dienos pjūvis

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Taip pat galutinai priimtos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika.

Jau nuo liepos 8 d. techninių apžiūrų centruose vairuotojams įsigalios sugriežtinta tvarka. Jeigu kontrolieriai nustatys, kad jūsų automobilio rida buvo suklastota, tokiu atveju tai bus laikoma dideliu trūkumu ir todėl „žalio lapo“ negausite.Tai reiškia, kad dalyvauti eisme su tokia transporto priemone irgi negalėsite, kol neišspręsite problemos.

Skandalinga lietuvių evakuacija iš Izraelio. Jordanijoje, prieš pakylant lėktuvui į Vilnių, išlaipintas tinklaraštininkas Marius Laurinavičius. Gedimino Žiemelio aviakompanija, kurios aršus kritikas yra M. Laurinavičius, aiškina, kad keleivis oro uoste kalbėjo apie sprogmenį. Todėl esą imantis atsargumo, jis išvesdintas iš lėktuvo.

Automobilių gamintojams Europos Sąjungos mastu įvedami vis griežtesni reikalavimai. O tokiu būdu siekiama ne tik sumažinti žūčių skaičių keliuose, bet ir pasiekti užsibrėžtą nulinės taršos tikslą. Tiesa, jau dabar dalis rinkos ekspertų sako, kad dėl to brangsta ne tik automobiliai, bet ir nebelieka kai kurių dešimtmečius gyvavusių modelių.

Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pakeitimams, be kita ko, numatantiems, kad pagrindinis būstas būtų apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės, o paskesnis – nuo 50 tūkst. eurų. Tad kiek gyventojams teks sumokėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pirmadienį Izraelio kariuomenei perspėjus apie naujas raketas iš Irano, garsūs sprogimai pasigirdo Jeruzalėje, pranešta apie gaisrus prie pakrantės miesto Haifos. Išpuolio metu žuvo trys keturi žmonės, dar 87 buvo sužeisti.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ragina politikus pritarti jos siūlomiems sveikatos sistemos pokyčiams, nes vėliau gali būti per vėlu. Parlamentas antradienį pradėjo svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės parengtą siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Europos Sąjungos mastu vyksta intensyvus skaitmenizacijos procesas. O gyventojams ir verslo atstovams jau greitai bus pristatyta naujovė – skaitmeninė tapatybės dėklė, kuri dar neretai vadinama skaitmenine tapatybės pinigine. Ką šie pokyčiai reikš patiems gyventojams ir ar jų asmeniniai duomenys bus saugūs, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential" vadovė Vilma Misiukonienė ir bendrovės „NordSecurity“ teisininkė Emilija Beržanskaitė.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai perspėja dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad savivaldybės vis dar vertina ūkininkams padarytą pavasarinių šalnų žalą, o jos mastą tikimasi žinoti birželio pabaigoje. Vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl pavasarinių šalnų. Tai leis nukentėjusiems ūkininkams skirti paramą, numatyti daugiau lankstumo ūkininkų įsipareigojimams. Preliminariais ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc.

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė metinį pranešimą. Šeštojoje prezidento metinėje kalboje – dėmesys nacionaliniam saugumui ir gynybai, nelygybės mažinimui, istorinės atminties puoselėjimui bei užuominos parlamentarams. Prezidentas G. Nausėda sako, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos planuojamos bendros karinės pratybos „Zapad“ nerimo kelti neturėtų. Anot jos, jokių netikėtų šių šalių veiksmų kruopščiai renkami žvalgybiniai duomenys nerodo.

Vilniuje pirmadienį įvyko „Bukarešto devyneto“ (B9) ir Šiaurės šalių bei Ukrainos viršūnių susitikimas. Jo dalyviai ragina didinti paramą Ukrainai ir per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje (Nyderlandai) susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. Susitikimo metu „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei toliau remti Ukrainą kare su Rusija.

Galutinai suskaičiavus balsus, pirmadienį paaiškėjo, kad Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo konservatorius Karolis Nawrockis. Rinkimų kampanijos metu 42 metų K. Nawrockis save pristatė kaip tradicinių Lenkijos vertybių gynėją, skeptiškai nusiteikusį Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu ir palaikantį JAV konservatorius, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą.

Neregėtos šio pavasario šalnos pridarė milžiniškų nuostolių ūkininkams. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šalnos nukando 70-80 procentų būsimo vaisių ir uogų derliaus. O kai kur net ir 100 procentų. Lietuviai praktiškai liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų, didės ir kainos. Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.

Nuo kitų metų mokslo metai 5-10 klasių mokiniams baigsis penkiomis dienomis anksčiau – ne birželio 20-ąją, kaip įprasta, o birželio 15 dieną. Taip nuspręsta siekiant spręsti seniai švietimo bendruomenėje keliamas problemas dėl įtempto birželio ir per didelio krūvio egzaminų sesijų metu. Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad sutaupyta savaitė bus skirta ne tik poilsiui – mokiniams bus siūlomos neformaliojo ugdymo veiklos, pilietiškumo ugdymas bei individuali pagalba.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada. Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų.

Vakarų šalyse ir Lietuvoje gyvenimo trukmė vis ilgėja, dėl to vis didesnę dalį visuomenių sudaro vyresni gyventojai. Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės pateiktų mokesčių reformos siūlymų. Tačiau naujovėmis patenkinti tikrai ne visi – verslo atstovai ne kartą prašė atidėti reformą, vadindami ją neadekvačia ir skubota, dėl jos smarkiai krito ir kai kurių įtakingų politikų reitingai.

Atidėję visus darbus ir keliones, valdantieji po pateikimo pritarė naujajam nekilnojamojo turto mokesčiui. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Kaip reforma atsilieps įtakingiausiems šalies politikams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada. Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse.

Premjeras Gintautas Paluckas savaitgalį leido verslininko, milijonieriaus Tautvydo Barščio žirgyne Alytaus rajone – jo ir už kyšininkavimą nuteisto Druskininkų mero Ričardo Malinausko kompanijoje. Vaizdo įrašais, kuriuose matyti kaip Vyriausybės vadovas žvejoja gamtos apsuptyje, o jo laimikį – riebų karpį – trijulė doroja kartu, savo socialiniuose tinkluose dalijosi pats verslininkas.

Kai Donaldas Trumpas anksčiau gegužę paragino Ukrainą ir Rusiją sudaryti 30 dienų paliaubas ir pagrasino sankcijomis, Europos lyderiai įgavo drąsos. Vis dėlto pirmadienį įvykęs pokalbis tarp D. Trumpo ir Vladimiro Putino parodė, kad šios viltys buvo bergždžios, rašo „Bloomberg“. Po dviejų valandų pokalbio su V. Putinu D. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Ukraina ir Rusija „nedelsdamos pradės derybas“ dėl paliaubų, tačiau greičiausiai be JAV dalyvavimo.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Eduardas Vaitkus prieš porą dienų nuvažiavo į Baltarusiją ir pareiškė, kad prezidentas Gitanas Nausėda neva yra išrinktas neteisėtai, o Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.

Valdančiųjų planuojama mokesčių reforma nežavi nei gyventojų, nei verslininkų ar ūkininkų. Verslas gąsdina, kad padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Finansų ministerija sako, kad mokesčius didinti reikia ne tik dėl gynybos finansavimo. Esą Lietuvoje mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje toliau tęsiasi aktyvusis periodas, o sandorių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo daugiau nei 30 procentų. Panašu, kad šis NT rinkos suaktyvėjimas tęsis ir toliau.

Finansų ministerija siūlo dar vieną naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Mokesčio grindis siūlo savivaldybėms nusistatyti pačioms nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tačiau su tuo nesutinka Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai, kurie pirmam būstui siūlo nustatyti 100 tūkst. eurų grindis. Visgi jau trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl planuojamos NT mokesčių reformos.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.

Naujasis popiežius Leonas XIV šeštadienį kardinolams pareiškė, kad jo pasirinktas oficialus vardas atspindi ryžtą teikti dėmesį socialinėms problemoms, kaip tai darė pontifikas Leonas XIII, gynęs dirbančiųjų teises, pranešė Vatikanas. Savo pirmojoje sekmadienio maldoje Šv. Petro aikštėje naujasis popiežius ragino siekti taikos visame pasaulyje, baigti karus Ukrainoje ir Gazoje. Popiežius Leonas XIV taip pat kvietė melstis už tikėjimui pasišventusiuosius.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo įsteigtos darbo ginčų komisijos (DGK) – institucijos, kurios iš esmės pakeitė tai, kaip žmonės sprendžia darbo ginčus. Iki DGK atsiradimo daugelis darbuotojų, net ir labai aiškiai žinodami, kad jų teisės pažeistos, nesiryždavo kreiptis į teismą – tai buvo brangu, sudėtinga, atgrasu. Šiandien DGK ne tik rodo įspūdingus rezultatus, bet ir yra vienas geriausiai veikiančių prevencinių instrumentų darbo teisėje.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijum Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkst. Eur. neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio. Nors prezidentui Gitanui Nausėdai tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį nustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Priešo tankai iš Baltarusijos Vilnių pasiektų per 1-1,5 val., sako Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenantas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas. Tam, kad Lietuva būtų pajėgi sulaikyti priešus ir apsiginti, pristatomas fortifikacijų planas su patobulintomis priemonėmis. Opoziciniai konservatoriai siūlo pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, kurią būtų galima įrengti per kelerius metus, o ji atsieitų apie milijardą eurų.

Lietuvos verslo organizacijos prašo valdžios stabdyti mokesčių reformą, atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o ko bus daugiau – tai bedarbių. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina verslininkus nustoti gąsdinti. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragina atvėsti, o mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

100 dienų JAV prezidento kėdėje sėdintis Donaldas Trumpas vis dar neišpildė savo rinkiminio pažado nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Nors paliaubomis nė nekvepia, D. Trumpas pareiškė, kad jis gelbėja Ukrainą nuo Rusijos ir kad jei ne jo pagalba, Ukraina jau būtų „sutriuškinta“ per dieną. Jis taip pat nurodė, kad ateinanti savaitė bus svarbi ir pareiškė, kad yra likę paskutiniai štrichai.

Vladimirui Putinui paskelbus apie velykines paliaubas, jos taip ir neįvyko. Tačiau tiek Ukraina, tiek ir Rusija toliau kalba apie derybas dėl taikos ar bent jau paliaubų.  Ar jos įmanomos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Trečiadienį Londone turėjusios vykti aukščiausio lygio derybos dėl karo Ukrainoje baigties žlugo nė neprasidėjusios. Volodymyras Zelenskis įsiutino Donaldo Trumpo komandą, kai pareiškė, kad Ukraina jokiu būdu nesutiks su Krymo pripažinimu Rusijai. Dėl to į Londoną vykti atsisakė du svarbiausi Trumpo atstovai – Marcas Rubio ir Steve'as Wittkoffas.

Popiežius Pranciškus, savo gyvenimą paskyręs tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai, mirė Velykų pirmadienį, sulaukęs 88 metų. Popiežius mirė praėjus vienai dienai po to, kai po Velykų Mišių jis savo popemobiliu po atviru dangumi pasveikino tūkstančius žmonių Šventojo Petro aikštėje, pasirodė Vatikano balkone. Šeštadienį įvyks popiežiaus Pranciškaus laidotuvės, o pasauliui atsisveikinus su pontifiku bus laukiama, kas bus išrinktas naujuoju popiežiumi.

Vladimiras Putinas pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios siūlosi derėtis su Ukraina ir tikina norintis surengti dvišales derybas. Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio teigimu, jo šalis taip pat yra pasirengusi bet kokiam pokalbiui dėl paliaubų, tačiau dar tiesiogiai neatsakė į V. Putino pasiūlymą.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Premjeras Gintautas Paluckas žada dar šią savaitę paskelbti visą finansų ministerijos mokesčių reformą, kartu ir siūlymus, kaip apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tačiau šalyje vis daugiau pasigirstant apie galimą protestų bangą nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą valdantieji gali būti linkę atidėti. Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, kurie galėtų būti skirti šalies gynybai.

Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 67 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pasirodė pranešimai, jog Pentagonas galimai nori išvesti 10 tūkst. JAV karių iš Rytų Europos, atsirado daug priešingų reakcijų net ir iš Vakarų atstovų, diplomatų. Pavyzdžiui, NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis pabrėžė „nuosekliai rekomenduojantis“ išlaikyti tą patį JAV karių skaičių. Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų pirmininkas Mike'as Rogersas taip pat sukritikavo šią mintį. Lietuvos ekspertai tai aptarė plačiau.

JAV gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, svarsto atitraukti iš Rytų Europos 10 tūkst. karių. Apie tai pranešė stotis NBC, remdamasi keliais neįvardytais JAV ir ES pareigūnais. Tai esą būtų dalis karių, kurie prezidentaujant Joe Bidenui 2022 m. buvo nusiųsti į Europą kaip pastiprinimas.

Nuolatinis maisto kainų augimas verčia nerimauti vis daugiau lietuvių, o pastoviai į viršų kylanti kainų kreivė klausti – kas toliau? Visgi Konkurencijos taryba sako, kad su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra vien specifinė mūsų šalies problema.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.