Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – diskusija su „Atlantic Council“ eksperte dr. Agnia Grigas ir verslininku, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi JAV bei ES ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku.
Trumpas vėl žada greitą taiką Ukrainoje
Donaldas Trumpas pasakė, kad greitai bus pasiekta taika Ukrainoje, ir esame labai arti karo pabaigos, kalbant apie paliaubas. Ką tai galėtų reikšti, kaip jums atrodo?
A. Grigas: Teiginius, kad esame labai arti karo pabaigos, iš tikrųjų mes jau girdime iš Donaldo Trumpo lūpų gana ilgą laiką. Mes girdime ir skirtingus nurodomus terminus, todėl čia turiu prisipažinti, kad esu šiek tiek skeptiška.
Pirmiausia norėtųsi pamatyti ugnies nutraukimą – kad ir laikiną, kad ir mėnesio trukmės ar kažkokio tai termino, bet atrodo, kad po uždaromis durimis vykstančių derybų šiandien yra daugiau intereso iš Volodymyro Zelenskio pusės iš tokių jo pasisakymų, ir lygiai taip pat iš Maskvos pusės matomas suinteresuotumas galbūt rimčiau sėsti prie derybų stalo, ar bent jau pasiekti ugnies nutraukimą kažkuriam laikotarpiui.
Ar Putinas suinteresuotas paliaubomis?
Vygaudai, kaip jūs galvojate? Gal ir jūs girdėjote tuos signalus būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose?
V. Ušackas: Prieš Vašingtoną aš buvau Kyjive, kur praleidau kelias dienas, ir už 10-ies dienų vėl ten lankysiuosi. Vieną dalyką, ką galime pasakyti, tai kad iš tikrųjų politiniame lygmenyje ne tik Vašingtone, bet ir Europoje bei Kyjive, aiškiai formuluojama, kad karas pasibaigs taika.
Karas pasibaigs derybomis, kurios visada priverčia kariaujančias šalis sėsti į nemalonų pokalbį – kaip užbaigti karo veiksmus ir kaip pereiti prie paliaubų bei deeskalacijos. Nei Vašingtone, nei Kyjive politiniai vadovai nėra naivūs.
Jie puikiai pažįsta Vladimirą Putiną, jo veiksmus, jo manipuliacijas ir apgavystes. Net esant taikos susitarimui, jeigu jis bus pasiektas, ukrainiečiai pilnai suvokia, kad tolimesnės provokacijos ir paliaubų laužymas vyks, bet valstybei svarbiausia yra pereiti į tą deeskalavimo stadiją ir etapą, kad būtų jaučiamas stabilumas, nuspėjamumas, ir valstybė galėtų sugrįžti į normalią ekonominę raidą.
Didžiausias klausimas yra, ar Vladimiras Putinas yra tuo suinteresuotas ir kas jį gali priversti suinteresuoti? Klausantis kai kurių Europos lyderių, tame tarpe ir mums artimo Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo raginimų derėtis su Putinu, jie nėra įtikinami. Ne todėl, kad Europa neturėtų derėtis, bet todėl, kad Putinas yra suinteresuotas derėtis ir pasiekti sandorį tik su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.
Tik JAV turi tą įtaką ir tuos įrankius, kurie gali paveikti ir padaryti dar daugiau žalos Rusijos ekonomikai, politikai ir gynybai. Vienintelis scenarijus, kurį aš matau – tai Donaldo Trumpo pažadėtas greitas taikos pasiekimas įmanomas, jeigu įvyktų susitikimas tarp Trumpo ir Putino, ar net Trumpo apsilankymas Maskvoje, ir tada būtų pasiektas kažkoks sandoris.
Antraip, aš matau, kad ir dabartiniai derybininkai yra išsekę, trūksta idėjų ir energijos. Nebent pats Donaldas Trumpas asmeniškai ir tiesiogiai įsitrauktų į tą derybų etapą ir padarytų sandorį su Putinu, kuris nebūtinai bus labai geras ir malonus Ukrainai ir Europai.
Trumpas ir Xi Jinpingas: JAV ir Kinijos santykiai pereina į naują etapą
Matome, kad Donaldas Trumpas derybas vykdo ir visai kitame pasaulio krašte. Jis lankėsi Pekine ir, susitikęs su Kinijos lyderiu, pareiškė, kad abiejų supervalstybių laukia fantastiška bendra ateitis. Ką tai sako ir rodo?
A. Grigas: Iš tikrųjų tai yra istorinis ir labai svarbus susitikimas. Aš manau, kad tai taip pat parodo šiandienos Kinijos supergalią – kad ji tikrai yra tapusi supervalstybe. Kažkuria prasme man tai primena net buvusius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos santykius, kai buvo 2 supervalstybės.
Nors Amerika ilgai ir seniai įvardino Kiniją kaip savo konkurentę, bandoma parodyti, kad jos gali bendradarbiauti ar susitarti dėl bendrų interesų. Čia, žinoma, prezidento Xi Jinpingo viena iš esminių frazių buvo, kad jos gali būti ne konkurentės, o visgi partnerės.
Bet aš manau, kad iš tikrųjų kol kas galima tikėtis tik gal kokių taktinių susitarimų. Vienas esminių klausimų, manau, bus Irano klausimas ir Hormūzo sąsiauris, nes Kinija visgi labai priklauso nuo ten. 12 proc. jos naftos eina per Hormūzo sąsiaurį, ir šis klausimas jiems tikrai yra aktualus bei jautrus.
Vygaudai, kaip jums atrodo, ką pavyks susitarti, pasiekti ir ką toliau jie gali vystyti? Ar nebus taip, kad kažkas nepatiks ir vėl žiežirbos vienų kitiems atsinaujins, vėl sankcijos vieni kitiems, ir ta draugystė nutrūks?
V. Ušackas: Aš nemanau, kad šis susitikimas bus lūžio taškas santykiuose tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Šie santykiai dabar pereina į ilgalaikę strateginę įtampą, konkurenciją ir paieškas, kaip dviem galingiausioms ekonomiškai, politiškai ir karine prasme valstybėms sugyventi išvengiant tiesioginio karinio konflikto.
Tai mes girdime ir skaitome tiek Amerikos strateginiuose pareiškimuose bei dokumentuose, tiek ir jų vadovų kalbose, tą patį girdime ir iš Kinijos atstovų. Todėl manau, kad tai tėra tik dalis to ilgalaikio dialogo, kuris bus lydimas tiek konkurencijos, tiek bendradarbiavimo ten, kur įmanoma, su tikslu išvengti karo tarp dviejų galingiausių pasaulio valstybių.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
