darbdavys

Šiemet gal jau paskutinį kartą lietuviai galės lepintis atostogomis, trunkančiomis iki 32 dienų. Naujas socialinis modelis atostogas numato sutrumpinti. Atitrūkti nuo darbų ir atostogauti reikia mažiausiai dukart per metus. Taip tvirtina psichologai. Ir vienerios atostogos turi trukti ne trumpiau dviejų savaičių, kad žmogus spėtų pailsėti ir psichologiškai, ir fiziškai. „Per savaitę žmogus giliai psichologiškai pailsėti nespėja.

Daugiausiai lietuvių norėtų įsidarbinti „Barclays Technology Centre Lithuania“. Tarp dešimties patraukliausiųjų Lietuvos darbdavių šiemet ir tokios Lietuvoje veikiančios įmonės kaip ‘Microsoft”, „Google” ir „IKEA”. Ne vienas iš dešimtuko kurti naujas darbo vietas planuoja ir šiemet.   Taip teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.

Aptarnavimo sferose, ypač kavinėse ir restoranuose, pasitaiko renginių, banketų, kai įprasto darbuotojų skaičiaus neužtenka ir tenka kviesti žmonės iš šalies. Dabartinis darbo kodeksas nenumato galimybės įdarbinti žmones kelioms valandoms. Tačiau naujo socialinio modelio kūrėjai siūlo įteisinti nulio valandų darbo sutartis, kai verslininkai galės bet kada kelioms valandoms ar dienoms išsikviesti pagalbą.

 Negalite rasti darbo pagal darbo skelbimus spaudoje ar internete? Esate darbdavys, pavargęs nuo neefektyvių darbo pokalbių? „Work in“ siūlo idėją, kaip visiškai paprastu būdu jauni žmonės gali susirasti gerą darbą, o darbdaviai – motyvuotą darbuotoją. „Work in“ platforma sujungia darbdavius ir kandidatus į darbuotojo postą į vieną tinklą, leidžia jiems bendrauti greitai ir efektyviai.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Klausiant tiesmukai, darbdaviai pripažįsta, kad lietuvių užsienyje įgytą patirtį jie vertina kaip trūkumą, o ne privalumą. Taip tvirtina Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas Egidijus Barcevičius, remdamasis instituto atlikta darbdavių apklausa.

 Pasaulinės tendencijos rodo, kad dabartiniai moksleiviai, vadinamoji Z karta, yra visai kitokie nei buvusios kartos prieš juos. Besikeičiantis gyvenimo tempas, naujųjų technologijų kaita, neišvengiamai keičia jų būdo savybes bei požiūrį į gyvenimą. Deja, ne visi tėvai ir pedagogai supranta, kad kiekviena karta iš prigimties yra kitokia. Užuot priėmę juos tokius, kokie yra, taiko senas ugdymo metodikas ir bando perauklėti savaip. O anot specialistų, tai didelė klaida.

 Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

 Jei privačios įmonės vadovas dėl įstatymų neišmanymo vėjais paleistų keliasdešimt tūkstančių litų, tikėtina, akcininkai ne tik pasiūlytų užleisti vietą protingesniam, bet griežtai pareikalautų atlyginti bendrovės patirtus nuostolius. Tačiau Savivaldybės kišenėje sėdinčio lopšelio-darželio direktorė už tokius darbelius ne tik nenubausta, bet dargi, kaip kompetentinga vadovė, vertina savo kolegų švietimo įstaigų vadovų tinkamumą eiti tokias pareigas.

„Mane nuo tokio jo elgesio ištikdavo isterija – norėjosi ir šaukti, ir kartu verkti, o labiausiai norėjau, kad jis nuo manęs atsikabintų“, – prisimena seksualinio priekabiavimo siaubus darbe išgyvenusi 26 metų vilnietė Dovilė (vardas pakeistas – red. past.). Dovilė dirba padavėja viename sostinės restoranų. Ji nenori atskleisti jo pavadinimo, nes bijo prarasti darbą, be to, Dovilė sako, kad apie tokius dalykus kalbėti nėra malonu, ji baiminasi visuomenės pasmerkimo ir patyčių.

Žinių radijas Valstybinė darbo inspekcija kasmet gauna šimtus pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje. Kai kurios nelaimės baigiasi ir žmonių mirtimi. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika „Žinių radijui“ sakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe nemažėja. „Praėjusiais metais buvo beveik 60 žmonių, kurių šeimos nesulaukė savo maitintojo, savo brangių žmonių. Yra per 100 sunkiai susižalojusių, kurie nebegali grįžti į savo darbo vietą.

Nepaisant dažnai pasigirstančių nuogąstavimų, kad aukštojo mokslo diplomas bėgant laikui nuvertėja, naujausia statistika rodo, kad Lietuvoje darbdaviams vis dar svarbu, kokį diplomą turi potencialus darbuotojas. Kaip parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta pirminė 2013 metų absolventų įsidarbinimo analizė, magistro diplomas darbo rinkoje vis dar gali garantuoti didesnį atlyginimą.

 Tik kas penktas dirbantysis teigia, kad juos pasamdęs darbdavys įvykdė pažadus, duotus prieš darbuotojui įsidarbinant. Dažniausiai Lietuvoje darbdaviai pažada ir pamiršta apie didesnį atlyginimą ar priedus. Tokias įžvalgas skelbia specialistų portalas cvmarket.lt.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Žinių radijas Darbdaviai privalės nelegaliai pasamdytam asmeniui sumokėti minimalią algą už tris mėnesius, o nelegaliai dirbusieji turės grąžinti gautas nedarbo pašalpas, – tam antradienį pritarė Seimas, siekdamas mažinti nelegalaus darbo mastą. Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės, kitų šalių patirtis rodo, kad toks būdas – veiksmingas. „Nėra efektyvesnių būdų, kaip įtraukti patį žmogų, kuris tiesiog priverstas dirbti nelegaliai.

Seimas antradienį ketina griežtinti atsakomybę už nelegaliai įdarbintus žmones. Jiems darbdaviai turės mokėti mažiausiai trijų mėnesių mininmalią algą. O nelegaliai dirbęs asmuo, jei pats nepraneš apie tai, privalės grąžinti gautas nedarbo išmokas. Eurobarometro duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje – trečia pagal nelegaliai dirbančių žmonių skaičių. Bet, pagal tyrimą, lietuviai labiausiai bendrijoje susimąsto, kad nelegalus darbas yra rizikingas dėl galimybės būti pagautiems.

Tie, kas per pastaruosius 5-6 metus mėgino susirasti pirmą savo gyvenimo darbą, puikiai žino, koks ilgas ir emociškai nelengvas gali būti šis procesas. Kruopščiai šlifuotas CV ir motyvacinis laiškas, valandų valandos praleistos darbo skelbimų portaluose ir dešimtys išsiųstų laiškų potencialiems darbdaviams nebūtinai reiškia, kad kas nors pakvies į pokalbį. Net atsako – tik vienetai.

Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam. Išbandymas gali būti tik sudarant darbo sutartį Dėl išbandymo galima susitarti tik sudarant darbo sutartį; galimybė išbandymo terminą nustatyti darbo eigoje keičiant darbo sutartį nenumatyta.

 Parengė Sandra Miškinienė Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Jaunimas, kuris išvyksta studijuoti ar stažuotis užsienyje, ne tik įgyja žinių bei patirties, tačiau ir padidina savo galimybes rasti darbą grįžę namo. Tai paaiškėjo paskelbus Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatus, kurie parodė, kad užsienio patirties turinčius jaunus kandidatus darbdaviai vertina palankiau. Tikimybė, kad toks kandidatas liks be darbo ilgą laiką, yra net perpus mažesnė.

Bandomasis laikotarpis nėra privalomas ir laikomas daugiau susitarimo reikalu. Tačiau yra išimčių, kai toks laikotarpis negali būti nustatomas, o ir jo trukmė griežtai reglamentuota. Taip sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė. Teisininkės teigimu, dabar beveik 90 proc. darbo sutarčių turi vadinamąjį bandomąjį laikotarpį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Seime vykstančioje konferencijoje „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“ pabrėžė, jog, padedant jaunam žmogui pasiekti darbdavį, būtinas visų visuomenės grandžių – švietimo sistemos, darbo biržų, darbdavių bei įvairių nevyriausybinių organizacijų – įsitraukimas.

 Oksana Laurutytė Savaitraščiui „Šiauliai plius“ išspausdinus straipsnį „Šešėlis ne versle, šešėlis – pašalpininkuose“, kuriame vienos miesto mezgimo įmonės vadovas dalijosi patirtimi, kaip sunku rasti darbuotojų, redakcija sulaukė rezonanso. Kaip rašo savaitraštis „Šiauliai plius“, skambinę ir komentarus rašę skaitytojai pasidalijo patirtimi, kad mieste lyg su žiburiu reikia ieškoti kultūringo ir darbuotoją gerbiančio darbdavio.

Nors vis dažniau kalbama apie darbuotojų motyvavimą, lojalumo skatinimą ar atvirą komunikaciją, neretai užmirštami esminiai dalykai, lemiantys darbuotojo produktyvumą - tai komfortiška darbo aplinka. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, šią vasarą gauta apie 100 skundų ir pranešimų dėl netinkamų darbo salygų, iš kurių patvirtinti net du trečdaliai.

„Dabartinėje darbovietėje dirbu jau ketverius metus ir jaučiuosi nusipelniusi premijos. Tačiau darbdavys aiškina, kad ji man nepriklauso. Kaip apskaičiuojamas darbo užmokestis?“ – klausia Ramutė K. iš Jurbarko. Atsako Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas atlieka pagal darbo sutartį. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti teisingos, aiškios ir suprantamos.

Mindaugas Malcevičius Ar nesukelia šypsenos draugų elektroninio pašto adresai, kurie prasideda žodžiais: „grazioji“, „tyluma“, „daktaras“, „angelas777“, „berimas“, „rugiagėlė123“ ir panašiai? O ką, jeigu save taip reprezentuoja žinomas politikas? Netinkamai susikurta elektroninių laiškų dėžutė gali tapti ne tik pajuokos objektu.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Vis daugėjant Darbo biržoje užsiregistravusių absolventų, personalo atrankos specialistai sako, kad tai – tik vienas iš darbo paieškos šaltinių, o dėti daugiau pastangų jaunimas nepasiruošęs. Darbdaviai pastebi, kad jaunuoliai didžiuojasi diplomais, bet nemoka vertinti darbo. Greta antrą mėnesį dirba padavėja restorane. Pasak merginos, darbo jauniems žmonėms tikrai yra, tik reikia iniciatyvos ir tinkamai įvertinti savo gebėjimus.

Kai kurie darbuotojai savo darbus nuolat stengiasi atlikti kuo kokybiškiau, kai kurie paskirsto ir vieniems darbams skiria daugiau dėmesio, o kitiems – mažiau, likusieji leidžia sau pasimuliuoti ir dirba prasčiau. Kad ir kaip atliktų pavestas funkcijas, dauguma dirbančiųjų nori žinoti, kaip juos vertina darbdaviai ir kokių rezultatų iš jų tikimasi. Darbo portalo CVbankas.lt atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad šiuo metu dauguma darbuotojų aiškiai žino, ko iš jų tikimasi darbe: apie 40 proc.

Žinių radijas Įmonės darbinė instrukcija reikalinga, bet tam, kad ji teiktų naudos, ji turi būti trumpa, aiški, suprantama ir prieinama, teigia UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas. Ar įsteigus įmonę darbinės instrukcijos būtų vienas iš starto variantų, ar visa tai turėtų atsirasti paskiau? Gyvenimo patirtis rodo, kad visos jaunos įmonės nepradeda nuo instrukcijų.

Apie Lietuvos darbo rinką sklinda labai įdomios kalbos: nors specialistai tvirtina, kad darbo vietų yra, žmonės pasakoja, jog darbdaviai kelia didžiulius reikalavimus, absoliučią pirmenybę teikia pažįstamiems asmenims, o ir algas siūlo kuo mažesnes. O kur dar darbdavių tvirtinimai, kad Lietuvoje nėra specialistų.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Jeigu darbuotojas pateikia visas būtinas pažymas, jokių motyvų neišleisti mokslo atostogų darbdavys negali turėti ir visiškai nesvarbu, ar mokslai susiję su darbu, tvirtina advokatas Justinas Usonis. Tačiau pabrėžia, jog darbdavį būtina laiku informuoti apie reikalingas mokslo atostogas. „Dirbu mokytoja ir ruošiuosi mokytis neakivaizdžiai, o specialybė nebus susijusi su darbu.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Jeigu darbuotojas pateikia visas būtinas pažymas, jokių motyvų neišleisti mokslo atostogų darbdavys negali turėti ir visiškai nesvarbu, ar mokslai susiję su darbu, tvirtina advokatas Justinas Usonis. Tačiau pabrėžia, jog darbdavį būtina laiku informuoti apie reikalingas mokslo atostogas. „Dirbu mokytoja ir ruošiuosi mokytis neakivaizdžiai, o specialybė nebus susijusi su darbu.

Kitą dieną po universiteto diplomo įteikimo – užimti tik tau skirtą darbo vietą. Tokią perspektyvą šiais metais mato studentai, besirenkantys studijas KTU. Beveik 50 darbdavių jau dabar investuoja į būsimus savo darbuotojus – pasiruošę apmokėti tikslines jų studijas.

Kodėl dirbdami geriau didesnių algų taip ir nesulaukiame? Todėl, kad nemokame jų išsireikalauti.

Norint tikslingai parengti specialistus, kurių reikia darbo rinkai, itin svarbus kolegijų ir universitetų bendradarbiavimas su darbdaviais. Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, nors Lietuvoje yra gerų abipusio bendradarbiavimo pavyzdžių, kolegijų ir darbdavių ryšiai galėtų būti dar glaudesni.

Šių įmonių, organizacijų nerasite Lietuvos juridinių asmenų sąraše, bet jos Lietuvoje moka mokesčius kaip darbdavės. Tarp jų, Lietuvos arkivyskupijos kurija, įdarbinusi 1113 asmenų, JAV ambasada, kurioje darbuojasi 121 Lietuvos gyventojas. Tokius duomenis pateikia UAB Creditreform Lietuva specialistai, pasitelkę Sodros duomenis.

Virginija Motiejūnienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaip darbdaviai vertina jaunimo savanorystę? Šiuo metu Lietuvoje yra 17 000 bedarbių iki 25-erių metų amžiaus. Iš jų beveik 39 procentai nėra išvis dirbę. Padėti susirasti darbo gali visose šalies savivaldybėse vykdoma savanoriškos veiklos programa.

Inga Smalskienė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai – ne vieninteliai, dirbantys prastomis sąlygomis, negaunantys užmokesčio už viršvalandžius ir patiriantys stresą. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius, kuriame kelios dešimtys šios įstaigos darbuotojų ieškojo teisybės, užverstas ir kitų įmonių ir įstaigų darbuotojų skundais. Šio skyriaus Darbo ginčų komisija nuo 2013 metų sausio yra gavusi apie 250 prašymų išspręsti darbo ginčą.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio žmonės skundžiasi galvos skausmais, įtampa sprande, rankų tirpimu, todėl labai svarbu, kad darbo vieta būtų įrengta patogiai. Už netinkamą darbo vietą, kuri darbuotojams gali sukelti sveikatos sutrikimų, darbdavio gali laukti bauda nuo 500 litų. „Sėdint prie kompiuterio, už pusiausvyrą atsakingi raumenys yra įsitempę.

Darbo rinka vis dar įsitempusi – ne paslaptis, kad darbą susirasti vis dar nelengva, o į vieną darbo pasiūlymą atsiliepia mažiausiai keli šimtai žmonių. Tai darbdaviams suteikia ne tik galimybę išsirinkti tinkamą kandidatą, bet ir pasinaudoti susidariusia situacija. Balsas.lt skaitytoja Karina teigia, kad beieškodama darbo, jau ne vieną kartą susidūrė su akivaizdžiu darbdavių noru ne susirasti darbuotoją, bet už dyką išnaudoti pretendentus.

Norite dirbti pas kurį nors iš lietuviams patraukliausių darbdavių? Tuomet turite ir pats būti geresnis savo srityje, kad jumis pakeistų esamą darbuotoją. Arba turėti su IT susijusią specialybę. Per trejus metus dirbančių pas tokius darbdavius sumažėjo daugiau nei tūkstančiu, teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva analitikai, remdamiesi Sodros duomenimis.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimas parodė, kad praėjusiais metais darbdavių išlaidos darbo valandai Lietuvoje - vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tik 6,2 euro (21,41 Lt), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis sudarė 23,7 euro (82 Lt). „SEB” banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad viena iš išeičių tokiai situacijai būtų darbdavių bendradarbiavimas su profsąjungomis.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Kuomet įmonė ieško darbuotojų, renkasi ne tik darbdavys – darbuotojai taip pat sprendžia, ar nori dirbti toje įmonėje, vertina darbdavį, su kuriuo susitinka per pokalbį dėl darbo, bando susigaudyti, ar patiktų dirbti tos įmonės aplinkoje. Dauguma darbuotojų, kuriems teko dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, neturi priekaištų darbdaviams nei dėl pasiruošimo pokalbiams, nei dėl jų, kaip darbdavių, įvaizdžio. Tačiau ne visi. Yra dalis darbuotojų, kurie darbdavio pasiruošimą pokalbiui vertina kritiškai.

Svajonių darbdavio paieškos yra viena svarbiausių veiklų žmogaus gyvenime. Kiekvienas asmuo siekia dirbti mėgiamą darbą – juk darbe praleidžiama daugiausiai laiko. Todėl savybės, kuriomis turėtų pasižymėti svajonių darbdavys, yra nuolatinis diskusijų objektas.

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre atidaryti du sektoriniai praktinio mokymo centrai - Maisto technologijų bei Viešbučių ir restoranų. Tai vieninteliai sektoriniai praktinio mokymo centrai Kauno regione, ruošiantys maisto produktų gamybos ir viešbučių, restoranų bei viešojo maitinimo sektoriaus specialistus. Jie įkurti modernizavus Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro praktinio mokymo bazę.

Penkios didžiausios Lietuvos darbdavių organizacijos išreiškė pritarimą administracinę naštą mažinantiems Darbo kodekso pakeitimams, kuriuos ketinama svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad pasiekti susitarimą tarp darbdavių ir darbuotojų labai sunku, o dėl nedidelės dalies neatsakingų darbdavių esą nukenčia visi. „Dauguma Lietuvos darbdavių elgiasi atsakingai su savo darbuotojais.

Antrus metus iš eilės "Philip Morris International” pripažinta geriausia darboviete Europoje. Nuo 1991 m. "Top Employers Institute” organizuojamuose tarptautiniuose rinkimuose bendrovė iš kitų lyderių išsiskyrė itin palankiomis darbo sąlygomis bei suteikiamomis išskirtinėmis galimybėmis darbuotojams tobulėti.

Pasaulinė žmogiškųjų išteklių valdymo konsultacinė bendrovė „Aon Hewitt“ paskelbė penkiolikos geriausių darbdavių Rytų ir Centrinėje Europoje sąrašą. Į jį pateko vienintelė Lietuvos bendrovė – ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“. Jis išrinktas geriausiu darbdaviu tarp regione veikiančių didelių organizacijų, turinčių daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų. Vidutinio dydžio ir smulkių bendrovių kategorijų pirmosiose vietose triumfavo Lenkijos ir Vengrijos įmonės.

Kaip gauti darbą, jei negali pasigirti jokia patirtimi? Tokia problema šiuo metu kamuoja daugybę jaunuolių visoje Europoje. Vis dėlto darbdaviai sako, kad patirties trūkumas nebūtinai yra kliūtis, jei žmogus pateikia argumentų, moka prisistatyti ir žino, ko siekia. Nustebinti kartais naudinga Nemažai darbo patirties neturinčių jaunuolių galvoja, kad gauti pirmąjį darbą didelėje tarptautinėje kompanijoje labai sudėtinga.