Apie tai laidoje diskutavo Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė, tyrimų bendrovės HUBEL vadovė dr. Eleonora Šeimienė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Koks tai tyrimas?
Šiek tiek apibendrinkite, apie ką buvo tyrimas ir ką jis parodė?
E. Šeimienė: Mes balandžio pirmoje pusėje reprezentatyviai apklausėme 500 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 64 metų amžiaus. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo pamatuoti gyventojų psichologinę būseną.
Tokį tyrimą jau ne vienerius metus su krizių įveikimo centru atliekame. Kiekvienais metais pasiimame tokią visuomenės aktualiją. Šiemet visuomenės aktualija buvo būtent ketinimas arba neketinimas turėti vaikų. Tokią temą paėmėm kaip pagrindinę šiais metais.
Ką svarbaus parodė tyrimas?
Ką svarbiausio parodė šis tyrimas?
E. Šeimienė: Kalbant apie vaikų norą, nenorą ir turėjimą, mes matome tokius dalykus. Pirmiausia, apskritai šeimos kūrimas ir vaikų planavimas Lietuvoje patenka į trečio prioriteto sritį. Iš pradžių, gyventojai planuoja savo finansus, santaupas, vėliau labiau atostogas linkę planuoti ir karjerą, kasdienį gyvenimą, būsto klausimai, tik tada jau, trečioje prioritetų grupėje, galvoja apie ketinimą arba norą turėti vaikus ir kurti šeimą.
Kitas svarbus momentas, iš tyrimo mes pamatėme, kad 40 proc. gyventojų, kurie galėtų susilaukti vaikų, nuo 18 iki 45 metų, 40 proc. jų neplanuoja turėti vaikų. Manome, kad tai yra pakankamai reikšmingas skaičius. 27 proc. ketina turėti, 11 proc. teigia, kad per artimiausius vienerius, dvejus metus vaikų susilauktų. Turime tuos 40 proc.
Kodėl lietuviai nenori vaikų?
Kokios yra to priežastys?
E. Šeimienė: Kalbant apie priežastis, mes matome, kad tai yra tokios visuomenės normos. Tai yra artimesnės šeimos, artimesnio kontakto turėjimas, didesnio palaikymo turėjimas savo rate, gyvenimo prasmė arba tiesiog natūralus etapas. Vėlgi, žiūrime į tas priežastis, matome, kad jos „nuvertybinės“ orientacijos.
Kai kalbame apie barjerus, mes matome visai kitokią priežasčių grupę. Pirmiausia, viena iš esminių priežasčių, 22 proc. gyventojų ją mini, kad trukdo tai, jog jie neturi tinkamo partnerio arba partnerės vaikų turėjimui arba šeimos kūrimui. Kita priežasčių grupė yra netgi platesnė ir apima emocinio saugumo temas, kad „aš dar nesijaučiu pasiruošęs, mano gyvenimas per daug neapibrėžtas, aš nežinau, ar tai tinkamas metas.“
Kai tu nesi užtikrintas savimi ir nežinai, ar tikrai galėtum dar kita būtybe pasirūpinti. Šalia to dar yra tokios priežastys, kurios irgi atrodo vertos dėmesio. Dalis gyventojų mini tai, kad jie tiesiog bijo, kad nebus geras tėtis ar mama. Mes galime kalbėti apie tai, kad tikriausiai visuomenėje turime labai idealizuotą mamos / tėčio paveikslą ir lūkesčius.
Kita dalis gyventojų mini tai, kad atrodo, jog esamas gyvenimas labai pasikeis ir to pokyčio yra bijoma. Vaikų arba vaiko atėjimas tarsi labai pakeis gyvenimo struktūrą ir esamo gyvenimo kažkokius įpročius.
Ministrės atsakas dėl kritikos apie diskoteką
Virtualus bendravimas trukdo gyvam kontaktui. Jūsų idėja labai garsiai išsitransliavo viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Jau ir pajuokiama ta idėja apie tai, kad jūs matote, jog reikėtų daryti akciją – jaunus žmones kviesti į šokius ir tai padėti jiems susipažinti. Kaip jūs iš pradžių atliepėte tą kritiką, kuri čia kilo dėl jūsų siūlymo?
J. Zailskienė: Matote, visada yra lengviausia kritikuoti. Mes esame meistrai ir pasityčioti, ir pakritikuoti, o geriausia – nieko nedaryti ir apskritai apie tai nekalbėti. Mano pasakymas apie diskotekas, buvo tikrai kaip juokas. Aš tiesiog pasakiau, kad būtų gerai, jei šiais laikais atsirastų vieta, kur būtų galima susipažinti, kaip ankstesniais laikais – diskotekos, kurios buvo visur: ir mokyklose, ir kultūros centruose, ir universitetuose, ir panašiai.
Ne viena pora, manau, taip susipažino. Šiandien aš kalbėjau, kad tai buvo būtent šitų rezultatų išdavoje, kur dar sykį patvirtino. Tada, kai kalbėjau, buvo vienos apklausos, kur 14 proc. žmonių sakė, kad jie neturi antros pusės, dėl to nekuria šeimos. Dabar dar didesnis procentas. Iš esmės jau mes ar vienaip, ar kitaip kalbėsime, šita problema yra.
Diskoteka nereiškia, kad ją padarysi ir staiga išspręsi problemą. Tai apskritai yra kompleksinis problemų matymas ir sprendimas. Vyriausybė paskelbė 2027–2028-uosius Šeimos metais. Rugpjūčio mėnesį ministerijose startuos socialinė akcija apie šeimą, kur kalbėsime apie vertybes, ką mes turime visi kartu daryti, kad žmonės pagaliau suprastų, jog šeima yra vertybė ir galvotų ne tik apie savo asmeninį patogumą, bet ir apie tos pačios Lietuvos, lietuvių tautos išlikimą.
Kitas dalykas, mes gegužės 15 dieną organizuojame Draugiškiausios šeimai savivaldybės apdovanojimus. Jau turime sulaukę anketų iš daugiau negu 50 savivaldybių, kurios surašys, ką jos daro dėl šeimos. Vyriausybėje, mūsų šeimos politikos komisijoje suinventorizavome, ką daro visos ministerijos. Tai yra virš 100, apie 130 priemonių, kurios yra daromos visose ministerijose.
Žinoma, daugiausia mūsų ministerijoje, virš 60. Gegužės 15 dieną reklamuosime, kur viskas šeimai, kiekvienoje ministerijoje, įstaigoje turėtų atsirasti, kur būtų visos priemonės nurodytos, ką šeima gali gauti. Mes žinome, kad Lietuvoje turime labai daug socialinių garantijų: ir išmokos mamoms, ir ilgos atostogos, ir maitinimas pradinių klasių pirmoje, antroje klasėje.
Nuo 2027 metų planuojame maitinti visus trečiokus, nuo 2028 – visus ketvirtokus. Jau teikia Vyriausybei dėl motinystės išmokų, mamos, kurios dirba, natūralu, kad bijo sumažėjusio atlyginimo. Dabar, mama du mėnesius iki gimdymo ir du mėnesius po gimdymo turi galimybę gauti 100 proc. atlyginimo. Jeigu, pavyzdžiui, gerai jautiesi ir išeini iš darbo likus savaitei iki gimdymo, tu iš tų dviejų mėnesių gauni tiktai savaitę 100 proc. atlyginimo.
Tai mes norime padaryti, kad nesvarbu kada mama išeis gimdyti, bet kad už keturis mėnesius ji gautų 100 proc. atlyginimą. Negana to, tvarkome ankstukų situaciją, skaičiuojame, ką padaryti, kad galėtumėme pakelti išmokų lubas ir jų didinimą. Tikrai mūsų Vyriausybės programoje yra labai daug priemonių.
Man keista, kad šitoje vietoje kalba tik apie diskoteką. Smagu, smagi mintis, smagi žinia, bet čia yra viena iš kompleksinio, didelio dalyko. Lygiai taip pat, mes galvojame 2027 metais paskelbti šeimos savaitę, kad visi kalbėtų tik apie šeimą, kad būtų įvairiausių renginių per visą Lietuvą. Ta diskoteka nebūtų diskoteka dėl diskotekos.
Mes kalbame su verslu, kalbame su kultūros darbuotojais, kad tai būtų akcija atkreipti dėmesį, kad žmonėms reikia šeimų. Kalbėkime apie tai, Lietuva nyksta. Tai yra tiesiog kalba apie tai, ką mes turime kalbėti. Manau, kad kuo garsiau kalbėsime apie tai, tuo daugiau žmonių pagalvos, kad „tikrai, kaip dėl vertybių? Mes esame atsakingi už Lietuvą, ateitį ar tik už savo malonų, patogų gyvenimą.“
Aš nekalbu apie tas šeimas, kurios negali susilaukti vaikų. Čia ne apie tai. Čia eina kalba apie tuos, kurie tikrai gali, bet tiesiog atidelsė. Geopolitinė situacija, finansinis stabilumas yra labai svarbu. Mes negalime pasakyti, kad jūs dabar į nieką nekreipkite dėmesio, bet mes turime kalbėtis, jog yra ir kitų labai svarbių momentų, kuriuos mes turime visi kartu spręsti.
Nuo birželio 1 dienos vienkartinė vaiko išmoka bus 1036 eurų. Dabar yra 814 eurų. Man atrodo, kad tai yra tikrai ženklu, ką daro visos savivaldybės, vaiko išmokos, kūdikių krepšeliai ir panašiai. Tikrai turime vienyti kartu jėgas ir kalbėti apie tai garsiai, drąsiai, tikėtis, kad tai duos rezultatų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
