Ar tikrai diskotekų sugrąžinimas galėtų padėti spręsti gimstamumo problemą Lietuvoje? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių atideda sprendimą turėti vaikų ir kas šiandien labiausiai stabdo šeimų kūrimą? Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, demografas dr. Daumantas Stumbrys ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, daugiavaikis tėtis Gediminas Karoblis.
Ar diskotekos taps atsaku į gimstamumo krizę Lietuvoje?
Matydama, kad kasmet gimsta vis mažiau naujagimių, valdžia imasi veiksmų – vienas iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasiūlymų buvo organizuoti šokius ar diskotekas, kuriose žmonės galėtų susipažinti, užmegzti ryšius ir galbūt sukurti šeimas. Gerbiamas Gediminai, ką jūs manote apie tokią priemonę? Gal ir pats su žmona susipažinote šokiuose?
G. Karoblis: Taip, be abejo, mes susipažinome šokiuose. Mes anksti susituokėme – 19-os metų – ir labai laimingi jauni auginome vaikus, pramoginius šokius šokame iki šiol. Prie to prisidėjo jau ir 6 mūsų anūkai.
Ką galėčiau pasakyti apie šią iniciatyvą? Manyčiau, kad jos tikslas, nors galbūt ir šiek tiek per komišką prizmę, yra atkreipti dėmesį, tačiau kryptis yra teisinga, ypač antropologine prasme. Mes turime savęs paklausti, kodėl jaučiame šį nesaugumą ir kodėl pasikeitė mūsų pasaulis.
Mūsų antropologiniai pamatai yra suirę, mes negalime vien ekonominėmis priežastimis paaiškinti, kodėl XIX amžiuje žmonės elgėsi vienaip, o dabar elgiasi kitaip. Aišku, galime kalbėti apie kontracepciją ir kitus veiksnius, bet mąstymas apie antropologinę krizę, mano nuomone, yra esminis dalykas.
Pats susipažinimas šokiuose daug nepadės, nebent reikėtų pateikti pažymą, kad asmuo nevartoja kontracepcijos, svarbiausia čia yra santykis tarp vyro ir moters. Kažkada, įkvėpti šokių patirties, moksleiviams vedėme kūno kultūros pamokas, kurios apėmė ir lytinį ugdymą visiškai kitokia koncepcija nei dabartinės gyvenimo įgūdžių pamokos.
Mes mokėme tikros kūno kultūros: santykio tarp vyro ir moters, džentelmeniškumo, abipusės pagarbos ir asmens orumo pripažinimo – jeigu mes į tai atsiremtume, jaustumėmės saugūs. Deja, kažkas atsitiko mūsų antropologiniams pagrindams.
Šokiai savaime nepadės išmokti gerbti vienas kito, bet tai yra laiko patikrinta priemonė. Visais amžiais tiek aukštesnėse visuomenės klasėse, tiek kaimuose tai buvo vieta ir praktika, kur žmonės mokydavosi elgtis vieni su kitais. Vaikų atsiradimas iš to yra išvestinis dalykas. Manau, kad pats gimstamumas nėra toks svarbus kaip abipusė pagarba ir orumas.
Nors daugelį ministrės siūlymas prajuokino, praėjusioje laidoje psichologai kalbėjo apie bendravimą ir tai, kad žmonės šiuo metu yra paskendę socialiniuose tinkluose. Kaip suprantu, šokiai būtų teigiamas postūmis ta prasme, kad žmonės bent jau pradėtų bendrauti gyvai, o tai vėliau galėtų peraugti į rimtesnius santykius. Ar teisingai?
G. Karoblis: Visiškai teisingai. Kūno kultūra prasideda nuo gebėjimo prisiliesti prie kito žmogaus, gebėjimo pažvelgti jam į akis. Žvilgsniu galima žmogų pasisavinti arba jį įžeisti – tai išreiškia mūsų kūnai.
Jeigu nesukuriame visiškos pagarbos ir šimtaprocentinio abiejų lyčių pasitikėjimo, ant tokio pagrindo nieko nebus galima statyti. Vaikų fermose neužauginsime – reikia tvirto pagrindo.
Be konteksto tai atrodytų visai geras pasiūlymas – smagus laikas, šokiai, naujos pažintys. Tačiau vertinant tai kaip priemonę demografijai didinti, ką jūs galvojate? Ar tai apskritai būtų bent kiek veiksminga?
D. Stumbrys: Man būtų sunku komentuoti, nes pati ministrė prisipažino, kad šį pasiūlymą išsakė juokais, todėl į šią diskusiją veltis nenorėčiau. Kita vertus, tai atspindi bendrą situaciją: Vakarų pasaulio šeimos politika tiesiog neturi veiksmingų priemonių komplekso, kuris padėtų šiuolaikinei visuomenei grįžti prie kartų kaitą užtikrinančio rodiklio – 2-jų vaikų šeimoje normos.
Diskoteka (nuotr. 123rf.com) Žinome priemones, kurios veikia ir turi teigiamą poveikį: šeimai palankios aplinkos kūrimas, viešosios paslaugos, finansinė parama, būsto prieinamumas. Tačiau tų jau įrodytų priemonių poveikis yra labai ribotas, todėl toliau esame paieškose ir ieškome naujų, kitokių sprendimų.
Demografas: vienos stebuklingos priemonės nėra
O kokių priemonių reikėtų?
D. Stumbrys: Galiu pasakyti viena – nėra vienos stebuklingos priemonės, pavyzdžiui, šokių ar kažko kito, kurią pritaikius išspręstume problemą. Šeimos politika yra orientuota į priemones, kurių veiksmingumas jau įrodytas.
Mums labiausiai trūksta žinių apie jaunąją kartą – jų lūkesčius, motyvus, reikia atlikti daugiau tyrimų. Šiais metais kartu su Šeimos planavimo asociacija atliksime tyrimą, kuris padės sužinoti daugiau apie šeimų lūkesčius.
Kitas svarbus aspektas yra bendravimas skaitmeninėje erdvėje. Žmonės daug mažiau bendrauja gyvai, didžiąją laiko dalį praleisdami socialiniuose tinkluose. Nors pažinčių programėlės iš pirmo žvilgsnio padeda surasti partnerį – o partnerio paieška yra esminis žingsnis kuriant šeimą – šių programėlių tikrasis tikslas nėra supažindinti žmones.
Jų tikslas – išlaikyti vartotojus prisijungusius kuo ilgiau. Mes labai mažai žinome apie skaitmeninės aplinkos poveikį žmogaus psichologijai, čia trūksta ir reguliavimo. Žmonės ten praleidžia daug laiko, bet kaip tai veikia mūsų nuostatas, lieka neaišku.
Manau, kad čia yra didžiulė erdvė ateities tyrimams. Galbūt ten slypi vienas iš raktų, kaip pakeisti požiūrį ir padėti visuomenei suprasti, kad vaikai bei šeima yra vertybė, teikianti laimę. Kaip pasitelkti skaitmeninį pasaulį keičiant nuostatas – tai viena iš sričių, apie kurią mažai kalbama ir kuri dar mažai ištirta.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
