darbdavys

Pirmasis susitikimas su būsimu darbdaviu – itin reikšmingas įvykis jūsų karjeros istorijoje, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė. Sudominti būsimą kolegą ir palikti gerą įspūdį svarbu per pirmąsias tris minutes nuo pokalbio pradžios. Jei pavyks tai padaryti, tikėtina, kad nesunkiai pateksite į kitą atrankos etapą. „Studentai dažnai klausia, kaip išsiskirti iš minios ir kaip atkreipti potencialaus darbdavio dėmesį Karjeros dienų metu.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Izraelio kompanija „Wix“, Lietuvoje veikianti jau pusmetį, džiaugiasi atėjusi į naują ir iki šiol jai neatrastą rinką. Kaip sako „Wix“ atstovai, išskyrus šaltas žiemas, Lietuvos darbo rinka beveik nesiskiria. Čia kompanija subūrė savo darbo reikalavimus atitinkančią profesionalų komandą, su kuria sėkmingai vykdo naujus projektus. Bendrovės žmogiškųjų išteklių vadovė Shelly Meyer su leidiniu „Ekonomika.

Kalbėdami apie sėkmingą verslą, didžiųjų kompanijų vadovai dažnai teigia, kad įmonė uždirba tiek, kiek dirba jos darbuotojai, neretai pamiršdami, kad dėl gerų įmonės rezultatų stengtis turi ir darbdavys. Anot asmenybės ugdymo trenerio Mariaus Daugelavičiaus, be motyvacinių sistemų darbo procesas apskritai nevyktų – jeigu darbuotojas nemotyvuotas kuo geriau atlikti savo darbą, ilgainiui jis nustoja dirbti ir pradeda tiesiog egzistuoti.

Ar keičiasi darbdavio požiūris į darbuotoją? Kas turėtų atsitikti, kad darbo jėgos kaina augtų? Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas profesorius Raimondas Kuodis. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad ekonomika nėra mokslas apie moralizavimą. „Galima suprasti darbdavį, kuris nori sėkmingai konkuruoti, mažindamas savo sąnaudas, taip pat darbo sąnaudas. Makrolygmenyje tokia politika atsigręžia prieš pačius darbdavius.

Irma Janauskaitė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Darbdaviams vis skundžiantis kvalifikuotų specialistų stygiumi, valdžia pradeda ieškoti naujų sprendimų, kaip parengti rinkai tinkamų darbuotojų. Premjeras artimiausiu metu žada koncepciją su aiškiu numatymu, kaip tarpusavyje turės dirbti darbo jėga besirūpinančios ministerijos ir verslas. Iki šiol bendradarbiavimo esą nėra.

Atsirinkdami darbuotojus vadovai vis dažniau tikrina jų įrašus socialiniuose tinkluose ir netinkama informacija gali pakišti koją, siekiant darbo vietos. Tačiau ramiai jaustis nevertėtų ir jau turint darbą. Naujienų portalo LRT.lt kalbinti specialistai įvardija kvietimo „ant kilimėlio“ priežastis, galinčias atsirasti dėl netinkamos raiškos socialiniuose tinkluose.

Penktadienio naktis. Baras. Vaikinas pernelyg užtikrintai prisistato merginai, bandydamas ją pakerėti savo žavesiu. Tačiau burna aušinama veltui – mokslas moko, kad sprendimas dėl vakaro baigties pasąmonėje priimamas per pirmas 10 pažinties sekundžių. Visai kaip ieškant darbo. Nenorime pasakyti, kad nereikia stengtis. Toli gražu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo darbdaviams mažinti administracinę naštą, susijusią su valstybiniu socialiniu draudimu – duomenys apie apdraustuosius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) bus teikiami tik elektroniniu būdu, o socialinio draudimo numeris – nebeprivalomas pateikti.

Dainius Paukštė Migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“, R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Naivu tikėtis, kad atsirastų žmogus, kuriam nepatinka gauti darbo pasiūlymą. Vis dėlto džiaugsmas, užliejęs dėl naujo darbo dažnai užgožia darbuotojo susirūpinimą ir naujo darbo užmokesčio dydžio kritišką įvertinimą, rašo businessinsider.com. Vis dėlto derybos dėl atlyginimo dydžio neturėtų būti labai komplikuotas uždavinys. Naujienų portalas įvardija dažniausias darbuotojų daromas klaidas, dėl kurių nepavyksta suderėti su darbdaviu dėl norimos sumos.

Lietuvoje vis opesne problema tampa ne darbo vietų trūkumas ar pasiūla, o jų kokybė, - teigia Lietuvos Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Liugienė. Specialistė teigia stebinti tendenciją, kad įsidarbinę žmonės vienoje įmonėje ilgai neužsibūna. „Mes stebime, kad iš tiesų dalis registruotų darbo vietų yra laisvų ne todėl, kad tai įsteigtos darbo vietos, bet jos atsiranda dėl darbuotojų kaitos.

Darbo inspekcija iš įmonių sulaukia vis daugiau klausimų, ar darbuotojams galima pasiilginti poilsį šventinę savaitę ir už gruodžio 27-ą dieną, penktadienį, atidirbti iš anksto - gruodžio 21-ąją, šeštadienį. Vyriausybės nutarimu, valstybinėse įstaigose poilsio dienos šiais metais neperkeliamos. Tuo metu verslas gali elgtis savo nuožiūra.

Teisininkas Tomas Bagdanskis „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Žinių radijo laidoje „Skaidrumo linija“ teigė, kad dėl didelio šešėlio ir nesąžiningo verslo žmonės dažnai delsia pranešti apie neteisėtą veiklą.

Daugelis žino, kad užsiimant verslu įmonės vardu, o ne asmeniškai, užtikrinama ganėtinai patikima asmeninio turto apsauga. Tačiau, ar tikrai kiekvienas asmuo gali vadovauti įmonei Jungtinėje Karalystėje bei apie kokias pareigas privaloma žinoti prieš pradedant vadovauti įmonei? 2006 m. Įmonių aktas įtvirtina pagrindines Anglijoje įsteigtų įmonių direktorių pareigas, apie kurias turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas: - veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus - skatinti sėkmingą įmonės veiklą - p...

Internetinė apklausa parodė, jog net 67,8 proc. biuruose dirbančių lietuvių teigia, kad kėdės, ant kurių jie sėdi darbo vietose, jiems atrodo patogios arba net labai patogios. Tačiau darbo erdves įrengiantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad pirmas įspūdis apie kėdės patogumą nebūtinai bus teisingas ir tam, kad nenukentėtų produktyvumas ir sveikata, svarbu itin atsakingai vertinti darbo vietos ergonomiškumą.

Dažnai motyvuotas darbuotojas savo darbo rezultatais nori pralenkti net savo darbdavį. Gali kilti klausimas, kodėl svarbu konkuruoti su darbdaviu. „Forbes“ pateikia atsakymą. Konkuruodami Jūs stengsites puikiai atlikti savo darbą. Tai bus stiprus stimulas puoselėti stiprius tarpusavio santykius. Esant tokiai draugystei lengviau ir kopti karjeros laiptais. „Forbes“ dalinasi praktiniais patarimais, kuriuos įgyvendinus, būtų galima konkuruoti net su jūsų darbdaviu.

Dažnai darbuotojai skundžiasi ilgomis darbo valandomis. Danų mokslininkai išsiaiškino, kad tai gali būti priežastis, kodėl darbo vieta gali kelti daug streso.   Naujienų portalo qz.com teigimu, depresija ir darbo krūvis gali koreliuoti ir atvirkštiniu ryšiu. Jaučiant depresiją darbo krūvis gali atrodyti nepakeliamas.   Tyrimo metu buvo apklausta 3 tūkst. Danijos valstybės tarnautojų. Nustatyta, kad žmonės, turintys mažiau streso hormono kortizolio, gali lengviau susirgti depresija.

Tyrimų agentūra „Universum Global“ apklausė maždaug 200 tūkst. verslo ir inžinerijos studentų, kur šie labiausiai norėtų dirbti. Taip buvo siekta išsiaiškinti, kurios kompanijos yra laikomos geidžiamiausiais darbdaviais. Tiek verslo, tiek inžinerijos studentų tarpe svajonių kompanija buvo įvardyta „Google“ dėl savo įspūdingų kabinetų ir požiūrio į darbuotojus. Sąrašo viršuje esančios kompanijos laikomos geriausiomis dė savo siūlomų tobulėjimo ir saugios darbo vietos perspektyvų.

Sėkmingiausiuose darbo pokalbiuose kandidatai į tam tikras darbo pozicijas pasako labai daug, o interviuotojai šneka mažai. Naujienų portalas „Business Insider“ primena, kad darbo pokalbyje dėmesio centre yra kandidatas, bet ne interviuotojas. Vis dėlto, yra keletas frazių, kurias interviuotojai norėtų pasakyti kandidatams prieš pat darbo pokalbį.

Siunčiate gyvenimo aprašymus, einate į darbo pokalbius, tačiau vis nesulaukiate skambučio iš būsimo darbdavio? Dienos eina, o jūs vis dar neturite darbo. Naujienų portalas „Business insider“ pateikia galimas priežastis, kodėl taip nutinka.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Darbdaviai taupo laiką ir vis dažniau darbuotojus nuomojasi. Ypač tie, kurie ieško aukštos kvalifikacijos specialistų. „Tokiems žmonėms yra emociškai sunku registruotis Darbo biržoje. Jie mieliau darbo ieško per kitokius tarpininkus“, – atkreipia dėmesį Verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Anot jo, darbdaviams kur kas patogiau darbuotojų ieškoti per laikino įdarbinimo įmones.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Darbo paieška, atrodo, yra neišsemiama tema, nes darbo pasiūlymai yra aktualūs tiek bedarbiams, tiek dirbantiesiems – suvilioti gero pasiūlymo, įsidarbinti gali netgi tie, kurie ir turimame darbe jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Šiuo metu darbo pasiūlos netrūksta – variantų, kokių specialistų ieško darbdaviai, matyti darbo paieškos portaluose, o kai kuriais atvejais apie ieškomą darbuotoją sužinoma ir per pažįstamus.

Prieš dėdami fotografiją su alkoholio buteliu, erotiška poza ar zuikio ausytėmis ant galvos į socialinį tinklalapį, pagalvokite dar kartą. Lietuvoje daugėja darbdavių, kurie vertina potencialaus darbuotojo kandidatūrą, patikrinę jo veiklą ir formuojamą įvaizdį internete. Atsižvelgiama ne tik į nuotraukas, bet ir į komentarus, rašybos klaidas. Mokytojos gėda Šiaulietei Aurelijai (vardas pakeistas – aut. past.) dėl pasisakymų socialiniame tinkle teko raudonuoti prieš direktorę.

Nuolat girdime, kad Darbo inspekcijos pareigūnai uoliai tikrina įmones ir randa įvairių pažeidimų. Dažniausi jų – nesaugiai įrengtos darbo vietos, nesilaikoma buitinių, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, darbuotojai neapmokyti ar neinstruktuoti saugiai dirbti. Tačiau nors ir skelbiasi atliekantys savo pareigas, į pilietiškus pranešimus apie galimai daromus pažeidimus reaguoja ne visada operatyviai.

UAB „Agnirenis“ vadovė nubausta 12 tūkst. litų bauda už nelegaliai įdarbintas tris darbuotojas. Su skundu dėl keletą mėnesių nemokamo darbo užmokesčio įmonės valdomo naktinio klubo barmenė-padavėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Alytaus skyrių. Ji nurodė, jog siekis atgauti uždirbtus pinigus baigėsi pakeista naktinio klubo spyna – darbuotojos moterys liko ne tik be atlyginimo, bet ir be darbo.

Policija sulaikė ir į areštinė uždarė 43 metų vyriškį. Pasak pranešimo, benamis vertėsi uždarbiaudamas pas kaimo gyventojus. Ūkyje padėti paprašiusiai 74 metų moteriai jis sukapojo malkas, sutvarkė tvorą. Kai darbdavė samdiniui padavė pietus, šis ją užpuolė ir pasikėsino išžaginti. Sodybos savininkei pasipriešinus, vyras spruko. Pareigūnai jį surado Daugų gyvenvietės apylinkėse, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo išžaginti.

Po krizės sparčiai atsigaunanti Lietuvos biurų baldų rinka keičiasi. Įmonių vadovai pradeda vertinti biuro įrengimo išlaidas kaip ilgainiui atsiperkančią investiciją į darbuotojų pasitenkinimą ir didesnį lojalumą. Baldžiai, supratę tokius darbdavių poreikius, stengiasi prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai naujausius sprendimus, kuriant produktyvumą skatinančią darbo aplinką.

Dauguma darbo ieškančiųjų kuria savo CV kaip formalų faktų rinkinį apie save. Tačiau darbo paieškos portalo CVbankas.lt specialistai norėtų pasiūlyti kitokį požiūrį: žiūrėkite į CV kaip į laisvą, bet lengvai suprantamą priemonę įrodyti darbdaviui savo tinkamumą konkrečiai darbo pozicijai. Daugumoje CV yra daug nereikalingos informacijos ir jie yra nepakankamai išsamūs tų faktų, kurie darbdaviui svarbiausi.

Dauguma darbo ieškančiųjų elgiasi vienodai: susikuria standartinį CV, susiranda bent kelis patinkančius darbo pasiūlymus, išsiunčia tą patį CV. Jei darbo skelbime prašoma pridėti ir motyvacinį laišką, pagal internete pateikiamus šablonus susikuria ir jį, nusiunčia, o vėliau laukia atsakymo iš darbdavių ir kartoja procesą. Ši įvykių seka atrodo logiška, tačiau ieškant darbo yra daug daugiau galimybių. Rekomenduojama jas visas išnaudoti – aplenksite daugumą kandidatų.

Ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. Tokią išvadą padarė ekonomistas Randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių. Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi panašios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasigirti patirtimi reikiamoje srityje, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

 Nemažai darbo skelbimų nurodoma, kad darbuotojas turi turėti asmeninį automobilį arba kad jis būtų privalumas. Susimąsčius kyla klausimas – ar toks reikalavimas rodo, kad darbuotojas turės naudoti asmeninį automobilį darbui? Jei taip, ar darbdavys kompensuos išlaidas? Galbūt toks reikalavimas yra vienas iš būdų naudotis padėtimi ir išnaudoti dirbančiuosius – kai už lango nemažas procentas nedirbančiųjų, kandidatas sutiks su visokiais reikalavimais, kad galėtų bent truputį užsidirbti.

Birutė SLAVINSKIENĖ Eilinės darbo dienos rytas, 8 valanda. Prie „Maximos“ kasos stovi vyrukas darbo drabužiais, jo rankose – du buteliai stipraus alaus ir 0,7 l butelis degtinės. Žmogus eis į darbą... Kaip jums toks vaizdelis? Tikriausiai ne kartą matytas. Girtavimas darbe yra nemažas darbdavių galvos skausmas. Jei tikėtume statistika, tai labiausiai ši bėda gaji statybos, kelių remonto, transporto įmonėse.

Kas nesusiviliotų šalies Prezidentės uždarbį viršijančiu atlyginimu? Maža to, tokie pasakiški pinigai mokami už darbą erotinio masažo salone. Nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. litų atlyginimas per mėnesį! Skamba tikrai neįtikėtinai. Tačiau šis darbo pasiūlymas, akivaizdu, nesulaukia tokio didelio populiarumo, kaip būtų galima tikėtis, arba „darbdaviams“ natūraliai tenka nertis iš kailio siekiant prisivilioti „masažuoti“ pasiryžusias merginas. Portalo balsas.

Bendroji Lietuvos darbdavių skola šiemet per mėnesį (vasario 23 d. – kovo 23 d.) sumažėjo tik 1,3 proc. – nuo 205,6 iki 202,9 mln. Lt. Pernai skola per tą patį laikotarpį traukėsi net 9,2 proc. – nuo 218,6 iki 198,5 mln. Lt. Kaip rodo VSDF viešai skelbiamų duomenų analizė, vis labiau įsiskolina įmonės, jau skolingos „Sodrai“. Pernai tęstinės (daugiau kaip 30 d. trukmės) skolos per mėnesį išaugo 1,0 proc., o šiemet skolų padaugėjo jau beveik dviem procentais.

Neskubėkite džiaugtis jeigu turite gerą išsilavinimą bei ilgametę darbo patirtį ir taikotės užimti darbo vietą, kurioje nereikia tokios aukštos kvalifikacijos kaip jūsiškė. Gali būti, kad darbdavys net nepabandęs pasikalbėti su jumis įdarbis prastesnį gyvenimo aprašymą atsiuntųsį kandidatą, rašo „Aol Jobs“. Kodėl darbdaviai nenori įdarbinti pernelyg kvalifikuotų darbuotojų? Visų pirma toks kandidatas bendrovei gali būti per brangus.

Ketinate palikti savo darbovietę? Tuomet pasistenkite, kad atsisveikinus su kolegomis viršininkas svajotų apie jūsų sugrįžimą. Išeidami palikite pravertas duris ir galimybę grįžti, rašo „Galssdoor“. Pateikę prašymą dėl atleidimo visų pirma informuokite artimiausius kolegas, su kuriais palaikėte geriausius santykius. Ateityje jums dar gali prireikti šių žmonių pagalbos, todėl nepamirškite padėkoti už palaikymą. Leiskite jiems aiškiai suprasti, kokia svarbi buvo jų pagalba.

Trečiadienį Šiaulių teritorinėje darbo biržoje visos apskrities profesinių ir kitų mokymo įstaigų, bibliotekų, verslininkų asociacijų ir įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovams buvo pristatyta 2013 metų darbo rinkos prognozė ir įsidarbinimo galimybių barometrai Šiaulių apskrityje ir situacija darbo rinkoje. Pristatytos prognozės optimistinės – darbdaviai planuoja įsteigti daugiau darbo vietų, nei jų likviduoti, galimas paslaugų ir statybos sektorių atgimimas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Darbo pasiūlymų pernai buvo keliskart daugiau nei užpernai, o norintiesiems įsidarbinti – pirmąkart nuo krizės pradžios – svarbu buvo ne tik algos dydis, bet ir pats darbas, ar jis nors kiek patiks. Darbo paieškos portalų vadovai sako, kad žmonėms labai rūpi, kiek stabilus būsimas jų darbdavys. Nors praėjusius metus Lietuva baigė su 195 tūkst.

Pareigas Seimo nariai supranta nevienodai. Nors spalį išrinkti naujos kadencijos parlamentarai dar nė kojų dorai Seimo rūmuose neapšilo, jau ryškėja, ką galime vadinti pirmūnais, o kam reikėtų, kaip mokytojai sakytų, pasitempti. Na, bent jau vienu aspektu. Portalas seime.lt, remdamasis oficialia statistika, suskaičiavo, kaip tautos išrinktieji dirba savo darbą. Dešimtuką už drausmingumą kol kas pelnytų trys parlamentarai, nepraleidę nė vieno posėdžio.

  Vyriausybės nutarimu, minimalus mėnesinis atlyginimas nuo šių metų buvo padidintas nuo 850 iki 1 000 litų, į rankas už minimalią algą dirbantis žmogus turi gauti 825 litus. Dėl šio pokyčio verslininkams darbo vietos išlaikymas pabrango nuo 1 115 iki 1 312 litų.

Dauguma žmonių eidami į darbo pokalbį tikisi išgirsti tokius klausimus, kaip „papasakokite šiek tiek apie save“ arba „kokios yra jūsų silpnosios ir stipriosios savybės?“. Tačiau tiesa ta, kad visos įmonės gali užduoti netikėtų ir šiek tiek beprotiškų klausimų, kuriuose atsiranda ir pingvinų su sombrerais bei Kanados karvių. Darbo paieškos tinklalapis Glassdor.com surengė apklausą, norėdamas sužinoti, kokiose įmonėse kokių keistų klausimų sulaukia darbo ieškantys asmenys.

Pagrindinėmis priežastimis tapti verslininkais dauguma lietuvių įvardija galimybę tapti nepriklausomais ir gebėjimas patenkinti savo finansinius poreikius. Tuo tarpu nuo savo įmonės kūrimo atgraso bankroto rizika bei su tuo susijusios socialinės ir teisinės pasekmės. Tokie rezultatai pateikiami naujausioje Eurobarometro apklausoje apie verslumo skatinimo galimybes Europos Sąjungoje (ES). Didžioji dalis Lietuvos piliečių (58 proc.

Atsižvelgiant į emigracijos mastus, prognozes apie darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimą ir nuolat vykstantį darbuotojų judėjimą darbo rinkoje, darbdaviams kyla ne tik darbo jėgos suradimo, bet ir kompetentingų darbuotojų lojalumo iššūkis. LR Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, net 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti ir dirbti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba.

Jeigu paprašėte patarimo, klausykitės atidžiai “Gal galėtum man padėti?”, – keturi paprastai žodžiai, kurie panaudoti tinkamu metu ir su teigiamais ketinimais gali turėti labai didelę įtaką plėtojant verslą. Rodos, tai taip paprasta, tačiau ištarti žodžiai turi būti labai nuoširdūs, nesiekiant manipuliuoti kitais žmonėmis. Kodėl šie žodžiai tokie įtaigūs? Jūs jau nebe vaikas. Esate suaugęs žmogus. Protingas ir patirtį tam tikroje sferoje sukaupęs asmuo. Tikėtina, esate šio bei to pasiekę.

“Labas, siūlau užsidirbti papildomų pinigų...“, tokius ir panašius laiškelius su pasiūlyta galimybe užsidirbti šimtą kitą ar net du tūkstančius litų gavę jauni žmonės, interneto svetainių lankytojai, susigundydavo rizikuoti tikėdamiesi lengvo uždarbio – tokių lengvatikių daugiau negu šimtą nusikalstamų veikų padariusiam devyniolikmečiam panevėžiečiui R. B. įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose pavyko rasti ne vieną dešimtį.

Labiau į bendrovės veiklą įsitraukę darbuotojai lemia geresnius kompanijos finansinius rezultatus. Tokias tendencijas atskleidė Aon Hewitt „Geriausių darbdavių“ tyrimas, pirmą kartą atliktas Lietuvoje. Tiriant darbuotojų įsitraukimą įmonėse buvo vertinami penki indeksai, darantys tam įtaką: didelis įsitraukimas, patikima lyderystė, aukštų veiklos standartų kultūra, darbdavio patrauklumas, žmogiškojo kapitalo stabilumas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimu Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujas mieste išduodamų verslo liudijimų kainas. Pagal įstatymą, didžiojoje dalyje savivaldybių liudijimo kaina negali būti mažesnė kaip 1530 Lt. Tokią verslo liudijimų kainą nustatė ir sostinės taryba, siekdama, kad mieste būtų kaip įmanoma daugiau dirbančių žmonių. Be to, taryba nustatė 50 proc.