Portalas seime.lt, remdamasis oficialia statistika, suskaičiavo, kaip tautos išrinktieji dirba savo darbą. Dešimtuką už drausmingumą kol kas pelnytų trys parlamentarai, nepraleidę nė vieno posėdžio. Tai buvęs VU rektorius Benediktas Juodka (Socialdemokratų partija) , Zita Žvikienė (Darbo partija) ir per Garliavos įvykius pagarsėjęs buvęs kunigas Jonas Varkala, į Seimą atėjęs su „Drąsos kelio” partija. Iš jų tik viena Z. Žvikienė jau turi darbo Seime patirties – parlamente ji dirbo 2004–2008 metais.
Pats nedrausmingiausias – liberalas Eligijus Masiulis, radęs laiko dalyvauti tik vos daugiau negu pusėje (54 proc.) plenarinių posėdžių. Jei tai būtų vykę tik praeitoje kadencijoje, galima būtų spėti, kad posėdžius praleisti teko dėl darbo Susisiekimo ministerijoje. Bet juk dabar jau nereikia per dvi darbo vietas plėšytis? Nedaug drausmingesni už jį ir Vikoras Uspaskichas (Darbo partija), radęs laiko dalyvauti 55 proc. plenarinių posėdžių.
Beje, visų Seimo narių posėdžių lankomumo vidurkis – 88 proc. Suskaičiavus, kiek valandų dirbo kuris parlamentaras, lyderiai jau kiti. Tik autsaideris E. Masiulis liktų tas pats – Seime jis dirbo vos 27 proc. darbo valandų.
Absoliutaus „dešimtukininko” šiame sąraše nėra: net patys pareigingiausi – buvęs vieno sostinės mikrorajono seniūnas konservatorius Algis Strelčiūnas ir buvęs garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša, į Seimą patekęs su konservatoriais, dirbo tik 99 proc. darbo laiko. Nedaug nuo jų atsilieka 98 proc. valandų dirbęs Juzef Kvetkovskij (Lenkų rinkimų akcija). Visų Seimo narių vidurkis šiuo aspektu 61 proc.
Įdomu, koks darbdavys toleruotų tokį darbuotojų pareigingumą? O juk mes, juos išrinkusieji, ir esame jų darbdaviai.
Balsuodamas „taip” dažniausiai sako socialdemokratas Arvydas Mockus (86 proc.), daugiausia kartų susilaikė Povilas Gylys („Drąsos kelio” partija). Žinomas ekonomistas susilaikė net 55 proc. balsavimų. Vidutiniškai parlamentarai balsuodami susilaiko 1 kartą iš 5.
