darbdavys

Ar atsimenate, kai buvote pirmokas ir nedrąsiai ėjote į mokyklą, kur viskas taip nauja ir nepažįstama? Net ir didelę patirtį sukaupę ir aukščiausius postus užimantys specialistai, žengdami pirmuosius žingsnius įmonėje ar organizacijoje, ne visada žino, ko laukti iš naujos aplinkos. Juk tai reiškia ne tik „šviežias“ pareigas ar atsakomybes, bet ir ten iš seniau susiformavusias taisykles. Vienos iš jų yra formaliai įtvirtintos, pavyzdžiui, darbo sutartimi.

Kai kurios įmonės randa įkvėpimo šimpanzių pasaulyje. Česterio zoologijos sodas atveria savo gardus vietiniams verslams tam, kad jie galėtų stebėti žvėris ir pritaikyti savo stebėjimus valdybos kabinetuose, rašo BBC. Olandų biologas, pavirtęs lyderystės ekspertu, Patrickas Van Veenas aiškina, kad verslininkai yra mokomi, jog primityvus elgesys vis dar gyvuoja darbovietėse.

Daugelis iš mūsų, eidami į darbo pokalbį manome, kad tai bus netrumpa diskusija, po kurios darbdaviai dar kelias dienas svarstys dėl mūsų tinkamumo darbui. Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad mūsų, kaip kandidatų į darbuotojus likimas sprendžiamas vos tik mums įžengus į darbo pokalbių kambarį. Specializuota užjūrio įdarbinimo agentūra „Accountemps“ atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 personalo vadovų.

Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. rugpjūčio 10 – 23 dienomis, apklausta 1018 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Nemažai darbo ieškančiųjų neatitinka darbo skelbimuose įvardytų reikalavimų, bet vis tiek kandidatuoja, matydami jiems patrauklų pasiūlymą. Tai darbdaviams apsunkina darbuotojų paiešką, o darbuotojams, atitinkantiems reikalavimus, kelia papildomą uždavinį – kaip išsiskirti iš gausybės CV, kad neliktų nepastebėti.

Situacija didžiųjų šalies miestų darbo rinkose skiriasi – Klaipėdoje ir jos apylinkėse ieškantieji darbo turi didesnį pasirinkimą nei kitų didmiesčių gyventojai. Sudėtingiausia darbą susirasti Vilniuje, kur į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja daugiausia norinčiųjų, bet sostinėje situacija palankesnė darbdaviams, norintiems išsirinkti visus reikalavimus atitinkantį kandidatą, rodo didžiųjų miestų karjeros portalų grupės Cvzona.lt duomenų tyrimas.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Pakelkite ranką, jei nemanote, kad toji darbo pokalbio dalis, kai kandidato paklausiate, ar šis turi jums klausimų, tėra tik laiko švaistymas, tik būkite nuoširdus, ragina žurnalas Inc.com. Problema yra ta, kad daugumai kandidatų visai nesvarbūs atsakymai: jie tiesiog tikisi, kad užduos tokius klausimus, kurie atrodys „protingi“, o jie patys jūsų, vadovo, akyse pasirodys esą gudresni. Taigi, jiems labiau rūpi, ko jie klausia jūsų, o ne tai, ką jiems atsakysite.

Per mėnesį Europos Sąjungos remiamu projektu, finansiškai skatinančiu darbdavius priimti jaunus žmones į darbą, jau pasinaudojo ne vienas darbdavys ir patirties neturintis bedarbis. Vien Panevėžio regione į darbą priimta per šešiasdešimt jaunuolių. Jei ne projektas, skatinantis priimti į darbą jaunus žmonės, šiemet baigęs Utenos kolegijos dantų techniko studijas biržietis Ignas vargu ar būtų įsidarbinęs odontologijos klinikoje.

Nors darbo rinkoje girdėti komentarų, kad nemažai darbo ieškančiųjų įdarbinami per pažintis, tačiau darbuotojų apklausų rezultatai rodo ką kita. Yra didelė dalis darbuotojų, kurie ne tik neieško pažinčių darbindamiesi, bet netgi nesikreiptų į pažįstamus asmenis, jei šie dirbtų norimoje įsidarbinti įmonėje. Vidutiniškai kas antras darbuotojas yra bent kartą darbinęsis per pažintis, rodo portalo CVbankas.lt apklausos rezultatai.

Šiemet nelegalaus darbo atvejų užfiksuota tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Stipriname kovą su nelegaliu darbu, tris kartus daugiau suradome nelegalaus darbo atvejų“, - trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras Audrius Bitinas. Pasak A. Bitino, 2012 metais Darbo inspekcija perdavė 195 bylas, paskirta per 415 tūkst. litų baudų, o tai yra pusantro karto daugiau nei pernai.

Remiantis Vokietijos dienraščio „Boersen-Zeitung“ informacija, stambiausia šalies technologijų kompanija „Siemens“ veda ankstyvas vidaus derybas dėl tūkstančio darbo vietų panaikinimo. Tokias diskusijas esą lėmė silpnėjanti ekonomika, ypač Europoje. „Boersen-Zeitung“ anoniminio šaltinio teigimu, sprendimai gali būti priimti spalį ar lapkritį. „Siemens“ atstovas spaudai tokią informaciją komentuoti atsisakė. Pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl Vokietijos ekonomikos būklės silpnėjimo.

Net 43 proc. 18–35 metų Lietuvos gyventojų norėtų dirbti skandinavų kapitalo bendrovėje, o dviem trečdaliams (69 proc.) apklaustųjų yra svarbu siekti tarptautinės karjeros. Tai rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie pageidaujamą darbo vietą.

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų. Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc.

Kaip turi atrodyti ideali darbo diena? Kiekvienas gali pateikti skirtingą atsakymą į šį klausimą, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugumos darbo dienų produktyvumas tikrai nėra maksimalus. Filosofinis klausimas: ar apskritai įmanoma pasiekti maksimalų produktyvumą? Kad ir kaip ten būtų, daugelis skundžiasi dideliu užimtumu, laiko stygiumi, per dideliu susitikimų skaičiumi, laisvalaikio stoka.

Jūs sėdite prie vieno stalo su savo vadovu ir jam sakote, kad gavote geresnį darbo pasiūlymą, todėl už keleto savaičių paliksite bendrovę. Tai bus nemalonus pokalbis, o dar nemalonesniu jis taps tuomet, jei vadovas prašys pasilikti.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriuose nustatoma, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys turės pranešti „Sodrai“ apie asmens darbo  pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Ieškodami darbo, kandidatai apgalvoja, kokia veiklos sritis, koks darbo pobūdis juos domina, už kokį atlygį sutiktų dirbti. Tačiau tai nėra vieninteliai darbo ieškantiesiems rūpimi dalykai. Dalis darbuotojų kelia reikalavimų ir būsimam darbdaviui. Vidutiniškai ketvirtadalis darbo ieškančiųjų iš anksto apgalvoja, pas kokį vadovą norėtų dirbti, koks žmogus galėtų jiems vadovauti, susidaro kriterijus, kaip įvertins darbdavį, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Ieškodami darbo, kandidatai apgalvoja, kokia veiklos sritis, koks darbo pobūdis juos domina, už kokį atlygį sutiktų dirbti. Tačiau tai nėra vieninteliai darbo ieškantiesiems rūpimi dalykai. Dalis darbuotojų kelia reikalavimų ir būsimam darbdaviui. Vidutiniškai ketvirtadalis darbo ieškančiųjų iš anksto apgalvoja, pas kokį vadovą norėtų dirbti, koks žmogus galėtų jiems vadovauti, susidaro kriterijus, kaip įvertins darbdavį, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Žmo­nės, ku­rie nu­spren­dė sie­ti sa­vo atei­tį su me­nu, su­si­du­ria su dau­gy­be pro­ble­mų. Da­lis vi­suo­me­nės juos lai­ko be­pro­čiais, ne­sio­rien­tuo­jan­čiais rea­ly­bė­je, darb­da­viai siū­lo ma­žą at­ly­gį, tė­vai „žu­do“ ner­vi­nes ląs­te­les, ne­ri­mau­da­mi, už ko­kius pi­ni­gus duo­ną val­gys jų duk­ros ir sū­nūs. Pa­tys stu­den­tai iki iš­nak­tų lau­kia atei­nant mū­zos dirb­tu­vė­se. Apie me­ną ir pi­ni­gus „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­ja trys me­nų stu­den­tai.

Pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą Lietuva pasaulyje yra 127 vietoje iš 187 valstybių, Europos Sąjungoje (ES) – šešta nuo galo, skelbiama antradienį pristatyto Lietuvos laisvosios rinkos instituto „Lietuvos ekonomikos tyrimas 2012/2013 (1)“ ataskaitoje.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Siunčiant kruopščiai parašytą CV tikimasi, kad jis bus peržiūrėtas nuo pradžių iki galo, tačiau realybėje taip nėra. Karjeros portalas CV Market pastebi, kad darbo ieškantieji skiria daug laiko tobulindami tas gyvenimo aprašymo dalis, kurių darbdaviai net nesivargina skaityti. Remiantis kompanijos TheLadders atliktu tyrimu, kandidatų CV peržiūrai darbdaviai vidutiniškai skiria vos 6 sekundes.

Patirtis, jau turimi darbo įgūdžiai, darbuotojo kompetencija ir panašūs dalykai – tarsi keiksmažodžiai turbūt daugumai ypač jaunų darbo ieškančiųjų. Darbdaviams reikalaujant darbo patirties, o kandidatams jos neturint, susidaro užburtas ratas – norintieji dirbti darbo negauna, nes dar nėra dirbę. Tačiau ar iš tiesų patirtis šiuo metu – esminis rodiklis, priimant žmogų į darbą? Darbo paieškos portalas CVbankas.

Niekas labiau nedemotyvuoja darbuotojų už sąžiningo atlyginimo negavimą. To nepaneigs niekas. Kita vertus, finansinis atlygis turi savų minusų. Tarkim, premijos mokamos už kelių prioritetinių metinių dalykų įgyvendinimą. Kas jei tie prioritetai pasikeičia metų viduryje? Esama ir kitų demotyvacijos šaltinių. Kiekvienas žmogus siekia kažko ne dėl krūvos pinigų, o dėl tikslo pasiekimo jausmo.

Statistika stulbina – netgi devyni iš dešimties asmenų, šiuo metu turinčių darbą, galvoja apie naujos darbo vietos paieškas ir darbo keitimą. Darbą keisti juos skatina nebūtinai netinkamos finansinės sąlygos – dabar darbuotojams itin svarbu ne tik gaunamas atlyginimas, ir netgi jo padidinimo faktas nebūtinai paskatintų darbuotojus likti senoje darbovietėje.

Pastaruoju metu tarp darbdavių ir darbuotojų vis dažniau įsiplieskia darbo disputai. Neišmokėti, sumažinti, vėluojantys atlyginimai, atleidimai iš darbo, stringančios darbo sutartys – priežasčių nesutarimams užtenka. Išspręsti darbdavių ir darbuotojų ginčus be teismo įsikišimo darosi beveik neįmanoma. Bylų daugėja Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, individualių darbo ginčų nei Valstybinė darbo inspekcija, nei kitos institucijos nenagrinėja.

Dirbti visuomet geriau, kai nekyla tarpusavio konfliktų, kai nekuriamos intrigos, kai darbuotojai vieni kitų neapkalba. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka apsižodžiuoti, o kartais – net ir susipykti su aukščiausio rango vadovais. Nors dauguma darbuotojų niekuomet nepatyrė jokių konfliktų su savo vadovu, tačiau yra apie penktadalį, kuriems su vadovu teko susipykti.

Dauguma verslininkų nesaugo savęs, kai pasisuka kalba apie jų darbo valandas. Kai dirbi vadovaujamą darbą, valandų neskaičiuoji. Ne išimtis ir Marissa Mayer, šiuo metu dirbanti kompanijoje „Google“ viceprezidente. „Pirmuosius penkerius metus, kai tik pradėjau dirbti „Google“, darbe praleisdavau po 130 valandų per savaitę ir dažnai miegodavau tiesiog darbo vietoje, ant stalo“, - pripažino ji, viename iš savo interviu Niujorko kultūros centre.

Kaip efektyviai derėtis dėl atlyginimo? Juk derybos dėl atlyginimo – tema, kurios dažnai vengiama, nes paprasčiausiai trūksta pasiruošimo. Labai dažnai dar per pirmą darbo pokalbį būsi klausiamas, kokio atlyginimo pageidauji, o kartais net ir anksčiau – jei gavai kokią įsidarbinimo anketą, joje gali būti pageidaujamo atlyginimo skiltis. Kaina – pabaigoje? Yra tokia gerų pardavėjų taisyklė: kaina pabaigoje. Tai yra – kainą sakyk kuo vėliau.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlomus Darbo kodekso pakeitimus vadina „kosmetiniais“ ir abejoja, kad visoms pusėms pavyks rasti sutarimą. Jo vertinimu, šioje situacijoje visiems trūksta praktikos. Tokią poziciją jis išsakė po Trišalės tarybos posėdžio, vykstančio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriame dalyvauja profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Baltijos tautos turi bendrą negerą emigracijos rodiklį, sako Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone. Praėjusią savaitę Europos Parlamento nario Justo Paleckio biure surengtoje diskusijoje apie emigraciją ji skaičiavo, kad per pastarąjį dešimtmetį Latvijoje gyventojų sumažėjo 13 proc. Lietuvoje atitinkamai šis skaičius siekė 16-17 proc, Estijoje emigracijos tempai  buvo kur kas lėtesni. „Estijoje gyventojų skaičius per 2011 metus sumažėjo 0,2 proc.

Darbuotojai žino, kaip vykdomos atrankos, ieškant įdarbinti žmogų, žino, kokių klausimų darbdaviai klausia, kokios informacijos nori sužinoti apie kandidatą, jiems aiškūs konkrečiai pozicijai užimti keliami reikalavimai, įmonės, siūlančios darbą, veiklos sritis ir pan. Tačiau darbuotojai neturi galimybių išsakyti, ką jie norėtų patarti ar ko norėtų palinkėti darbdaviams, žvelgdami iš savo pusės. Todėl darbo paieškos portalo CVbankas.

Vilniuje gyvenantis Švedijos žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ochmanas, dalydamasis švediškąja migracijos patirtimi apskritojo stalo diskusijoje apie emigraciją, teigė, kad Švedija ilgą laiką turėjo visiškai skirtingą migracijos patirtį nei Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva. „Tai yra pirmi metai Švedijoje per šimtmetį, kuomet daugiau žmonių emigruoja nei imigruoja.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Kitą kartą, kai norėsite „Facebook“ paskelbti savo nuotraukų ar dėl ko nors pasiskųsti „Twitter“, nepamirškite, kad rizikuojate savo karjera. Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad kas penktas darbdavys apie potencialius darbuotojus šniukštinėja šiuose socialiniuose tinkluose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Tokį tyrimą atliko viešųjų ryšių ir rinkodaros agentūra „Eurocom Worldwide“, bendradarbiaudama su partnerine agentūra Didžiojoje Britanijoje „Six Degrees“. Ekspertai perspėjo darbo ...

Ar lyderio sėkmė priklauso vien nuo charizmos? Ar charizma yra išvystoma būnant geru lyderiu? Šiuos „viščiuko ir kiaušinio“ tipo klausimus iškėlė Buffalo „School of Management University“ organizacijų ir žmogiškųjų resursų profesorius Prasadas Balkundi, rašoma „The Journal of Applied Psychology“ leidinyje. P. Balkundi kartu su kolegomis tyrė kaip lyderiai, dirbant mažose grupelės, bendrauja su savo pavaldiniais ir kaip tai veikia  bendrą grupės pasirodymą.

Dauguma darbo ieškančiųjų yra įgiję tam tikrą išsilavinimą, tačiau darbą surasti ne visada pavyksta. Kandidatai piktinasi, kad darbdaviai labiau nei išsilavinimo reikalauja darbo patirties, o jos turi mažiau kandidatų. Kokią įtaką įsidarbinimui daro išsilavinimas, galbūt jis – jau antraeilis ir nieko nebelemiantis dalykas? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Darbuotojų nuoma – vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui. Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį.

Diplomas gali padėti gauti darbą, tačiau negarantuoja, kad jį ilgai dirbsite ar sulauksite paaukštinimo. Portale moneywatch.com nurodomos kelios bendros klaidos, kurių pirmame savo darbe daro universitetus baigę absolventai. Aukštosiose mokyklose galite gauti nurodymų, ką tiksliai turite padaryti norėdami puikiai išlaikyti egzaminą. Tačiau darbe sulauksite tik tam tikrų patarimų, o vėliau iš jūsų bus tikimasi, kad sugebėsite save motyvuoti ir susidūrę su sunkumais užduosite tinkamų klausimų.

Iš naujo žmogaus įdarbinimo turi išlošti abi pusės – ir darbuotojas, ir darbdavys. Patys darbuotojai teigia, kad darbo ieškančiajam lengviausia įsidarbinti per pažįstamus asmenis, tačiau pripažįsta, kad toks įdarbinimo būdas nebūtinai geriausias darbdaviui. Bene pusė darbo paieškos portalo CVbankas.

Šiais laikais kvietimas į darbo pokalbį daliai žmonių nuskambėtų lyg kvietimas į šventę, bet peržengus bendrovės slenkstį potencialūs darbdaviai jus įvarys į tikrą minų lauką. „Kitoje stalo pusėje sėdintis darbdavys praleidžia valandų valandas tokiuose pokalbiuose. Todėl sukti klausimai gali būti panaudoti kaip laiko valdymo priemonė, padedanti greitai pašalinti mažiau kvalifikuotą kandidatą“, – „Forbes“ cituoja knygos „Darbo pokalbiai žaliems“ (angl.

Darbo ieškantiesiems visuomet akcentuojama, kad siunčiant savo CV reikia pateikti išsamią, teisingą informaciją, kuri patrauktų darbdavį susidomėti būtent tuo kandidatu, kuri išskirtų ieškantįjį iš būrio kitų. Dažniausiai kalbama apie CV įrašus – apie tekstu pateikiamą informaciją, kuri turi būti parašyta taisyklingai ir logiška. Tačiau pamirštama vizuali kandidato informaciją darbdaviui – nuotrauka, kuri kartais gali netgi sugadinti idealų CV.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo paviešintos dviejų merginų istorijos, kuriose jos guodžiasi nerandančios darbo nepaisant to, kad turi po du aukštojo mokslo diplomus. Viena merginų save įvardija specialiste, o kita nesismulkindama kelią hipotezę, kad greičiausiai yra per protinga savo miestui. Abi merginas sieja ir jų įsitikinimas, kad vos baigusios aukštąsias mokyklas darbdaviams jos tampa „svajonių darbuotojomis“ ir stebisi, kodėl niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Derybų specialistas, kompanijos „Nest Consulting“ prezidentas Moti Cristal „forbes.ru“ rašo apie tai, kaip teisingai valdyti žmones, kurie šį pasaulį išvydo praėjusio amžiaus devintąjį ir dešimtąjį dešimtmetį. Kompanijos viceprezidentas (55 metų) buvo įtūžęs. Jau kelintą kartą tą rytą jis parašė savo sekretorės surinkti savo PR vadybininko Dmitrijaus (31 metų) mobiliojo telefono numerį. Ataskaitos kopijos, kuri turėjo būti ant jo stalo prieš svarbų susitikimą, jis neturėjo.

Specialistai pastebi, kad yra tik trys svarbiausi klausimai, kurie daro didžiausią poveikį priimant į darbą. Kaip rašo forbes.com, pagrindiniai klausimai, leidžiantys suprasti ar žmogus tinkamas šiai pozicijai, yra trys. - Ar tu sugebi dirbti šį darbą? - Ar mėgsi savo darbą? - Ar mes galėsime sugyventi dirbdami drauge? Taigi, šie klausimai yra labai svarbūs. turbūt kiekvienas esate pastebėjęs, kad būtent jie yra užduodami kiekviename darbo pokalbyje.