastėjančios situacijos. Ar vertėtų sunerimti? Apie kontrolės spragas, nesaugių prekių suvaldymą bei realią situaciją prekybos centruose diskutuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorė Audronė Mikalauskienė ir „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva norėtų normalizuoti politinius santykius su Kinija. Jis užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui skyrė užduotį vasarai – pagerinti santykius su viena galingiausių pasaulio valstybių. G. Nausėdos teigimu, K. Budrys per artimiausius mėnesius turės parodyti rezultatus – santykius su Kinija atkurti, nors jie pašlijo dar prieš penkerius metus.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika jau netrukus perims ministerijos vairą. Kokios, jo akimis, yra problemos žemės ūkyje? Kokie pokyčiai laukia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su paskirtuoju žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE. Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Chuliganiškas vairavimas ir greičio viršijimas, deja, vis dar yra dažna realybė Lietuvos keliuose. Tokie veiksmai dažnai gali baigti ne tik baudomis, bet ir teisės vairuoti praradimu. Vis dėlto specialistai įsitikinę, kad dabar Lietuvoje galiojanti atsakomybė už šiuos nusižengimus yra per maža.

Sveikatos apsaugos sistema laukia naujo politinio posūkio – paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis žada mažinti pacientų eiles, stiprinti sveikatos apsaugos sistema. Kokie pokyčiai laukia? Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos, ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Linu Kukuraičiu.

Kol prezidentas galvoja dėl sveikatos apsaugos ministro, kandidatas į šį postą jau planuoja pokyčius. Kas mūsų laukia? Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos su nauju ministru bei ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Linu Kukuraičiu.

Naujieji koalicijos partneriai išsikėlė siekį normalizuoti santykius su Kinija. Apie tai pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda, visgi opozicija tokį siekį kritikuoja. Tad, kokie turėtų būti santykiai su Kinija? Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Į sveikatos apsaugos ministrus pretenduojantis Linas Kukuraitis sako, kad patekęs į šias pareigas siektų sujungti slaugos ir globos sistemas, daugiau dėmesio skirtų vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Ar tai yra įgyvendinama?  Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos su nauju ministru bei ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su L. Kukuraičiu.

Kandidatas į energetikos ministrus Lukas Savickas sako, kad Lietuva galėtų tęsti strateginius energetikos projektus, o bent vienas jūrinio vėjo parko planas turėtų būti įgyvendintas. Apie energetikos politikos kryptis, vartotojų sąskaitas ir artimiausius Vyriausybės darbus jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su kandidatu į energetikos ministrus, demokratu Luku Savicku.

Kandidatas į energetikos ministrus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas teigia, kad jūrinio vėjo parkai galėtų reikšmingai prisidėti didinant vietinę šalies elektros generaciją, tačiau, pasak jo, vertinimai rodo, kad pirmiausia Lietuvai reikėtų svarstyti apie vieną tokį projektą.

Seimas priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata skatinti gimstamumą. Kaip sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, sparčiai mažėjantį gimstamumą šalies vadovas laiko nacionalinio saugumo ir svarbos demografiniu iššūkiu.

Rusijoje gilėjanti degalų krizė tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu Kremliaus išbandymu. Kol Ukraina smūgiais energetikos infrastruktūrai mėgina silpninti Maskvos karo mašiną, ekspertai svarsto, ar spaudimas gali supurtyti Putino režimą – ir kokių provokacijų tokiu atveju turėtų laukti Lietuva.

Rusijos link vėl skriejo dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad skausmingi smūgiai tęsis. Kas laukia Rusijos ir kaip šiame karo etape atrodo Putinas? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Kremlius vis dar mėgina rodyti tvirtumą, tačiau vis aiškiau matyti problemos. Karas grįžta į pačią Rusiją – per dronų atakas, degalų stygių, augantį visuomenės susierzinimą ir propagandos nebesugebėjimą įtikinti, kad „viskas vyksta pagal planą“. Kuo labiau režimas kartoja, kad nieko neatsitiko, tuo garsiau kyla klausimas: ar Putino Rusija jau įžengė į savo vėlyvojo sovietmečio fazę? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku...

Karas Ukrainoje persikelia į naują etapą, o smūgiai Maskvos gilumoje vis labiau jaukia Kremliaus planus. Visuomenei ir saugumo ekspertams tai kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš į kampą varomo agresoriaus ir ar Vladimiras Putinas gali ryžtis keršto akcijoms prieš Baltijos šalis? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavi...

Donaldo Trumpo retorikos posūkis Ukrainos atžvilgiu sutapo su vis drąsesniais smūgiais Rusijos gilumoje. Maskvą pasiekusios dronų atakos kelia klausimą, ar Kremliaus galios demonstravimas ima trūkinėti, o karas pereina į naują etapą. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti ugnį ir per 60 dienų susitarti dėl galutinės taikos Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant to, kariniai veiksmai tarp Izraelio ir karinės grupuotės „Hezbollah“ tęsiasi. Tad kokios paliaubų baigties galime tikėtis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

JAV siekis prispausti Iraną vis labiau balansuoja tarp jėgos demonstravimo ir būtinybės derėtis. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo aiškiau matyti, kad Vašingtonui tenka skaičiuoti ne tik karines, bet ir ekonomines bei politines pasekmes. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Degalų trūkumą šiuo metu patiria jau daugiau nei 60 Rusijos regionų, savo vakariniame kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas patikino, kad Ukraina ir toliau duoda atsaką į Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kaimams. Ar tai reiškia Kremliaus baigtį? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius. Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.

Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai. Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.

Lietuvos vasara šiemet neturėtų svilinti rekordiniu karščiu, tačiau ramybės sinoptikai nežada – orai banguos, netrūks ir atvėsimų, ir šilumos pliūpsnių. Tuo metu Neringoje nerimą kelia ne tik gamtos iššūkiai – marių ardomas krantas, darbuotojų trūkumas, bet ir poilsiautojų elgesys: pavojingas greitis dviračių takuose bei gamtos ramybę drumsčiančios kolonėlės.

Lietuvos politinėje padangėje – vėl permainų vėjai. Mindaugo Sinkevičiaus buriamas ministrų kabinetas visuomenei ir oponentams kelia daugybę klausimų: ko tikėtis iš naujos valdžios ir kokias reformas jie atsineša savo portfeliuose? Ar šiai komandai pavyks užtikrinti politinį stabilumą ir įgyvendinti ambicingus pažadus? Apie naujosios Vyriausybės sudėtį, būsimus iššūkius valdantiesiems diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Lietingas birželis pristabdė Neringos verslą, tačiau kurortas tikisi, kad nuo Joninių prasidės tikrasis vasaros sezonas. Meras Darius Jasaitis sako, kad turistų netrūksta, bet poilsiautojams teks susitaikyti ir su sezoninėmis kainomis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis.

Europoje išties dabar rekordinė kaitra, ir Prancūzijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje karštis bei karščio bangos kankins tiek, kad temperatūra gali pakilti net iki 45 laipsnių. Kas laukia Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. Europą alina antroji karščio banga Rekordiniai birželio pabaigos orai Pietų ir Vakarų Europoje: Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

JAV ir Iranui sėdant prie derybų stalo po mėnesius trukusio konflikto, pasaulis stebi, ar pavyks pasiekti ilgalaikį susitarimą. Kokį vaidmenį šiame procese atliks Izraelis, kokių kompromisų pareikalaus Vašingtonas ir Teheranas, o svarbiausia – ką šis karas atskleidė apie JAV galią, Irano atsparumą ir Europos įtakos ribas tarptautinėje politikoje? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santyk...

Kai politikai vis garsiau prabyla apie demografinę krizę, jaunos šeimos vis dažniau skaičiuoja ne tik būsimas vaikų išlaidas, bet ir kvadratinius metrus.

Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Ekspertai teigia, kad pensijų fondų pinigai stebuklo nesukūrė. Būstų pardavimas ir kainų augimas po truputį lėtėja. Kas laukia nekilnojamojo turto rinkos ir kaip nepakliūti sukčiams į rankas? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol suaugusieji ginčijasi, kiek egzaminų turėtų laikyti mokiniai, patys jauni žmonės kasmet gyvena nežinioje. Vieni sprendimai keičia kitus, reformos veja reformas, o stabilumo, kurio labiausiai reikia mokantis ir ruošiantis ateičiai, vis dar trūksta.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį. Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.

Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.

Lietuvių kalba dažnai apipinama mitu, esą jos beveik neįmanoma išmokti. Tačiau nuo metų pradžios paslaugas Lietuvoje teikiantiems užsieniečiams nustatytas A1 lygio reikalavimas rodo priešingai – pradžiai pakanka pačių paprasčiausių frazių. Svarbiausia, kad žmogus išdrįstų kalbėti, o lietuviai – leistų jam tai daryti, užuot skubėję pereiti į kitą kalbą.

Nors El Ninjo reiškinys šildo pasaulio klimatą ir prisideda prie globalios temperatūros augimo, klimatologas pabrėžia, koks iš tikrųjų yra jo poveikis Lietuvai. Pasirodo, jis priklauso nuo daugelio kitų atmosferos bei klimato veiksnių, todėl aiškių ir vienareikšmių orų pokyčių mūsų šalyje kol kas išskirti negalima.

Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

Lietuviams jau tapo įprasta, kad šalyje dirba vis daugiau užsieniečių. Visgi pastaruoju metu tarp naujų darbo imigrantų Lietuvoje dominuoja ne ukrainiečiai, baltarusiai ar Centrinės Azijos šalių gyventojai, o filipiniečiai. Jų oficialus skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo kone 4 kartus.